Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. būdamas Vokiečių aviganių veislės šuns laikytojas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatytą bendrąją pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (Gyvūnų laikytojai privalo – užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) reikalavimus bei Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 25.4. punkto (uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos) ir 25.7. punkto (Voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti) reikalavimus, su šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, ko pasekoje 2017 m. gruodžio mėn. 13 d. apie 18.00 val., Vokiečių aviganių veislės šuniui išbėgus pro neuždarytus namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini) vartus į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir šalia (duomenys neskelbtini) namo užpuolė ir apkandžiojo nepilnametę E. U., gimusią (duomenys neskelbtini) m., padarydamas jai kąstinę dešinės blauzdos žaizdą su dešinės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, sukėlusius nepilnametei nukentėjusiajai E. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis yra gyvūnų globos asociacijos vadovas ir Baltijos kinologijos centro vadovas. Jis 23 metus yra išdirbęs viešojo saugumo tarnyboje, vadovaudavo kinologijos skyriui. Dažnas atvejis, kad šeimininkas nukenčia, gindamas savo augintinį. Jie moko žmones, kad taip nesielgtų, kad yra šunų konfliktas ir žmogus į jį neturėtų kištis. Šiuo atveju, jeigu jaunas ar mažas šuniukas pateko į saugomą šuns teritoriją, suveikė šuns instinktas ginti savo teritoriją. Tas galėjo vykti ir už teritorijos ribų. Jeigu šeimininkas gins savo šunį, tai šuo jį atakuos. Šiuo atveju 5 metų šuo yra agresyvesnis, o 6 mėnesių yra dar besivystantis šuniukas. Šuo pasielgė taip, kaip turi elgtis. Šuo negalėjo patekti už kiemo ribų, nes šeimininkas turėjo prižiūrėti taip, kad nepatektų už saugomos teritorijos ribų. Kai kas įėjo į kiemą, tokio šuns šeimininkas turi užtikrinti pašalinių asmenų nepatekimą į saugomą kiemo teritoriją. Jeigu žmogus neužtikrino, kad šuo nepabėgtų iš narvo, nenutrūktų nuo grandinės, mano, kad vienareikšmiškai yra šeimininko kaltė. Tas šuo, kuris yra stipresnis, vis tiek atakuotų tą silpnesnį šuniuką, net jeigu jis būtų su antsnukiu. Šuo, kai yra šalia savo namų, turi instinktą ginti, todėl jie gina savo teritoriją. Bendra praktika yra tai, kad po tokio įvykio šuns šeimininkas turi pilnai atlyginti už savo augintinio padarytą žalą. Jei šuo išbėgo į gatvę ir šalia nebuvo šeimininko, tai šeimininkas turėtų jį kontroliuoti. Šeimininkas neužtikrino, kad šuo nedraskytų kito gyvūno, kito žmogaus. Faktas tas, kad šuo apkandžiojo žmogų. Šuo, kuris gynė savo teritoriją, padarė žalą kitam gyvūnui. Savas šuo gali įkasti savo šeimininkui, tačiau šiuo atveju negalėjo, nes jų sąkandis yra labai skirtingas. Suaugusio šuns sąkandis yra gilus, stiprus, o mažo šuns sąkandis yra mažas. Praktiškai išsivaduoti iš šuns nasrų neįmanoma. Šuo puola spontaniškai ir puola tą korpuso dalį, kurią pasiekia arčiausiai. Nuo žaizdos gylio galima nustatyti, koks šuo įkando, kadangi šunų sąkandis yra labai skirtingas. Šitas šuo sukanda, suspaudžia ir nepaleidžia, todėl susidaro specifinės žaizdos. Iš 3 t., b. l. 137 esančių nuotraukų matyti, kad šuo yra jaunas. Kiekvienas gyvūnas reaguoja savitai, kai jį bandoma pražiodyti. Šuo puola tą dalį, kuri yra aktyvesnė. Tipiška, kad šuo įkando, paleido ir nubėgo, kadangi gynė savo teritoriją. Nežino, ar šuo buvo mokytas, bet pagal vokiško aviganio elgseną, jis dažniausiai įkanda ir atsitraukia. Šiuo atveju šuo pasielgė tipiškai. Šuo ir kitą žmogų pažindamas, galėjo padaryti sužalojimų, tačiau šiuo atveju yra kitas faktorius, tai yra kitas šuo, kuris ir sukėlė konfliktą, todėl galėjo taip pasielgti. Apsiginti nuo šuns reikia turėti specialių žinių. Reikia vesti šunį į mokyklą, bet vienai merginai apginti savo šunį nėra galimybės. Negalima šuns imti į glėbį. Tegul šunys išsiaiškina patys. Žmogus gindamas savo šunį elgiasi spontaniškai ir tuo labai nukenčia.

2017 m. gruodžio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje (toliau - Kauno AVPK KP NVRS) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65036-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. 2018 m. kovo 7 d. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 1 dalies (tyčinio nusikaltimo) į BK 139 straipsnio 1 dalį (neatsargų nusikaltimą). Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius (1 t., b. l. 20–21).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 13 d. Kauno AVPK KP NVRS gautas pareiškėjos I. B. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 13 d., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., nepilnametė jos dukra E. U. apie 16 val. 30 min. išėjo į lauką pavedžioti jų šuns. Apie 18 val. E. U. į namus grįžo kruvina. E. U. teigimu, jai einant į namus, iš kaimynų teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini)., pro atidarytus kiemo vartus išbėgo palaidas vokiečių aviganių veislės šuo ir įkando E. U. į dešinės kojos blauzdą. E. U. pavykus išsilaisvinti, ji grįžo namo. Skubiai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Lietuvos sveikatos medicinos universiteto ligoninės Kauno klinikose medikai, apžiūrėję E. U. žaizdą, pranešė, jog bus reikalinga operacija. Sužalojimai bus tikslinami. Kaimyno duomenys nežinomi (1 t., b. l. 8–9, 12).

Policijos žiūryklės duomenimis, 2017 m. gruodžio 13 d., 18 val. 33 min. Kauno AVPK gautas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo pranešimas telefonu apie tai, kad į Lietuvos sveikatos medicinos universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų priėmimo skyrių pristatyta E. U., kurią užpuolė ir apkandžiojo šuo (1 t., b. l. 11).

2017 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), aptverta medine tvora. Įvykio vieta neapšviesta ir nefilmuojama. Įvykio pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 8–10).

2018 m. vasario 15 d. buvo atliktas nukentėjusiosios E. U. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu E. U. parodė vietą, kurioje įvyko įvykis (1 t., b. l. 69–73).

2018 m. balandžio 27 d. V. G. parodymai patikrinti įvykio vietoje, prieštaravimų nenustatyta (1 t., b. l. 74–76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3883/2017(02) nurodyta, kad E. U. konstatuota kąstinės dešinės blauzdos žaizdos su dešinės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir šuns dantys. Trauminių poveikių skaičiaus detalizuoti negalima. Dėl kąstinių dešinės blauzdos žaizdų su dešinės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 56–57).

Fotonuotraukos, iš kurių matyti E. U. likę randai (3 t., b. l. 132–137).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaimynai liudytojas R. G., G. J. ir E. P., parodė, kad (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėta sodyba yra aptverta tvora, tačiau vartai į gatvę kartais būna palikti atidaryti, kaltinamojo vokiečių aviganių veislės šuo išbėgdavo į gatvę be apynasrio, be pavadėlio, tuo metu tokios veislės suaugusį šunį turėjo tik kaltinamasis, kiti kaimynai turėjo tos pačios veislės jaunus šunis, kurie skyrėsi dydžiu, kaimynai buvo girdėję, kad kaltinamojo šuo apkandžiojo kaimynų dukrą. Kaimynams einant gatve uždarytas kieme kaltinamojo šuo pribėgdavo prie vartų, atrodydavo agresyvus.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad V. G., būdamas šuns laikytojas, neužtikrino, kad šis neišbėgtų iš kiemo, su šunimi elgėsi neatsargiai ir neužtikrino, kad šuo nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, ko pasekoje šuo išbėgo pro neuždarytus namo kiemo vartus į (duomenys neskelbtini) gatvę bei užpuolė ir apkandžiojo nepilnametę E. U., padarydamas jai kąstinę dešinės blauzdos žaizdą su dešinės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, sukėlusius nepilnametei nukentėjusiajai E. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3883/2017(02) nurodyta, kad E. U. konstatuota kąstinės dešinės blauzdos žaizdos su dešinės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir šuns dantys. Trauminių poveikių skaičiaus detalizuoti negalima. Dėl kąstinių dešinės blauzdos žaizdų su dešinės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 56–57).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. M., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ klinikos vadovė ir lazerių specialistė, parodė, kad E. U. buvo konsultuojama dėl rando kojoje, atsiradusio dėl šuns įkandimo. Pacientė buvo konsultuojama, ką galima atlikti, kad randas būtų kuo mažesnis. Panaikinti tokio rando visai neišeitų, randas gali būti tik mažinamas. Visiškai panaikinti jo be pasekmių neįmanoma. Operuoti randą galima, randas bus jau kitoks ir tai jau yra plastinė chirurgija. Procedūrų kaina priklauso nuo rando. Teismo posėdžio metu apžiūrėjusi E. U. koją liudytoja parodė, kad randai yra nepasikeitę, nors laiko jau nemažai praėjo, bet vargu, ar jie pasikeis. Randai yra labai platūs, įdubę. Situacija nuo pirmos apžiūros nepasikeitusi. Klinikoje atliekamos procedūros padėtų pagerinti randų būklę, bet jų nepanaikintų.

Objektyviai būtent kaltinamojo veika, o, tiksliau, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietovėse taisyklių nepaisymas buvo E. U. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Taigi vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra visų įtvirtintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, todėl V. G. laikomas kaltu nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Tokiu būdu V. G., būdamas vokiečių aviganių veislės šuns laikytojas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatytą bendrąją pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (Gyvūnų laikytojai privalo – užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) reikalavimus bei Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 25.4. punkto (uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos) ir 25.7. punkto (Voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti) reikalavimus, su šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, ko pasekoje 2017 m. gruodžio mėn. 13 d. apie 18.00 val., Vokiečių aviganių veislės šuniui išbėgus pro neuždarytus namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), vartus į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir šalia (duomenys neskelbtini) namo užpuolė ir apkandžiojo nepilnametę E. U., gimusią (duomenys neskelbtini) m., padarydamas jai kąstinę dešinės blauzdos žaizdą su dešinės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, sukėlusius nepilnametei nukentėjusiajai E. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. G. padarė vieną nesunkų baigtą neatsargų nusikaltimą. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (3 t., b. l. 7), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 5–6), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 167), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 166), dirbantis.

Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad kaltinamojo teistumas išnykęs, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis dirba, spręstina, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus vieną švelnesnių BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį- baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks V. G., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam V. G. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 571,64 eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiosios E. U. gydymą (1 t., b. l. 64–66). Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji E. U. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1036,98 eurų turtinės žalos ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei prašymas atlyginti visas proceso išlaidas. Civilinis ieškinys teisme buvo patikslintas ir prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui ir teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 95–102, 3 t., b. l. 63–65). Turtinę žalą sudaro: 980 Eur išlaidos už randų po traumos korekcijos procedūras frakciniu CO2 lazeriu, kurias patvirtina 2018 m. lapkričio 16 d. pažyma iš UAB „estetus klinika“ bei 56,98 Eur išlaidos už priemones traumos gydymui. Nors lazerinės procedūros dar neatliktos, tačiau jų atlikimas šalinant randus būtinas. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, E. U. civilinis ieškinys dėl 1036,98 Eur turtinės žalios atlyginimo tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo V. G. nukentėjusiajai E. U..

Nukentėjusioji E. U. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, ji patyrė fizinį skausmą dėl šuns įkandimu suformuotos žaizdos, ko pasekoje liko žymus randas. Kaip nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, randai liks ir pro procedūrų, o nukentėjusioji yra jauno amžiaus, todėl išvaizdos pakitimas sukelia ne tik fizinių galimybių apribojimą, bet ir neigiamas emocijas, kompleksus, savivertės sumažėjimą, nerimą. Nukentėjusioji dėl traumos turėjo apriboti fizinę veiklą, o dėl žymaus rando matomoje vietoje mergina vengia nešioti sukneles, sijonus, šortus ir kitus drabužius, nedengiančius kojų. Ji baiminasi patyčių ir bendraamžių, neigiamo išvaizdos vertinimo. Ją sujaudino žinios, kad traumos pasekmės visa apimtimi pašalintos nebus. Dėl patirto sužalojimo sumažėjo pasitikėjimas kitais gyvūnais, ji bijo svetimų šunų. Po incidento sapnuoja košmarus, jaučia nuolatinę vedžiodama šunį, nes bijo, kad jį gali užpulti

Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad kaltinamasis V. G. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai dėl neatsargumo (užpuolus šuniui) padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Visada būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius ir kt.).

Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį, taikydamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertina visus žalos atlyginimo kriterijus. Šiuo atveju atsižvelgiama į kaltinamojo kaltės rūšį (neatsargumas), veikos pavojingumą (nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 139 straipsnio 1 dalis)), pasekmes.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina visiškai. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo ji jautė fizinį skausmą, didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Dėl patirto sužalojimo sekė gydymas, todėl buvo apribota galimybė judėti, sportuoti. Akivaizdu, kad sužalojimas, jo padarymo aplinkybės ir gydymasis jai sukėlė stresą, jaudulį, nepatogumus, apribojo galimybę dalyvauti viešame gyvenime. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji yra jauno amžiaus, todėl likę žymūs randai matomoje vietoje, apriboja jos viešą gyvenimą, galimybę rengtis įvairiais rūbais, sukelia kompleksus, kas jauno amžiaus asmeniui yra itin sudėtinga.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 2000 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.

Iš teismų praktikos matyti, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys yra fiziniai asmenys, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo.

Nukentėjusioji E. U. taip pat prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro , pinigų priėmimo kvitais pagrįstos išlaidos - 300 Eur, 980 Eur, 600 Eur, 500 Eur (2 t., b. l. 100, 3 t., b. l. 67, 68, 69).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios E. U. patirtos išlaidos už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – sąskaitomis, pinigų priėmimo kvitais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji už jos atstovavimą procese advokatui sumokėjo 2380 eurų. Nukentėjusiosios pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jos interesus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktiniai diskai su nepilnametės apklausos įrašu, parodymų patikrinimo įrašu (1 t., b. l. 34, 72), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Įpareigoti V. G. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. G. Kauno teritorinei ligonių kasai 571,64 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 64 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios E. U. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo V. G. nukentėjusiajai E. U. 1036,98 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt šešis eurus 98 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1036,98 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo bei 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2000 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios E. U. turėtas atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo V. G. nukentėjusiajai E. U. 2380 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kompaktinius diskus su nepilnametės apklausos įrašu, parodymų patikrinimo įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.