Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-09-30 · Civilinė byla Nr. 2-3581-301/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-30
Bylos Nr.
2-3581-301/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02957-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Teresė Klimienė
Atsakovas
E. D.
Trečiasis asmuo
V. S.
Ieškovas
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3581-301/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02957-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 116.1.; 77.6.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 30 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, sekretoriaujant Žydrūnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei Ramunei Vaginienei, atsakovei E. D., trečiajam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos atstovaujančios Vaikų teisių apsaugos skyrių ieškinį atsakovei E. D., trečiajam asmeniui V. S. dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei turto administratoriaus paskyrimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė prašė ieškinį (b.l.2-5) tenkinti jame nurodytais motyvais, o būtent:

1) terminuotai apriboti E. D., gim. 1969 m. gegužės 8 d., gyv. Maironio g. 20-16, Kazlų Rūdoje, motinos valdžią sūnaus D. D., gim. 2004 m. sausio 19 d., atžvilgiu;

2) panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-14 įsakymu Nr. VT-73 įsteigtą vaiko laikinąją globą D. D., gimusiam 2004 m. sausio 19 d., nustatant jam nuolatinę globą šeimoje.

3) paskirti V. S., gimusią 1945 m. rugpjūčio 9 d., nuolatine D. D., gimusio 2004 m. sausio 19d., globėja.

4) nustatyti D. D., gimusio 2004 m. sausio 19 d., gyvenamąją vietą atitinkamai kartu su nuolatine globėja V. S. jos gyvenamojoje vietoje.

5) priteisti iš atsakovės E. D. materialinį išlaikymą sūnui D. D., gimusiam 2004 m. sausio 19 d., periodinėmis išmokomis po 200 litų kas mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

6) paskirti V. S. nepilnamečio D. D., gimusio 2004 m. sausio 19 d., gaunamų pajamų, turto administratoriumi, bei suteikti jai uzufrukto teisę į priteistas išlaikymo lėšas.

Nurodė, jog atsakovė E. D. nepilnamečio D. D., g. 2004-01-19, motina, vaiko tėvas S. D. mirė 2011-01-15. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje šeima yra žinoma nuo 2009 m. spalio mėnesio dėl motinos girtavimo, netinkamos vaiko priežiūros. Šeima buvo stebima, motina ne kartą buvo rasta neblaivi, skyriaus darbuotojai jai taikė administracinio poveikio priemones numatytas LR ATPK 181 str. 1 d. Padėčiai nesikeičiant Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-13 įsakymu AT-19 E. D. šeima buvo įrašyta į Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2011-11-09 nepilnametis D. D. buvo rastas savo daugiabučio namo kieme, jis neturėjo buto raktų. Atsakovė buvo neblaivi, jai nustatytas 3, 24 promilių girtumas, ji elgėsi agresyviai. Berniukas buvo perduotas atsakovės seseriai . Dėl šių priežasčių Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-11 įsakymu Nr. VT-43 D. D. buvo nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja paskirta atsakovės sesuo L. R.. Atsakovei įsipareigojus tinkamai rūpintis sūnumi, negirtauti nepilnametis D. D. 2011-12-29 buvo grąžintas motinai. Vaikui sugrįžus į šeimą atsakovė kurį laiką stengėsi negirtauti, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo. Bet po kurio laiko ji vėl pradėjo girtauti, nesitvarkė buityje, neprižiūrėjo sūnaus. 2012-12-12 skyriuje gauta informacija, jog atsakovė girtauja, jos sūnaus niekas neįsileidžia į namus. Kartu su policijos pareigūnais E. D. buvo rasta ne savo namuose, jai nustatytas 2,45 promilių girtumas. Įvertinus esamą padėtį Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-14 įsakymu Nr. VT-73 D. D. buvo nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja paskirta vaiko senelė V. S.. Nurodė, kad su E. D. socialinį darbą dirba Kazlų Rūdos seniūnijos socialiniai darbuotojai. Teikiamos bendrosios socialinės paslaugos: informavimas, konsultavimas ir tarpininkavimas. Socialinių darbuotojų išvadose nurodoma, jog E. D. girtauja, turi įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus, mirus vyrui iki šiol nesusitvarko buto paveldėjimo. Nuo 2013-11-11 pusės metų laikotarpiui atsakovė užsikodavo nuo priklausomybės alkoholiui, bet paskutiniu metu su socialiniais darbuotojais bendrauti vengia, artimųjų teigimu ji vėl galimai girtauja. Dėl girtavimo, motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams atsakovė E. D. tris kartus bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str. 1 d. ir 2 d. (2011-01-31, 2011-12-05 ir 2012-10-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimais). Metų bėgyje administracine tvarka nebausta. Darbo biržoje neregistruota, niekur nedirba, dėl to su darbo santykiais susijusių pajamų ir socialinių išmokų negauna . Vykdant D. D. globos priežiūrą, globotinį pagal jo buvusią gyvenamąją vietą, lankė Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai. Aplankymo aktuose pažymėta, kad laikinoji globėja V. S. atsakingai vykdo globėjos pareigas, užtikrina saugią ir ramią socialinę aplinką anūkui, tenkina jo poreikius. Skyriuje vykdant globos peržiūras ir vertinant esamą padėtį buvo priimti siūlymai kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo, nuolatinės globos ir išlaikymo priteisimo. Peržiūrų metu vaikas išreiškė norą gyventi laikinosios globėjos šeimoje, tačiau norėtų bendrauti su mama.V. S. pateikė 2014-07-18 prašymą tapti nuolatine atsakovės sūnaus D. D. globėja. V. S. yra berniuko senelė iš motinos pusės, vaikas prie jos prisirišęs. Ji atitinka globėjams keliamus reikalavimus. Vaikų teisių apsaugos skyriuje kitų asmenų ar giminaičių prašymų globoti vaiką negauta. E. D. tinkamai nesirūpina savo sūnumi D. D., su vaiku bendrauja retai, piktybiškai nevykdo savo teisių ir pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti sūnų, rūpintis jo sveikata, neteikia vaikui išlaikymo. Atsakovė nededa reikiamų pastangų, kad susigrąžinti vaiką į šeimą, sudaryti palankias sąlygas visapusiškam harmoningam sūnaus asmenybės vystymuisi. Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja motinos valdžia, bei nesirūpina sūnumi nepilnametis D. D. šiuo metu negali grįžti į motinos šeimą. Atsižvelgiant į atsakovės kaltės pobūdį, tai yra įvertinus jos pastangas gydytis nuo alkoholizmo, vaiko norą bendrauti su motina ieškovo nuomone E. D. motinos valdžia sūnaus D. D. atžvilgiu turėtų būti apribota terminuotai. Laikinas motinos valdžios apribojimas būtų kaip prevencinė priemonė skatinanti atsakovę pakeisti savo gyvenimo būdą (CK 3.180 str., 2 d.).

A. E. D. su ieškiniu sutinka. Nurodo, jog ji šiuo metu ketina užsikoduoti nuo alkoholizmo bei užsiregistruoti darbo biržoje, o ateityje sūnų susigrąžins. Teigia susitvarkysianti, nebegersianti.

Tretysis asmuo V. S., kuri yra D. D.. 2004-01-19, senelė ir atsakvės motina su ieškiniu sutinka visiškai, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad anųjas šiuo metu gyvena su ja ir jiedyu gerai sutaria, randa bendrą kalbą, jai rūpintis anūku yra nesunku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus . Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje . Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi .

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu , teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai . Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia , kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus . Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti ( CK 3.3 str. ) ir atsižvelgti į vaiko, kuris turi teisę dalyvauti sprendžiant bet kokį su juo susijusį klausimą ir teisę laisvai išreikšti savo nuomonę, pažiūras, visais su juo susijusiais klausimais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams ( CK 3.177 str. , 3.183 str.3 d., CPK 380 str. ) .

Įgy­ven­di­nant šias nuo­sta­tas, Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios by­lų, ky­lan­čių iš šei­mos san­ty­kių nag­ri­nė­ji­mo, ypa­tu­mus, bei pro­ce­si­nės tei­sės nor­mos, esan­čios ma­te­ria­li­nės tei­sės įsta­ty­muo­se, reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se šei­mos tei­si­nius san­ty­kius, nu­ma­to teis­mo tei­sę, at­si­žvel­giant į ieš­ki­nio pa­grin­dą su­da­ran­čias ir teis­mo po­sė­dy­je pa­aiš­kė­ju­sias by­los ap­lin­ky­bes, pri­im­ti spren­di­mą dėl rei­ka­la­vi­mų, ku­rie ne­bu­vo pa­reikš­ti, ta­čiau yra tie­sio­giai su­si­ję su pa­reikš­to ieš­ki­nio da­ly­ku ir pa­grin­du ( CK 3.183 straips­nio 2 da­lis). CK tre­čio­sios kny­gos Šei­mos tei­sė XI sky­riaus penk­to­jo skir­snio nor­mos nu­ma­to dvi tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mo rū­šis – vai­ko at­sky­ri­mą nuo tė­vų ir lai­ki­ną ar­ba ne­ter­mi­nuo­tą tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mą ( CK 3.179, 3.180 straips­niai ). Abi šios prie­mo­nės yra skir­tos vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gai. Vai­ko at­sky­ri­mas nuo tė­vų – lai­ki­na vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos prie­mo­nė, ku­ri tai­ko­ma ne­sant tė­vų kal­tės, kai tė­vai (tė­vas ar mo­ti­na) ne­gy­ve­na kar­tu su vai­ku dėl su­si­klos­čiu­sių ob­jek­ty­vių ap­lin­ky­bių ( dėl li­gos ir pan.) ir rei­kia nu­spręs­ti, kur tu­ri gy­ven­ti vai­kas. Tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mas tai­ko­mas esant tė­vų kal­tei dėl sa­vo pa­rei­gų vai­kams ne­vyk­dy­mo, pa­vyz­džiui, kai tė­vai ( tė­vas ar mo­ti­na) ven­gia at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas auk­lė­ti vai­kus, ne­si­rū­pi­na vai­kais, pik­tnau­džiau­ja tė­vų val­džia ir t.t. Tai­gi vai­ko at­sky­ri­mas nuo tė­vų, kaip vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos prie­mo­nė, tai­ko­ma ne­sant tė­vų kal­tės, kai tė­vai ne­ga­li vyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gų dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, ir prie­šin­gai – tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mas tai­ko­mas esant kal­tei dėl tė­viš­kų pa­rei­gų ne­vyk­dy­mo.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais. Todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Taigi laikinasis tėvų valdžios apribojimas yra būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ta žala jam bus padaryta.

Iš atsakovės aiškinimo seka, kad atsakovė myli savo sūnų ir nori, kad sūnus augtų kartu (ketina užsikoduoti, ieškotis darbo ir susitvarkti). Tokiu būdu, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, įver­ti­nus su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją ir vai­ko in­te­re­sus, CK 3.183straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tos, ku­ri nu­ma­to, kad teis­mas, nag­ri­nė­jan­tis ieš­ki­nius dėl tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mo, ne­sais­to­mas pa­reikš­tų rei­ka­la­vi­mų ir pri­ima spren­di­mą, at­si­žvelg­da­mas į su­si­da­riu­sią pa­dė­tį ir vai­ko in­te­re­sus, pagrindu atsakovų tėvų valdžia vaiko (sūnaus D.) atžvilgiu apribojama laikinai – turint vilties, kad motina pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo sūnų Deividą ( CK 3.180 str. 1 ir 2 d. ).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams . Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d.).

Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai ( tėvas ar motina ) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams ( CK 3.181 str. 2 d. ). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

Apribojus atsakovų tėvų valdžią nepilnamečiui D. D., g. 2004-01-19, nustatytina nuolatinė globa šeimoje (CK 3.257 str. 1 d. 3 p, 3.261 str.).

Nepilnamečio D. D., g. 2004-01-19, globėja paskiriama tretysis asmuo senelė V. S. (dabartinė laikinoji globėja), nes kitų asmenų prašymų dėl vaiko globos negauta ( CK 3.251 str., 3.259 str. ). Vaiko globos vieta nustatytina su globėja (CK 3.265 str. 1 d. 1 p. ). Globėja skiriama ir vaiko turto paprastuoju administratoriumi ( CK 3.273 str., 3. 275 str. ) .

Globėjui išaiškintina, kad vaiko globėjas privalo:

1)užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 6) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 7) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taip pat išaiškintina, kad globėjas/rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Rūpintojas/ globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai.

Sutinkamai su CK 3.195 str. atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus motinos valdžią. Tėvų neatsakingumas vaikų atžvilgiu, dėl ko ribojamos tėvystės teisės, - Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje taip pat pripažintina ta priežastimi, kuri nepateisina išlaikymo dydžio mažinimo. Todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas įstatyme numatyto minimalaus dydžio, tai yra išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 litų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2014-07-29) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nes nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovė pagal savo turtinę padėtį išsigalėtų jį skirti didesnį ( CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str. ). Išlaikymo suma indeksuotina Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 str.).

Sprendimas globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo dalyse vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Iš atsakovės valstybei priteistinas 72Lt dydžio žyminis mokestis bei 22,50Lt dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 93 str, 96 str.). Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti .

Laikinai apriboti atsakovės E. D., g.1969-05-08, motinos valdžią sūnaus D. D., g. 2004-01-19, atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiui D. D., g. 2004-01-19, nuolatinę globą šeimoje.

Paskirti tretįjį asmenį V. S.,g, 1945-08-09, nepilnamečio D. D., g. 2004-01-19, globėja.

Nustatyti nepilnamečio D. D., g. 2004-01-19, gyvenamąją su globėja V. S.,g, 1945-08-09.

P. V. S,g, 1945-08-09, nepilnamečio D. D., g. 2004-01-19, turto paprastuoju administratoriumi, kuris turtą tvarkys CK 4 knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės E. D., g.1969-05-08, sūnui D. D., g. 2004-01-19, materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 ( du šimtus litų) (atitikmuo 57,92 Eur) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2014 m. liepos 29 d. (2014-07-29) dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės E. D. valstybės naudai: 72 LT (septyniasdešimt du litus (atitikmuo 20,85Eur) žyminio mokesčio valstybei ir 22,50 Lt ( dvidešimt du litus 50 cnt)(atitikmuo 6,52Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu , atslyginimo, sumokant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaiton įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyse dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo ir materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai ( CPK 282 str. 2 d. 1p., 496 str. )

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą .

Teisėja Teresė Klimienė.