Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-16 · Civilinė byla Nr. eB2-1252-866/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-16
Bylos Nr.
eB2-1252-866/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00755-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Asta Pikelienė (pirm.)
Atsakovas
Baltijos media centras
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, VŠĮ „Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas“, Benediktas Krasniauskas
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas
Kategorijos
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.3.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eB2-1252-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-00755-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.3.7.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Baltijos media centras“, nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“ skundą, dėl likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Baltijos media centras“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, VŠĮ „Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas“, Benediktas Krasniauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pateiktu skundu nemokumo administratorė prašo panaikinti BVŠĮ „Baltijos media centras“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2022 m. lapkričio 7 d., nepriimtą nutarimą darbotvarkės klausimu Nr. 1 ir išspręsti šį klausimą iš esmės, patvirtinti žemiau nurodytą Įstaigai priklausančio turto (reikalavimo teisės į Įstaigos skolininko A. A. skolą) pardavimo tvarką: 1) nustatyti pradinę reikalavimo pardavimo kainą lygią 1 500,00 Eur; 2) reikalavimą pardavinėti laisvo pardavimo būdu 7 dienas, apie parduodamą reikalavimą skelbiant internete; 3) pasibaigus nustatytam terminui, reikalavimą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne mažesnę negu pradinė pardavimo kaina; 4) nepavykus parduoti aukščiau nurodyta tvarka, pardavimą pakartoti pradinę pardavimo kainą mažinant iki 500,00 Eur; 5) nepavykus parduoti aukščiau nurodyta tvarka, pardavimą pakartoti pradinę pardavimo kainą mažinant iki 100,00 Eur; 6) nepavykus parduoti aukščiau nurodyta tvarka, pardavimą pakartoti ir reikalavimą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

2. Administratorė nurodė, kad Įstaigai priklausantis Turtas nebuvo parduotas 2022 m. gegužės 24 d. įvykusiame kreditorių susirinkime patvirtinta Turto pardavimo tvarka, 2022 m. lapkričio 7 d. administratoriaus iniciatyva įvyko aštuntasis Įstaigos kreditorių susirinkimas (toliau – Susirinkimas), kurio darbotvarkėje svarstyta aukščiau nurodyta turto pardavimo tvarka.

3. „Už“ 1-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimą balsavo kreditoriai VMI prie LR FM, iš viso 17,49 proc. arba 5 920,90 Eur kreditorių reikalavimų sumos. „Prieš“ 1-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu balsavo kreditoriai Benediktas Krasniauskas ir VšĮ „Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas“ kartu sudarantys iš viso 64,16 proc. arba 21 716,96 Eur kreditorių reikalavimų sumos.

4. Nurodo, kad kreditorius Benediktas Krasniauskas pateikė pasiūlymą: „1) pradinė pardavimo kaina 7 500,00 Eur; 2) reikalavimą pardavinėti laisvo pardavimo būdu 14 dienų, skelbiant soc. tinkluose; 3) parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne mažesnę negu pradinė pardavimo kaina; 4) nepavykus parduoti nurodyta tvarka, mažinti pradinę pardavimo kainą iki 5 500,00 Eur; 5) neatradus pirkėjo, išieškoti ne mažiau 5 500,00 Eur iš A. A. asmeninių lėšų ir turto.“

5. Administratorė pažymi, kad tokia pardavimo tvarka jau buvo pardavinėjamas turtas ir net ne vieną kartą, tačiau neatsirado nei vienas pirkėjas, kuris būtų pateikęs pasiūlymą įsigyti parduodamą turtą.

6. Pažymi, kad JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyto likvidavimo termino tikslas yra operatyvus įmonės likvidavimas. Likvidavimo procedūros metu yra siekiama operatyvaus bankrutavusios įmonės turto realizavimo, siekiant kuo greičiau baigti bankroto procedūras ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Pernelyg ilgas turto realizavimas ne tik mažina kreditorių galimybes gauti kuo didesnį kreditorinių reikalavimo patenkinimą, bet ir didina bankroto proceso sąnaudas, kaštus.

7. Įstaigai priklausanti reikalavimo teisė yra pardavinėjama nuo 2021 m. gruodžio 23 d. Kreditoriams nesutinkant mažinti kainos, pardavimo procedūra jau buvo kartota tris kartus. Todėl nenustačius mažesnės pradinės reikalavimo teisės pardavimo kainos, bankroto procesas gali užsitęs neapibrėžtą laikotarpį, tokių būdu bus tik didinamas bankroto proceso administravimo išlaidos, teismai nepagrįstai apkraunami darbu.

8. Juolab, egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių, tikėtina, reikalavimo teisė nebuvo parduota už kreditorių nustatytą pradinę pardavimo kainą. Iš priverstinį vykdymą vykdančios antstolės pažymos (kuri buvo pateikta ir Susirinkimui) matyti, jog šiai dienai nėra nei kiek išieškota skolos, skolininko atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos, skolininkas neturi nei kilnojamojo nei nekilnojamojo turto, kuris būtų registruotas skolininko vardu.

9. Nors teismas vieną kartą administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų atmetė ir įpareigojo administratorių pardavinėti Įstaigai priklausančią reikalavimo teisę kreditorių susirinkime nustatyta pakartotine tvarka, tačiau akivaizdu, jog pakartotinis reikalavimo teisės pardavimas jokių rezultatų nedavė. Reikalavimo teisė vis dar neparduota. Be to, ankstesniojo skundo metu nebuvo pateikti iš antstolės gauti duomenys apie skolininko turtinę padėtį.

10. Taip pat pažymi, kad Įstaigos kreditoriaus VšĮ „Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas“ direktorius yra tas pats buvęs Įstaigos vadovas A. A., kuris balsuoja prieš reikalavimo teisės pardavimą, kadangi iš jo ir yra priteista skola. Taipogi, kaip matyti iš antstolės pažymos skolininko atžvilgiu yra vykdomos dar devynios vykdomosios bylos.

11. Kitas aktyvus susirinkimų dalyvis yra kreditorius - buvęs Įstaigos darbuotojas, kuris taipogi sistemingai balsuoja prieš pradinės kainos mažinimą. Matyti, kad tarp buvusio vadovo ir darbuotojo yra didžiulė priešprieša.

Atsiliepimas

12. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu prašo spręsti skundo pagrįstumą teismo nuožiūra.

13. Kreditorė VšĮ „Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas“, atstovaujama direktoriaus A. A., atsiliepimu prašo nemokumo administratoriaus skundą atmesti. Kreditorės nuomone, patvirtinus nemokumo administratoriaus siūlomą tvarką bus pažeisti kreditorių interesai, nes reikalavimo teisės gali būti parduota ir už 1 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

14. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui – nemokumo administratorius. Remiantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. JANĮ 52 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

15. Įstaiga reikalavimo teisę turi pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi. Teismo sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovo A. A. 8 011 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 011 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BVšĮ „Baltijos media centras“ naudai.

16. JANĮ 85 straipsnio nuostatos nustato, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Likviduojamo juridinio asmens turto pardavimo tvarka nustatyta JANĮ 86 straipsnio 1–4 dalyse: turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, kreditorių susirinkimui siūlo nemokumo administratorius; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas; juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui.

18. Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos, įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017).

19. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi viešajai įstaigai „Baltijos media centras“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „Tavix“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d.

20. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi viešoji įstaiga „Baltijos media centras“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 9 d.

21. Penktojo kreditorių susirinkimo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu, pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarta pardavinėti reikalavimo teises laisvu pardavimu, nustatant 7 000 Eur pradinę turto pardavimo kainą, kuri mažintina iki 3 500 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

22. Šeštojo kreditorių susirinkimo 2022 m. kovo 7 d. nutarimu pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarta reikalavimo teises pardavinėti už pradinę 7 000 Eur kainą, o nepardavus už 5 000 Eur, šią sumą išieškoti iš asmeninių A. A. lėšų.

23. Įsiteisėjusia 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi, buvo nutarta likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Baltijos media centras“ 2022 m. kovo 7 d. kreditorių surinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo tvarkos panaikinti ir perduoti kreditorių susirinkimui šį klausimą kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

24. Grąžinus turto pardavimo tvarkos nustatymo klausimą spręsti iš naujo kreditorių susirinkimui, septintajame kreditorių susirinkime 2022 m. gegužės 24 d. pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarta nustatyti turto pardavimo tvarką, analogišką nustatytai 2022 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkimo.

25. Nemokumo administratorius, buvo pateikęs skundą, kuriuo prašė panaikinti BVšĮ „Baltijos media centras“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2022 m. gegužės 24 d., nutarimą darbotvarkės klausimu Nr. 1 ir išspręsti šį klausimą iš esmės, patvirtinti žemiau nurodytą įstaigai priklausančio turto pardavimo tvarką: nustatyti pradinę reikalavimo pardavimo kainą lygią 1 000,00 Eur; reikalavimą pardavinėti laisvo pardavimo būdu 7 dienas, apie parduodamą reikalavimą skelbiant internete; pasibaigus nustatytam terminui, reikalavimą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne mažesnę negu pradinė pardavimo kaina; nepavykus parduoti aukščiau nurodyta tvarka, pardavimą pakartoti pradinę pardavimo kainą mažinant iki 500,00 Eur; nepavykus parduoti aukščiau nurodyta tvarka, pardavimą pakartoti pradinę pardavimo kainą mažinant iki 100,00 Eur; nepavykus parduoti aukščiau nurodyta tvarka, pardavimą pakartoti ir reikalavimą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

26. Šis skundas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartimi atmestas, nenustačius JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų kreditorių susirinkimo nutarimui panaikinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nutarta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

27. Kaip nurodo nemokumo administratorius nerealizavus reikalavimo teisių pagal kreditorių 2022 m. gegužės 24 d. septintajame susirinkime nustatytą tvarką, buvo šaukiamas aštuntasis kreditorių susirinkimas dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo.

28. Kreditorių susirinkimui, nemokumo administratorė siūlė nustatyti turto pardavimo tvarką, kuri nurodyta skundo reikalavimuose, o kreditorius Benediktas Krasniauskas siūlė pardavinėti reikalavimo teises už 7 500 Eur pradinę turto pardavimo kainą, o nepardavus už 5 500 Eur, šią sumą išieškoti iš A. A. asmeninių lėšų ir turto.

29. Kreditorių susirinkime dalyvavo trys kreditoriai: VMI prie LR FM (17,49 proc.), Benediktas Krasniauskas (37,55 proc.) ir VšĮ „Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas“, atstovaujama direktoriaus tuo pačiu ir skolininko A. A. (26,61 proc.). Už nemokumo administratoriaus siūlymą balsavo tik VMI prie LR FM, kiti du kreditoriai balsavo prieš, o už Benedikto Krasniausko pasiūlymą balsavo tik jis pats.

30. Skunde nemokumo administratorė nurodė, kad iš priverstinį vykdymą vykdančios antstolės pažymos (kuri buvo pateikta ir Susirinkimui) matyti, jog šiai dienai nėra nei kiek išieškota skolos, skolininko atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos, skolininkas neturi nei kilnojamojo nei nekilnojamojo turto, kuris būtų registruotas skolininko vardu.

31. Nemokumo administratorius pateikė antstolio pažymą (DOK-243), pagal kurią skolininkas A. A. jokio registruotino turto neturi; VSDFV duomenimis skolininkas dirba VŠĮ Visuomeniniu iniciatyvu paramos fondas ir VŠĮ Baltijos projektų ir leidybos centras; išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį (CPK 733-743 straipsniai); skolininko atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos Antstolių informacinės sistemos duomenimis.

32. Kaip pažymima teismų praktikoje kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu <...> Nutarimai negali prieštarauti imperatyvioms teisės normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeisti bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių (jų dalies) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021).

33. Teismas kontroliuoja bankroto proceso eigą, atlieka proceso teisėtumo priežiūrą, bet nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 24-31 p.).

34. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nei anksčiau galiojęs ĮBĮ, nei šiuo metu taikytinas JANĮ nereglamentuoja situacijos, kai kreditorių susirinkimas neįgyvendina įstatyme jam patikėtos kompetencijos, susijusios su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu. Tačiau veiksmingo nemokumo (bankroto) proceso tikslas lemia, kad kreditorių autonomija įgyvendinant kolektyvines teises nėra absoliuti ir turi būti suderinama su kolektyviniais bankroto proceso dalyvių interesais. Atitinkamai, teismas, taikydamas teisėjo vadovavimo procesui principą ir siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis), turi imtis priemonių, siekdamas užtikrinti veiksmingą bankroto procesą <...> būtent kreditorių susirinkimas turi teisę (o kartu ir pareigą) spręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros. Vis dėlto, jei kreditorių susirinkimas šios teisės ir pareigos neįgyvendinta, kaip yra ir nagrinėjamos civilinės bylos atveju, pradinę nekilnojamojo turto pardavimo kainą turi teisę nustatyti bankroto bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byla Nr. e2-1887-407/2020).

35. Iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad skolininko turtinė padėtis neleidžia išieškoti skolos per protingą laikotarpį, todėl kreditorių siūlymai nepardavus reikalavimo teisių vykdyti išieškojimą neapibrėžtą laikotarpį, teismo vertinimu, nėra suderinimas nei su bankrutuojančios įmonės bankroto procedūrų veiksmingumu, nei su pagrįstu kreditorių autonomijos principo įgyvendinimu. Be to, kreditorių siūlymai didinant pradinę reikalavimo teisių pardavimo kainą, juolab, kai skolininkas yra fizinis asmuo, o jo turtinė padėtis akivaizdu neleidžia įvykdyti reikalavimų, teismo nuomone, nėra suderinami su aukščiau nurodytais turto pardavimo principais. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kreditorių susirinkimų nutarimų eigą, jų kiekį, bei siūlymų turinį, konstatuotinas fakto ir teisės aspektu nepagrįstas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos tinkamas neįgyvendinimas, todėl turto pardavimo tvarka nustatytina teismo.

36. Teismas sprendžia, kad nemokumo administratoriaus siūloma turto pardavimo tvarka, atsižvelgiant į vykdytas turto pardavimo procedūras, jų trukmę, skolininko turtinę padėtį, laikytina atitinkanti JANĮ 85 straipsnyje nustatytus turto pardavimo principus, todėl tenkintina.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nemokumo administratoriaus skundą tenkinti.

BVŠĮ „Baltijos media centras“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2022 m. lapkričio 7 d., nutarimą darbotvarkės klausimu Nr. 1, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, nustatant sekančią BVŠĮ „Baltijos media centras“ reikalavimo teisių į A. A., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-24663-964/2020, pardavimo tvarką:

„Nustatyti pradinę reikalavimo pardavimo kainą lygią 1 500,00 Eur; 2) reikalavimą pardavinėti laisvo pardavimo būdu 7 dienas, apie parduodamą reikalavimą skelbiant internete; 3) pasibaigus nustatytam terminui, reikalavimą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne mažesnę negu pradinė pardavimo kaina; 4) nepavykus parduoti aukščiau nurodyta tvarka, pardavimą pakartoti pradinę pardavimo kainą mažinant iki 500,00 Eur; 5) nepavykus parduoti aukščiau nurodyta tvarka, pardavimą pakartoti pradinę pardavimo kainą mažinant iki 100,00 Eur; 6) nepavykus parduoti aukščiau nurodyta tvarka, pardavimą pakartoti ir reikalavimą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.“

Įpareigoti nemokumo administratorių informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Priimtą nutartį išsiųsti nemokumo administratoriui, suinteresuotiems asmenims, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Pikelienė