Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-06 · Administracinė byla Nr. I-1101-789/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-06
Bylos Nr.
I-1101-789/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03451-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
G. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1101-789/2014Proceso Nr. 3-61-3-03451-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjui G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. G. 2013-09-02 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1), kurį 2013-09-16 patikslino (b. l. 10), prašydamas priteisti atlyginti 30 000 Lt dydžio neturtinę ir 225 250 Lt dydžio turtinę žalą.

Paaiškino, kad 2013-01-07 kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją ir prašė leisti naudotis registruotų laiškų siuntimo paštu paslauga, tačiau atsakovės atstovas 2013-01-17 atsisakė tai daryti. Atkreipė dėmesį, kad turtinę ir neturtinę žalą patyrė, nes šešis kartus dingo neregistruotu paštu siųsti laiškai su svarbiais dokumentais, t. y. Vilniaus pataisos namai jam neleido siųsti registruotų laiškų su svarbiais dokumentais. Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmais Vilniaus pataisos namai riboja jo teisę kreiptis į teismą. Nurodė, kad dėl neišsiųstų ir dėl išsiųstų, bet pasimetusių laiškų praleido terminus, skirtus apskųsti administracinio teismo sprendimus, todėl turtinę žalą vertina tose administracinėse bylose prašytų priteisti sumų dydžiu, kuris iš viso siekia 225 250 Lt. Pažymėjo, kad turtinę žalą taip pat patyrė dėl kanceliarinių priemonių įsigijimo (107,20 Lt). Mano, kad dėl dingusių ir neišsiųstų laiškų patyrė ir moralinę žalą, kuri pasireiškė bendravimo galimybių sumažėjimu, nervine įtampa, nemiga ir depresija.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 30–32) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ne visos skunde pateiktos aplinkybės atitinka tikrovę. Pažymėjo, kad 2013-01-03 pareiškėjas pateikė Vilniaus pataisos namų administracijai prašymą Nr. 29-1-7(5), kuriame nurodė, jog jam reikalingas vokas su pašto ženklu, kad galėtų išsiųsti dokumentus į Vilniaus apygardos administracinį teismą. 2013-01-07 pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą, susijusį su laiškų išsiuntimu. Vilniaus pataisos namai 2013-01-14 rašte Nr. 42-45(1) atsakė į minėtus pareiškėjo 2013-01-03 ir 2013-01-07 prašymus ir jį informavo, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 str. 4 d. ir 99 str. 4 d. jis gali siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų, tačiau siunčiamų laiškų išlaidas apmoka patys nuteistieji. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus pataisos namų buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis 2013-01-01 pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvo 50 Lt, taigi pareiškėjas disponavo pakankamomis lėšomis, kad galėtų apmokėti už dokumentų siuntimą į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pažymėjo, kad iš Vilniaus pataisos namų siunčiamų nuteistųjų laiškų apskaitos žurnalo matyti, jog pareiškėjas laiškus įvairioms institucijoms siuntė gana dažnai, todėl mano, kad Vilniaus pataisos namų administracija nepažeidė pareiškėjo teisių ir neribojo galimybių naudotis pašto paslaugomis pataisos įstaigoje. Atkreipė dėmesį, kad ne vienas laiškas, užregistruotas siunčiamų nuteistųjų laiškų apskaitos žurnale, buvo siunčiamas ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Atsakovės nuomone, pareiškėjas naudojosi savo teise siųsti neribotą kiekį laiškų, visi jo apmokėti laiškai buvo išsiųsti ir pareiškėjas turėjo galimybę laiku pateikti skundus teismui.

Nurodė, kad pareiškėjas savo skunde nepagrįstai tvirtina, kad lankėsi pas psichiatrą, kuris jam buvo paskyręs netinkamus vaistus, nuo kurių depresija sustiprėjo ir emocinė būklė suprastėjo, nes iš pareiškėjo G. G. medicininių dokumentų matyti, kad nuo 2013 m. sausio mėnesio iki dabar G. G. nusiskundimai ir nustatytos diagnozės nesusiję su skunde nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad 2013-02-13 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą dėl blogo miego, įtampos ir negalėjimo užmigti, tačiau gydytoja E. M. nustatė, kad pareiškėjas vizito metu buvo aktyvus, mąstymas nuoseklus, be depresijos, psichozės reiškinių. Mano, kad Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi nėra jokio pagrindo svarstyti turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime (b. l. 14–16) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Departamente buvo gautas pareiškėjo 2013-01-28 skundas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-01-14 rašto Nr. 42-45 (1), 2013-01-22 rašto Nr. 42-75(1), 2013-01-22 rašto Nr. 42-74(1), 2013-01-17 rašto Nr. 42-56(1), į kurį Departamentas atsakė 2013-02-22 raštu Nr. 2S-509 ir konstatavo, kad nenustatė Vilniaus pataisos namų administracijos galimai padarytų galiojančių teisės aktų pažeidimų. Mano, kad Departamentas į pareiškėjo skundus atsakė laiku ir išsamiai, o pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą neapskundė teismui Departamento 2013-02-22 rašto Nr. 2S-509, kuriame buvo pareiškėjui paaiškinta, jog Vilniaus pataisos namų administracija tinkamai užtikrino nuteistojo teisę susirašinėti ir paduoti nustatyta tvarka laišką paštui. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl galimai dingusių laiškų. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos pašto įstatymo 12 str. pretenzijos dėl dingusių pašto siuntų gali būti reiškiamos atitinkamam pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.

Nurodė, kad BVK 99 str. yra įtvirtinta specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė susirašinėti. Pažymėjo, kad minėtame BVK straipsnyje pataisos namų administracijai yra nustatyta vienintelė pareiga – nuteistųjų įteiktus laiškus išsiųsti adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško įteikimo dienos. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus pataisos namų administracija vadovavosi galiojančiais tesės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų laiškų išsiuntimo tvarką, ir nepažeidė laiškų siuntimo tvarkos, nustatytos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 1 p., 91 p. ir Nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklėse. Mano, kad Vilniaus pataisos namų administracija elgėsi teisėtai ir pagrįstai, žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę ir turtinę žalą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, remdamasis jame nurodytais motyvais, ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2012 m. gruodžio mėnesį išsiuntė mamai Z. V. laišką su svarbiais dokumentais, prašydamas padaryti dokumentų kopijas, ir, sužinojęs, kad mama negavo jo siųsto laiško, kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją su prašymu leisti siųsti registruotus laiškus. 2013 m. sausio–rugsėjo mėnesiais dingo dar penki mamai siųsti laiškai, dėl kurių pareiškėjas praleido nustatytus terminus administraciniams teismams pateikti su nagrinėjamomis bylomis susijusius dokumentus. Nurodė, kad neatsimena tikslių datų, kada išsiuntė dingusius laiškus. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus pataisos namų 2014-01-17 ir Departamento 2014-02-22 sprendimų teismui neskundė. Pažymėjo, kad siunčiamus laiškus įmeta į kieme esančią dėžutę.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, galimai padarytos Vilniaus pataisos namų neteisėtais veiksmais, atlyginimo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad su 2014-01-07 prašymu Nr. 19-1-10(5) pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas leisti naudotis registruotų laiškų siuntimo paštu paslauga, nes kartais artimiesiems siunčiami laiškai su svarbiais dokumentais dingsta (b. l. 22). Vilniaus pataisos namai 2013-01-17 raštu Nr. 42-56(1) atsakė į minėtą pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad siunčiamus nuteistųjų laiškus registruoja vadovaudamiesi Vidaus tvarkos taisyklių XIV skyriuje nustatyta tvarka ir užtikrina jų perdavimą paštui, taip pat pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenustato Vilniaus pataisos namų administracijos pareigos teikti registruotų laiškų siuntimo paslaugos (b. l. 27). 2014-01-29 Departamente gautas pareiškėjo 2014-01-28 skundas, kuriame be kitų klausimų pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus pataisos namų administracija neleidžia siųsti registruotų laiškų (b. l. 17–18). Departamentas į minėtą pareiškėjo 2014-01-28 skundą atsakė 2014-02-22 raštu Nr. 2S-509, kuriame nurodė, kad Vilniaus pataisos namų administracija, neleisdama siųsti registruotų laiškų, nepažeidė pareiškėjo teisių ir jos veiksmai yra pagrįsti ir teisėti (b. l. 28–29).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 d. nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę žalą.

BVK 99 str. įtvirtinta specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė susirašinėti. Šio straipsnio normos įtvirtina pagrindines minėtos teisės įgyvendinimo nuostatas. Nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų (BVK 99 str.1 d.), siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (BVK 99 str. 4 d.). BVK 99 str. nuostatų įgyvendinimo tvarką detalizuoja Vidaus tvarkos taisyklės, kurių 91 p. nustatyta, kad laiškus nuteistieji įteikia pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. Nuteistojo laiškas prieš jį priimant nuteistojo akivaizdoje neskaitant patikrinamas, ar jame nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti. Laiškas, ant kurio nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė, laiško gavėjo adresas, taip pat laiškas, kuris siunčiamas kito nuteistojo vardu, nepriimamas.

Vidaus tvarkos taisyklių XXXII skyriuje nustatyta nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų priėmimo, išsiuntimo, perdavimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarka. Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, pataisos įstaigos personalui įteikiami pašto vokuose (192 p.). Nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale (30 priedas) ir duoda nuteistajam pasirašyti. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale (30 priedas) (Vidaus tvarkos taisyklių 194 p.). Gauti pašto vokuose nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, nedelsiant perduodami pataisos įstaigos raštinei. Raštinės darbuotojai nuteistųjų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, pataisos įstaigos raštinei neperduodami ir joje neregistruojami. Jie registruojami ir perduodami šių taisyklių 194 p. nustatyta tvarka (Vidaus tvarkos taisyklių 195 p.).

Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad teisės aktuose nėra išsamiai reglamentuota laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laiškų išsiuntimo procedūra, taip pat nėra nustatyta registruotų laiškų siuntimo tvarka. BVK 99 str. dėl nuteistųjų teisės siųsti laiškus pataisos namų administracijai yra nustatyta vienintelė pareiga – nuteistųjų įteiktus laiškus išsiųsti adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško įteikimo dienos.

Pareiškėjas teismo posėdyje sukonkretino savo reikalavimo pagrindą ir nurodė, kad turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, kad, jo nuomone, Vilniaus pataisos namai netinkamai atliko savo funkcijas nuteistųjų teisės susirašinėti (šiuo atveju – siųsti laiškus) užtikrinimo srityje ir dėl to jo mama Z. V. (laiškų adresatė) laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio negavo pareiškėjo siųstų šešių laiškų, kuriuose buvo su administraciniuose teismuose nagrinėjamomis bylomis susiję svarbūs dokumentai, t. y. dingo ne institucijoms, o mamai siųsti laiškai. Pareiškėjas paaiškino, kad dingusius laiškus įmetė į kieme esančią siunčiamiems laiškams skirtą dėžutę, tačiau šie laiškai buvo išsiųsti paprastomis pašto siuntomis ir nepasiekė adresatės arba iš viso nebuvo išsiųsti. Pareiškėjas žalą taip pat sieja su draudimu naudotis registruotų laiškų siuntimo paštu paslauga ir nurodė, kad su 2013-01-07 raštu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją, prašydamas leisti siųsti registruotus laiškus, tačiau Vilniaus pataisos namų administracija ir Departamentas atsisakė tai daryti. Atkreipė dėmesį, kad dėl adresatės nepasiekusių laiškų praleido nustatytus terminus administraciniams teismams pateikti su nagrinėjamomis bylomis susijusius dokumentus, kuriuos siuntė mamai padaryti kopijas. Nurodė, kad neatsimena tikslių datų, kada išsiuntė dingusius laiškus.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas, iškėlęs administracinį ginčą dėl žalos atlyginimo, kurią kildina iš nuteistojo teisės susirašinėti (šiuo atveju – siųsti laiškus) pažeidimo, skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija dėl nagrinėjamam ginčui aktualių šešių laiškų, kurių išsiuntimo datos pareiškėjas negalėjo detalizuoti, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal Bausmių vykdymo kodekso 99 str. ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, ar kurį nors kitą teisės aktą, t. y. neveikė taip, kaip to reikalauja atitinkamo teisės akto atitinkama (konkreti) norma. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui neskundė Vilniaus pataisos namų 2014-01-17 ir Departamento 2014-02-22 sprendimų, kuriuose konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namai neturi pareigos teikti registruotų laiškų siuntimo paslaugos. Pareiškėjas savo skundą dėl žalos atlyginimo grindžia argumentu, kad jo nurodytų laiškų negavo adresatė. Kadangi ginčo atveju pareiškėjo laiškai buvo išsiųsti paprastu paštu, todėl nėra galimybės patikrinti, ar paprastos pašto korespondencijos siuntos buvo pristatytos adresatei. Be to, teismo nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad šeši pareiškėjo mamai išsiųsti laiškai dingo, neįrodo, kad atsakovės atstovas šių laiškų neišsiuntė. Vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo išvardytų šešių laiškų adresatė galimai negavo, negali būti pagrindas išvadai, kad Vilniaus pataisos namų darbuotojai pažeidė BVK 99 str. ar Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas. Visi minėtai laiškai buvo paprastos pašto siuntos ir už šių siuntų įteikimą adresatams Vilniaus pataisos namai nebuvo atsakingi.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad neteisėti valdžios institucijos veiksmai nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti, o tai reiškia, kad neįrodyta būtinoji civilinės atsakomybės, nustatytos CK 6.271 str., sąlyga. Kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, nustatytos CK 6.271 str., sąlygos, viešoji atsakomybė negalima. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo G. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė