Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2025 m. vasario 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR_N-1705-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir Nutarimas) R. K. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2025 m. sausio 22 d., 16 val. 14 min., Vilniaus miesto savivaldybėje, būdamas keleiviu, važiavo troleibusu Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini) tarp stotelių (duomenys neskelbtini) aikštė be bilieto ir tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 64 punkto reikalavimus. Kontrolės metu asmuo pateikė elektroninį lengvatinį su 80 proc. nuolaida bilietą be patvirtinančio dokumento (duomenys neskelbtini). Už ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą R. K. paskirta administracinė nuobauda – 23 Eur dydžio bauda.

Pareiškėjas R. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini), buvo pavogti jo asmens dokumentai, policijoje užregistruotas įvykis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Baudžiamąjį kodeksą. Kontrolieriai jam neteisingai, be jokio pagrindo skyrė baudą. Pareiškėjas jiems aiškino visą situaciją, norėjo parodyti policijos raštą dėl pavogtų dokumentų, tačiau jam vis tiek buvo skirta bauda, kadangi jis negalėjo pateikti dokumento, įrodančio teisę į lengvatą. Pareiškėjo teigimu, kontrolierius buvo prieš jį nusistatęs – (duomenys neskelbtini).

Institucija, priėmusi Nutarimą, atsiliepime į skundą prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Nurodo, jog pažeidimo faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi važiavo viešojo transporto priemone, neturėdamas galiojančio bilieto, t. y. pateikė elektroninį lengvatinį bilietą su 80 proc. nuolaida be nuolaidą patvirtinančio dokumento. Remdamasi Taisyklių 62 ir 64 punktais, Institucija nurodo, jog Pareiškėjas, naudodamasis viešuoju transportu, neturėdamas dokumento, patvirtinančio jo teisę į transporto lengvatą (lengvatą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas kontrolę vykdantiems darbuotojams patikros metu), padarė ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Institucijos vertinimu, Pareiškėjo argumentas, kad jis neturėjo dokumento, patvirtinančio lengvatą, nes dokumentas buvo pavogtas, nėra pagrindas Pareiškėjui nesilaikyti Taisyklių ir kontrolę vykdantiems darbuotojams nefiksuoti nustatyto pažeidimo. Taisyklės nenumato išimčių, tačiau numato kaip skirtingais atvejais keleiviai privalo elgtis naudodamiesi viešojo transporto paslauga. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas turėjo pareigą vadovautis Taisyklių 28.2 punktu ir įsigyti bei pažymėti / aktyvinti bilietą Taisyklių 37 punkte nustatyta tvarka, t. y. įsigyti bilietą, kuris tuo metu galiotų, t. y. be nuolaidos, arba įsigyti kontrolės bilietą Taisyklių 38 punkte nustatyta tvarka. Taip pat Institucija nurodė, jog ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik tyčiniais veiksmais, bet ir dėl neatsargumo.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą, jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini). Buvo (duomenys neskelbtini) jo dokumentai. Taip pat paaiškino, jog su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jis aiškino kontrolieriui situaciją, kad dokumentai yra pavogti (policija vėliau dokumentus rado ir (duomenys neskelbtini)). Kuprinėje su savimi jis turėjo dokumentą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau kontrolierius net nenorėjo žiūrėti, dar Pareiškėjui prikišo, kad kažkada (duomenys neskelbtini). Vėliau Pareiškėjui skambino (duomenys neskelbtini), kontrolierius su juo nenorėjo kalbėti. Pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo informuotas apie posėdžio laiką institucijoje, o protokolo neskaitė, jam ten neaiškiai atspausdinta. Taip pat paaiškino, kad siuntė dokumentus Institucijai elektroniniu paštu, buvo nuvykęs.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Akcentavo, jog asmuo nepateikė teisę į lengvatą patvirtinančio dokumento. Papildomai nurodė, jog nežino, ar Pareiškėjui buvo siūlyta pateikti dokumentus, kurie patvirtintų lengvatą patvirtinančio dokumento praradimą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 446 straipsnio 4 dalyje be kita ko numatyta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų.

Taisyklių 64 punktas numato, jog „Keleivis, važiuojantis su bilietu su nuolaida, bet nepateikęs teisės į transporto lengvatą patvirtinančio dokumento, važiuojantis be bilieto, važiuojantis su bilietu su nuolaida, tačiau neturintis teisės į transporto lengvatą, vežantis mokyklinio amžiaus vaiką iki keturiolikos metų be bilieto, taip pat vaikas nuo keturiolikos iki šešiolikos metu laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu yra abi aplinkybės: bent viena iš 64.1 papunktyje nurodytų aplinkybių ir 64.2 papunktyje nurodyta aplinkybė: 64.1. keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto; pateikė galiojantį (pažymėtą/aktyvintą) bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento (originalo), patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą; pateikė nepažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, kai toks bilietas turi būti pažymėtas komposteriu, du ar daugiau kartų pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, kai toks bilietas turi būti pažymėtas komposteriu, ne toje transporto priemonėje pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, kai toks bilietas turi būti pažymėtas komposteriu, pateikė kontrolės metu pažymėtą/aktyvintą bilietą, negaliojantį (neaktyvintą) bilietą; 64.2. kontrolieriui užfiksavus, kad įvyko 64.1 papunktyje nustatyta aplinkybė, keleivis kontrolės metu iš kontrolieriaus neįsigijo kontrolės bilieto (įskaitant atvejus, kai keleivis norėjo įsigyti kontrolės bilietą, bet vietoje neturėjo tam tinkamos mokėjimo priemonės ar joje nebuvo pakankamai negrynųjų pinigų ar ji nesuveikė).

Taisyklių 41 punktas numato, jog lengvatos keleiviams suteikiamos Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu (redakcija, galiojusi iki 2025 m. balandžio 1 d.), teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida turi asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba asmenys, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti II grupės invalidais). To paties įstatymo 51 straipsnio 1 dalis numatė, kad teisę naudotis važiavimo keleiviniu transportu lengvata turi asmenys, pateikę keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams ir vežėjui šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytą statusą ar aplinkybes patvirtinančius dokumentus (pažymėjimus) (toliau – statusą patvirtinantys dokumentai).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teismui pateikė asmens su negalia pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, jog asmeniui neterminuotai nustatytas 35 proc. dalyvumo lygis. Pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini). Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas veikos padarymo metu turėjo teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą važiavimo troleibusu bilietą su nuolaida. Taigi, darytina išvada, jog jo veika netinkamai kvalifikuota pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį.

Kita vertus, įsigijęs viešojo transporto bilietą su nuolaida, pareiškėjas turėjo kontrolę vykdantiems asmenims pateikti statusą patvirtinantį dokumentą, tačiau jo nepateikė. ANK 446 straipsnio 2 dalis numato, jog keleivių važiavimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų, užtraukia baudą nuo dešimt iki keturiolikos eurų.

Pareiškėjo teigimu, jis dokumentą, patvirtinantį jo teisę į transporto lengvatą, prarado dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios ((duomenys neskelbtini)). Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog pareiškėjas pateikė duomenis, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) (įskaitant neįgaliojo pažymėjimą) (duomenys neskelbtini), tuo tarpu visuomeniniu transportu su lengvatiniu bilietu, bet be statusą patvirtinančio dokumento jis važiavo 2025 m. sausio 22 d., t. y. po daugiau nei mėnesio nuo tos dienos, kai prarado šį dokumentą. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas, jog su savimi neturi jo statusą patvirtinančio dokumento, turėjo suprasti ir suprato, jog įsigydamas bilietą su nuolaidą, jis negalės pateikti kontrolę vykdančiam asmeniui statusą patvirtinančio dokumento, tačiau bilietą su nuolaida įsigijo, tą padarydamas sąmoningai. Pažymėtina, jog teismui pateiktuose pareiškėjo dokumentuose, kurie buvo surašyti iki veikos padarymo, nėra užfiksuota, kad pareiškėjas buvo praradęs ir asmens su negalia pažymėjimą (teismui pateiktame (duomenys neskelbtini) pranešime apie ikiteisminį tyrimą nurodoma tik informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Užduotyje atlikti objektų tyrimą, skiltyje „Užduoties skyrimo pagrindas“ nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), nepažįstami asmenys sudavė smūgį per galvą, dėl ko jis prarado sąmonę. Smūgis buvo suduotas jam iš nugaros, užpuolikų nematė. Kai atgavo sąmonę, aptiko, kad iš jo piniginės dingo pinigai 1 400 Eur ir iš mobiliojo ryšio telefono dėklo dingo jam priklausanti asmens tapatybės kortelė, išduota jo vardu. R. K. padaryta turtinė (1 400 Eur) ir fizinė žala“) – nurodyta tik apie prarastą asmens tapatybės kortelę, kas nepatvirtina asmens turimos teisės į lengvatą. Remdamiesi tokiais dokumentais, kontrolę vykdantys pareigūnai tikrinimo metu neturėjo pagrindo vertinti, kad asmuo turi teisę į lengvatą. Kita vertus, įvertinus pareiškėjo teismui pateiktus dokumentus ir konstatavus, kad pareiškėjas vis tik teisę į lengvatą turėjo, jo veika perkvalifikuotina, nurodant, jog pareiškėjas padarė nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 2 dalyje.

Pasisakant dėl pareiškėjui skirtinos nuobaudos, pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo.

Priimant sprendimus ir skiriant nuobaudas teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, padaryto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjo padarytas nusižengimas nerodo piktybiško pareiškėjo nusiteikimo ignoruoti teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kelti grėsmę esamai tvarkai ar demonstruoti nepagarbą viešojo transporto sistemai. Be to, įvertintina ir tai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas statusą patvirtinantį dokumentą iš tiesų buvo praradęs dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, o dokumentas vyresniojo tyrėjo pakvitavimu jam grąžintas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), t. y. po jam inkriminuojamos veikos padarymo.

Vadovaudamasis išdėstytu teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnis buvo ženkliai mažesnis nei įprasta ir yra pagrindas pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti už jį nuobaudos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2025 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. SISP-ANR_N-1705-2025.

Pripažinti R. K. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, R. K. už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 446 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nuobaudos neskirti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.