Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2018-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-624-927/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-03-09
Bylos Nr.
1-624-927/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27453-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
T. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-624-927/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27453-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8; 1.1.7.2.3; 1.1.8.14; 2.1.10.4; 2.10.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

T. P. (T. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) našlys, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikaltimai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent jis:

1. 2017 m. birželio 3 d. apie 21.00 val. name, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,14 ‰ girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, tyčia tris kartus kumščiu sudavė sūnui S. P. (S. P.) į veido sritį ir sukėlė jam fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje;

2. 2018 m. vasario 10 d. apie 19.00 val. name, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,72 ‰ girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė sugyventinei O. K. į kairįjį skruostą ir sukėlė jai fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu T. P. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. birželio 3 d. 20.00 val. su sūnumi S. P. jo namuose gėrė alų. Jiems begeriant sūnus pradėjo reikalauti, kad jis perrašytų jo vardu namą. Jis sūnui pasakė, kad namo jo vardu neperrašys, tada sūnus griebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti. Kad jį sūnus smaugia pamatė jo sugyventinė O. K. ir pradėjo jį gelbėti. Kai sugyventinė nuo jo atplėšė sūnų, jis šiam sudavė tris smūgius kumščiu į veidą, kad jis nusiramintų. Po jo suduotų smūgių sūnus iškvietė policiją. Jo sūnus su jais negyvena. Sūnus su sugyventine yra susipykęs, todėl atvažiavo pabūti pas juos. Konfliktas tarp jo ir sūnaus vyksta ne pirmą kartą, policija anksčiau nebuvo kviesta, kadangi būdavo tik žodiniai konfliktai be smurto. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 37, 41); 2018 m. vasario 10 d. apie 19.00 val. jis kartu su O. K. buvo namuose. Jie vartojo alkoholį. O. K. buvo smarkiai apsvaigusi nuo alkoholio. Ji elgėsi neadekvačiai, įpildavo alaus į stiklinę ir iš stiklinės išpildavo alų ant stalo, grindų. Jis prašė jos nusiraminti, tačiau į jo prašymus ji nereagavo. Jis supyko, kad ji išpylė alų ir sudavė jai vieną smūgį delnu į veidą. O. K. pradėjo verkti ir iškvietė policiją. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis gailisi, kad pasikarščiavo ir sudavė sugyventinei kumščiu į veidą. Praeityje prieš ją niekada nesmurtavo. (b. l. 90, 93).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiojo S. P. pranešimo informacija (b. l. 9), protokolu-pareiškimu (b. l. 11-12) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. birželio 3 d. apie 21.00 val. jis buvo namuose, adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) Namie taip pat buvo jo tėvas T. P.. Tėvas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir pradėjo prie jo kabinėtis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu tėvas jam tris kartus kumščiu sudavė į veidą. Nuo suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą. Apie minėtą įvykį jis pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Po kiek laiko atvyko policininkai ir sulaikė tėvą (b. l. 21-22);

-nukentėjusiosios O. K. pranešimo informacija (b. l. 71) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. birželio 3 d. pas juos buvo atėjęs sugyventinio sūnus. Jie vartojo alkoholį. Vakare galimai apie 21.00 val. jie abu ėmė bartis. Žodinis konfliktas prasidėjo dėl turto. S. P. reikalavo, kad tėvas jam perrašytų namą. Konflikto metu S. P. griebė tėvui už drabužių kaklo srityje ir ėmė tampyti. Ji puolė prie jų. Išskyrė juos. Tada sugyventinis sudavė sūnui tris kartus kumščiu į veidą. Sugyventinio sūnus išėjo, vėliau atvažiavo policija ir sulaikė sugyventinį. Sugyventinis savo sūnaus atsiprašė ir jie abu susitaikė ( b. l. 27); 2018 m. vasario 10 d. su sugyventiniu buvo namuose. Vakare pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Ji šiek tiek išgėrė, o sugyventinis buvo neblaivus. Apie 19.00 val. tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji neleidžia jo sūnui pas juos lankytis. Ji sugyventiniui mėgino paaiškinti, kad neleidžia vien dėl to, jog abu susitikę pradeda vartoti alkoholinius gėrimus. Jie pradėjo bartis. Konflikto metu sugyventinis kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairįjį skruostą. Dėl smūgio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji ėmė šaukti ir jis nuo jos atsitraukė. Ji iškvietė policiją. Į medikus nesikreips. Po suduoto smūgio atsirado mėlynė. Sugyventinis jos atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi (b. l. 77);

-įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota įvykio vieta – namas Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14);

-tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriais užfiksuota, kad kaltinamasis skirtingu laiku smurtavo prieš savo sūnų (b. l. 15-18) ir sugyventinę (b. l. 73-74);

-alkoholio matuoklio duomenimis, kad 2017 m. birželio 4 d 00.50 val. T. P. buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas (b. l. 46); o 2018 m. vasario 10 d. 21.27 val. – 1.72 promilės girtumas (b. l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis skirtingu laiku sumušė savo šeimos narius, t. y. sūnų ir sugyventinę ir tuo sukėlė jiems fizinį skausmą bei padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad abu kartus nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, kad jie kaltinamajam atleido, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 55-57, 107-109), neteistas, todėl esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei tai, kad jis ir nukentėjusieji sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtinos prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmės, kurios bendrintinos iš dalies sudedant, o subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina 1/3 dalimi.

Nors prokuroras savo pareiškime dėl teismo baudžiamojo įsakymo pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų nenurodė, tačiau teismas, atsižvelgęs į siūlomos bausmės dydį, konstatuoja, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), bausmės – šiuo atveju laisvės apribojimo – dydis turėtų būti toks, kad kaltinamasis suprastų paskirtos bausmės paskirtį ir būtų jos paveiktas, ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus T. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, materialinę padėtį (nedirba) jam skirtinų laisvės apribojimo dydžiai nustatomi nesiekiantys šios bausmės vidurkio, o pridedamos laisvės apribojimo dalies dydis nustatytinas dar mažesnis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

T. P. (T. P.) pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-06-03) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018-02-10) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę skirti - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹str. paskirtą bausmę mažinti 1/3, t. y. iki laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 4 d. 00.48 val. iki 2017 m. birželio 4 d. 13.47 val. (1 parą) ir nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (2 paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam T. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Bagdonienė