- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- I-1622-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04513-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K, po reorganizacijos atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai) 10 000 (dešimt tūkstančių eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5).
1.1. Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y. buvo nebuvo užtikrintas privatumas duše, nebuvo kilimėlio. Jis buvo vedamas praustis su kitu asmeniu į vieną dušą. Dušo sienos ir lubos aptrauktos pelėsiu., netvarkingos, per stebėjimo langelį stebėjo pareigūnai tarp kurių yra ir moterų.
1.2. Teigia, kad patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, jautė pažeminimą ir prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
2. Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–17).
2.1. Atsiliepime nurodo, asmenys paskirstomi į kameras laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kamerose vienam asmeniui teko kameros ploto pagal galiojančius teisės aktus. Pareigūnai atlieka nuolatinę asmenų stebėjimo kontrolę, su asmenimis bendrauja laikydamiesi etikos reikalavimų. Nurodo, kad asmenims suteikiama teisė 15 min. per savaitę nusiprausti duše. Siekiant užtirtini laikomų asmenų privatumą, įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis 1,6 m, 0,4 m. atstumas tarp pertvaros ir grindų, plotis 1,2 m. Kamerose asmenys ir patys turi palaikyti švarą. Kameros įrengtos laikantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Be to, nurodo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su kreipimosi į psichologinę tarnybą tvarka. Jam rekomenduota, esant būtinumui kreiptis į psichologą. Jis 2018 m. kovo 16 d. buvo iškviestas gavus jo rašytinį prašymą. Išskirtinių psichologinio elgesio sutrikimų nenustatė.
2.2. Teigia, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o Lukiškių TI-K neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
4. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K (po reorganizavimo Vilniaus PN) , 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiškėjo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d.
5. Pareiškėjas teigia, kad buvo neužtikrintas jo privatumas duše.
5.1. 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), įsigaliojusios 2015 m. lapkričio 1 d., nuostatos nenumato dušo kabinų atskyrimo bei atskirų persirengimo kabinų įrengimo.
5.2. Lukiškių TI-K administracija, siekdama užtikrinti asmenų, besinaudojančių dušu, privatumą, dušo patalpoje yra įrengusi pertvaras, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Iš Lukiškių TI-K 2019 m. sausio 10 d. pranešimo matyti, kad dušinėse sudarytos sąlygos persirengimui, t. y . patalpose yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, taip pat pakartotinai nurodyta, kad tarp dušų yra pertvaros (b. l. 21). Higienos norma HN 134:2015 – nenumato dušo kabinų atskyrimo bei atskirų persirengimo kabinų įrengimo.
5.3. Taigi, nors teisės aktai jokių specialių papildomų reikalavimų, susijusių su pertvaromis duše ar atskirų kabinų įrengimu, nenustato, Lukiškių TI-K savo iniciatyva stengiasi sudaryti sąlygas suimtųjų ir nuteistųjų privatumui užtikrinti. Be to, stebėtų pareigūnai nenustatyta. Tokių skundų ar pretenzijų jis administracijai neišreiškė.
5.4. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, o pareiškėjo pretenzijas dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo ir orumo pažeidimo. Šie pareiškėjo skundo argumentai yra subjektyvus aplinkybių vertinimas.
5.5. Be to, pareiškėjas teigia, kad netvarkingi, nešvarūs dušai.
5.6. Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais. Tokių pažeidimų nebuvo nustatyta patikrinimo aktuose (b. l. 24–80). Pareiškėjo teiginiai abstraktūs ir jiems pagrįsti jis jokių duomenų nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K informacija, kad dušai yra tvarkingi ir asmenis sudaromos tinkamos sąlygos naudotis dušais. Taigi, šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.
5.7. Pažymėtina, kad pagal HN 134:2015 nuostatas, t. y. 68 punkte ir 44 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Jokie kiti imperatyvaus (privalomo) pobūdžio teisės aktai suimtųjų / nuteistųjų naudojimosi dušu dažnumo nereglamentuoja, o pareiškėjas neneigė, kad jam buvo užtikrinta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše, todėl atsakovo atstovas padarė teisės aktų pažeidimų. Ta aplinkybė, kad kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.4 papunktyje yra numatyta, jog turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai, kadangi minėta rekomendacija nėra imperatyvaus pobūdžio, nekeičia ginčo esmės.
5.8. Pareiškėjas teigia, kad jam atsirado psichologiniai sutrikimai dėl netinkamų sąlygų naudojantis dušu.
5.9. Lukiškių TI-K Psichologinį tarnyba teismui pateikė pažymą dėl pareiškėjo ir nurodė, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu du kartus buvo iškviestas psichologų. Jis išskirtinais adaptacijos sunkumais nepasižymėjo, suicidinių minčių ar ketinimų neišsakė, rekomenduota, esant būtinumui, kreiptis į psichologus (b. l. 22).
5.10. Teismo vertinimu, pareiškėjo psichikos būklė įvertinta specialistų. Jis teismui nepateikė duomenų, kad nebūtų suteikta pagalba, kai jis kreipėsi pagalbos į psichologus. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, esant būtinybei, turėjo teisę kreiptis į psichologinę tarnybą ir atitinkamai gauti reikiamą pagalbą. Taigi, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų teismas nenustatė.
6. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, Lukiškių TI-K jis buvo laikomas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir nepažeidus jo teisių.
7. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.
8. Teismui nenustačius vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra atmestinas. Kitos sąlygos šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos, todėl nevertintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.