Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. Č. bei jo atstovei advokatei G. M., atsakovei R. Č. bei jos atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei ir tretiesiems asmenims S. L. bei jos atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei ir notarui Andriui Bučinskui, trečiajam asmeniui R. P. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei R. Č. bei tretiesiems asmenims S. L., R. P., notarui Andriui Bučinskui dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.

Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas (t. 1, b.l. 4-6):

1. Pripažinti iš dalies negaliojančia Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko 2014-04-01 patvirtintą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, reg. Nr. 3-961 dalyje dėl ieškovo A. Č. paveldėjimo teisių dovanojimo R. Č.;

2. Priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas A. Č. bei jo atstovė advokatė G. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė R. Č. bei jos atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė ir tretieji asmenys S. L. bei jos atstovė advokatė Renata Vilčiauskienė ir notaras Andrius Bučinskas su pareikštu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo R. P. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kuriame nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį (t. 2, b.l. 22). Atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (t. 2., b.l. 3-5).

Ieškovas A. Č. savo reikalavimus grindžia šiais argumentais: 2014-03-26 mirė jo tėvas J. Č. (t. 1, b.l. 9-10) ir tapo galimas jo turto paveldėjimas. Mirusiojo įpėdiniai: jis – ieškovas A. Č. (sūnus), taip pat atsakovė R. Č. (sutuoktinė) bei tretieji asmenys: S. L., R. P. (dukros). Po tėvo J. Č. mirties liko šis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas per įstatymo nustatytą terminą 2014-04-01 kreipėsi į Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notarą Andrių Bučinską dėl paveldėjimo (t. 1, b.l. 11). Tą pačią dieną notaras A.Bučinskas patvirtino ir ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, reg. Nr. 3-961, pagal kurią jis ir jo sesuo S. L. padovanojo savo motinai R. Č. visas jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises po jų tėvo J. Č. mirties (t. 1, b.l. 12-14). Praėjus kuriam laikui po ginčijamos sutarties pasirašymo, jo motina pradėjo varyti jį iš namų (duomenys neskelbtini). Tada jis pradėjo aiškintis pas pažįstamus ir suprato, kad jis nepaveldės jokio turto ir gali atsidurti gatvėje. Tuose namuose jis gyvena nuo 1993 m., kartu su juo gyvena ir jo nepilnametis sūnus A. Č., gim. 2002-03-26 (t. 1, b.l. 15-16). Pasirašydamas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, jis nesuprato, kad atsisako teisių į savo tėvo turtą, t.y. į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Kai jis 2014-04-01 su mama ir seserimi S. L. nuvyko pas notarą A.Bučinską, buvo paklaustas, kieno vardu bus turtas. Jis atsakė, kad mamos, nes ši užtikrino, kad viskas bus gerai. Tada sekretorė padavė kiekvienam atspausdintus lapus, kad pasirašytume. Jis pasirašė ant tų lapų jų neperskaitęs, nes yra viena akimi aklas, o kita akimi mato labai silpnai, dėl ko yra pripažintas neįgaliu (t. 1, b.l. 17). Notaras jam sutarties taip pat neperskaitė ir nieko nepaaiškino. Suprasdamas tikrąją padėtį, jis nebūtų pasirašęs sutarties sau nenaudingomis sąlygomis, t.y. kad mamai atitenka visas palikimas, o jam – nieko. Taigi jo manymu tai įrodo, kad jis suklydo dėl minėtos sutarties esmės, todėl notaro A.Bučinsko 2014-04-01 patvirtinta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, reg. Nr. 3-961 turėtų būti pripažinta negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. Č. palaikė ir jo atstovė advokatė G. M. palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad konfliktai su mama buvo tiek prieš sandorio sudarymą, tiek dabar, kadangi ji ant rašo pareiškimus policijai dėl jo elgesio, grasina išvaryti jį iš namų. Paaiškino, kad suprato, jog pas notarą rašėsi palikimo priėmimo dokumentus ir paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtino, kad su klausa problemų neturi, tačiau, pasirašydamas sutartį, nesuvokė, jog gali netekti namų.

Atsakovė R. Č. ir tretieji asmenys S. L., R. P. bei notaras Andrius Bučinskas atsikirtimus į ieškinį grindė šiais argumentais (t. 1, b.l. 729-30, 9-81, 100-101, t. 2, b.l. 3-5): ieškovas teigia, kad pasirašydamas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, nesuprato, kad atsisako teisių į savo tėvo turtą, notaras jam šios sutarties neperskaitė, nieko nepaaiškino, tačiau iš paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties matyti, kad ieškovas savo parašais patvirtino, jog žino, kad dovanoja visas savo paveldėjimo teises į dabar esantį turtą ir turtines teises bei ateityje galimai atsirasiantį turtą ir turtines teises po tėvo J. Č. mirties, jis supranta sudaromos sutarties turinį, jos pasekmės išaiškintos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovui buvo išaiškintos ginčijamos sutarties sudarymo pasekmės, jis suprato sudaromos sutarties esmę ir tokiam sandoriui pritarė. Be to, ieškovas pats ieškinyje nurodo, kad prieš sudarant ginčo sandorį, jo buvo paklausta, kam priklausys palikėjo turtas ir jis pats nurodė, kad turtas priklausys jo mamai, todėl akivaizdu, kad ieškovas suprato sudaromo sandorio esmę, t.y. kad dovanojamos paveldėjimo teisės į palikėjo turtą priklausys mamai, sutiko, kad šis turtas ateityje pereis paveldėjimo teisių dovanos gavėjai – jo mamai, ir tokiam sandoriui neprieštaravo. Ieškovas teigia, kad pasirašė sutartį jos neperskaitęs, nes yra viena akimi aklas, o kita silpnai mato, tačiau ieškovas, sudarydamas sutartį, turėjo elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai ir turėjo perskaityti sudaromą sutartį ir įsigilinti į jos sąlygas. Kad tai ir buvo padaryta, patvirtina ieškovo parašas, todėl tai įrodo, kad ieškovas turėjo galimybę perskaityti ginčo sutartį prieš ją pasirašant ir nesutikti jos sąlygomis, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl privalo prisiimti visas iš sudarytos sutarties kilusias pasekmes. Ieškovas neteisingai nurodo, kad notaras neišaiškino sudaromo sandorio pasekmių, kadangi notaras aiškiai ir kruopščiai kelis kartus išaiškino tiek ieškovui, tiek ir trečiajam asmeniui S. L. tokio sandorio sudarymo pasekmes. Atsakovė R. Č. nurodė, kad po vyro mirties, vaikai tarėsi, kaip tvarkyti paveldėjimo reikalus ir visi (tame tarpe ir ieškovas) nusprendė, kad paveldimas turtas turi pereiti jai, nes ji su mirusiu vyru visą paveldimą turtą užgyveno kartu, vaikai prie paveldimo turto įsigijimo neprisidėjo, todėl paveldėjimo teisių dovanojimas jai bus sąžiningas ir teisingas. Dukra R. P., negalėdama dalyvauti paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio sudarymo metu, nes gyvena Biržuose, tačiau pritardama tokiam susitarimui, notarui atsiuntė atsisakymą nuo palikimo. Pažymėjo, kad tiek prieš ginčijamo sandorio sudarymą, tiek ir po jo, paveldimu turtu rūpinosi ir mokesčius mokėjo tik ji. Nors ieškovas gyvena kartu, tačiau prie komunalinių mokesčių mokėjimo neprisideda. Taip pat neprisidėjo ir prie mirusio tėvo laidojimo. Ieškovas niekas iš namų nevijo ir neveja. Ieškovas yra konfliktuojantis, agresyvus, ūmaus charakterio žmogus, nevengiantis vartoti alkoholio, todėl natūralu, kad nuolat vyksta konfliktai tarp jos ir ieškovo, kuris netinkamai elgiasi. Tokie konfliktai buvo ir prieš sandorio sudarymą ir po jo, tačiau jie yra nulemti ne dėl to, kad buvo pasirašytas ginčijamas sandoris, o dėl to, kad ieškovas elgiasi netinkamai. Tretysis asmuo S. L. nurodė, kad po tėvo mirties ir po laidotuvių su seserimi ir broliu (ieškovu) tarėsi, kaip elgtis su paveldėjimu ir bendrai nutarė, kad turtą turi paveldėti tik mama. Jie laikė, kad yra neteisinga dalintis tėvų turtą kol mama dar yra gyva ir dėl to nutarė kreiptis į notarą dėl savo paveldėjimo teisių dovanojimo mamai. Nuvykę pas notarą, jie paaiškino, kad nori savo paveldėjimo dalį perleisti mamai. Šiame pokalbyje dalyvavo ji, jos mama ir brolis, sesuo R. P. nedalyvavo. Notaras išsiaiškinęs situaciją, tą pačią dieną parengė sutartį ir prieš ją pasirašant, visą sutarties tekstą garsiai ir visiems girdint perskaitė. Po to uždavė klausimus, ar visi supranta, kad savo paveldėjimo teisė dovanoja mamai. Šį klausimą notaras uždavė kiekvienam atskirai ir po vieną kartą. Tik tuomet buvo pasirašoma ant sutarties. Sutarties pasirašymo metu ieškovas buvo blaivus, savo veiksmus suprato ir žinojo, ką daro. Tretysis asmuo R. P. nurodė, kad ji pas notarą A.Bučinską nebuvo, šiam notarui persiuntė Biržų rajono 1-ojo notaro biuro notarės patvirtintą atsisakymą nuo palikimo priėmimo motinos R. Č. naudai. Iš motinos ir sesers pasakojimų žino, kad jos ir jų brolis vyko pas notarą A.Bučinską į notaro biurą ir ten savo paveldėjimo teises dovanojo mamai. Mama ir sesuo pasakojo, kad notaras sutarties tekstą skaitė garsiai ir visiems girdint, po to visų iš eilės paklausė, ar suprato, kad mamai dovanoja savo paveldėjimo teisę ir tik po to kiekvienas pasirašė ant sutarties. Nors ieškovas akimis mato silpnai, tačiau ausimis girdi gerai ir, anot mamos, jis tą dieną gerai girdėjo skaitomos sutarties tekstą, buvo blaivus, normalios sveikatos būklės, mama labai džiaugėsi, kad A. negirtas ir nebus gėda notaro biure. Taigi savo veiksmus brolis suprato, žinojo, ką daro, suvokė sandorio esmę ir suklysti negalėjo. Nurodė, kad, kiek jai žinoma, ieškovo iš jo gyvenamosios vietos niekas neveja. Kadangi jis yra piktnaudžiaujantis alkoholiu, ūmaus, agresyvaus ir nepakantaus charakterio, pats prisigalvoja nebūtų dalykų, konfliktuoja su mama, nors žino, kad neprisideda nei prie komunalinių mokesčių mokėjimo, nei prie namo remonto, nei prie aplinkos tvarkymo. Mama iš savo pensijos moka visus komunalinius mokesčius, padengė tėvo laidojimo išlaidas. Tretysis asmuo notaras Andrius Bučinskas nurodė, kad prieš pasirašant sutartį, šalims buvo tinkamai išaiškinta atliekamų notarinių veiksmų prasmė ir pasekmės, šalims buvo pateiktas susipažinti sutarties projektas ir šalys pareiškė, kad sutartį perskaitė, sutarties turinį ir pasekmes suprato ir tai patvirtino, pasirašydamos sutartį, kurios tekstas prieš pasirašant, šalims buvo garsiai perskaitytas, todėl tvirtinant sutartį ir atliekant kitus notarinius veiksmus, susijusius su ginčijamo sandorio sudarymu, jokių teisės aktų reikalavimų jis nepažeidė.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. Č. bei jos atstovė Vytautė Linaburgienė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad šalys dar iki sandorio sudarymo tarėsi, kad visas palikimas atiteks mamai. Teismui tenkinus ieškinį, tretysis asmuo R. P. apskritai netektų galimybės paveldėti jai tenkančios turto dalies, kadangi ji, vykdydama šalių susitarimą, po tėvo mirties parašė atsisakymą nuo jai pagal įstatymą tenkančios palikimo dalies. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės konfliktai vyko jau ilgą laiką iki sandorio sudarymo, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad sandorio pasirašymo metu ieškovas nesuprato sandorio esmės.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo S. L. ir jos atstovė advokatė Renata Vilčiauskienė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad iki sandorio sudarymo metu tarp vaikų ir mamos buvo žodinis susitarimas, kuris vėliau buvo įformintas notaro biure. Notaras sandorio tekstą skaitė garsiai, ieškovas suprato, kad dovanoja savo turto dalį mamai, tačiau dabar teigia, kad nesuprato dėl kilusių konfliktų su mama, neva ji veja ieškovą iš namų. Paaiškino, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad konfliktai namuose buvo dar iki sandorio sudarymo eilę metų, jie buvo sprendžiami pakankamai geranoriškai, mama nerašydavo jokių pareiškimų. Mano, kad toks ieškovo ieškinys yra gynybinė pozicija, kad teisiškai mama jo negalėtų išvaryti iš namų kaip turinčio dalį nuosavybės teisių.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo notaras Andrius Bučinskas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad sutarties projektas buvo parengtas ir duotas šalims perskaityti, šalys su juo susipažino ir pareiškė, kad ją supranta. Tada sutartis buvo dar kartą perskaityta ir jos turinys išaiškintas ieškovui, t.y. kad jis negalės nei dabar, nei ateityje disponuoti jokiu tėvui priklausiusiu turtu ir turtinėmis teisėmis. Šalys sutarties esmę suvokė, todėl sutartis buvo pasirašyta. Priešingu atveju, kilus abejonėms, jog šalys nesuvokė sutarties esmės, ji nebūtų buvusi nei pasirašyta, nei patvirtinta. Paaiškino, kad po kurio laiko ieškovas kreipėsi į jį, pareikšdamas, kad persigalvojo ir nori naikinti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, nes mama su juo blogai elgiasi. Kai buvo pasirašoma sutartis, jam nekilo abejonių, kad ieškovas galimai nemato ar blogai mato, nes jis pats pareiškė, kad sutartį perskaitė, tai įrodė ir jo parašas, vardas ir pavardė. Paaiškino, kad ieškovas buvo blaivus ir jam buvo išaiškinta, kad jis neteks galimybės paveldėti ne konkretų turtą, tačiau apskritai bet kokį turtą ar turtines teises.

Ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179str. 1 d.).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12-13 str., 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teismas tokios kategorijos bylose pats nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog J. Č. mirė 2014-03-26 (b.l. 9). Ieškovas A. Č., tretieji asmenys S. L. ir R. P. yra mirusiojo J. Č. vaikai, o atsakovė R. Č. – sutuoktinė, todėl visi jie turėjo teisę paveldėti tėvo turtą pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, t.y. iš Kaišiadorių r. 3-ojo notaro biuro bylos Nr. 88/2014 matyti, kad ieškovas A. Č., atsakovė R. Č. ir tretysis asmuo S. L. per įstatymo nustatytą terminą 2014-04-01 kreipėsi į Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notarą Andrių Bučinską dėl likusio mirusiojo tėvo J. Č. turto paveldėjimo, pareikšdami, jog priima mirusio sutuoktinio ir tėvo J. Č. palikimą bei prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į jiems kiekvienam priklausančią mirusiojo turto dalį (t. 1, b.l. 32-34). Tą pačią dieną 2014-04-01 buvo sudaryta ir notaro A.Bučinsko patvirtinta Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. 3-961, pagal kurią ieškovas A. Č. ir tretysis asmuo S. L. (paveldėjimo teisių dovanotojai) savo motinai atsakovei R. Č. (paveldėjimo teisių dovanos gavėja) padovanojo visas jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises pagal įstatymą po jų tėvo J. Č. mirties (t. 1, b.l. 36-38). Tuo pagrindu 2014-04-01 R. Č. buvo išduotas liudijimas, kad ji priėmė sutuoktinio J. Č. palikimą (notarinio registro Nr. 3-962 (t. 1, b.l. 39). Tretysis asmuo mirusiojo J. Č. dukra R. P. pateikė Kaišiadorių r. 3-iajam notaro biurui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo (notarinio registro Nr. 1625), kuriuo atsisakė jai pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies, atsiradusios 2014-03-26 mirus tėvui J. Č. (t. 1, b.l. 35). Po J. Č. mirties liko šis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), registruotas R. Č. vardu, įregistravimo pagrindas - Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, 1992-10-12 Nr. 1-5496 (įrašas galioja nuo 1992-10-26). 2014-06-16 ieškovas A. Č. kreipėsi su pareiškimu į Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notarą Andrių Bučinską, kuriuo prašė neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visą jo tėvo J. Č. turtą kitiems įpėdiniams, kadangi jis persigalvojo ir nori naikinti jo 2014-04-01 sudarytą pareiškimą apie palikimo atsisakymą, taip pat nurodė, kad jeigu iki 2014-07-16 notarui registruotu paštu nepraneš apie kreipimąsi į teismą, prašo laikyti, kad į teismą nesikreipė ir ateityje nesikreips bei prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo turtą jo įpėdiniams, priėmusiems palikimą (t. 1, b.l. 58).

Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Subjektinės paveldėjimo teisės atsiradimas dar nereiškia, kad įpėdinis perėmė palikėjo teises ir pareigas. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), ši jų laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Turintis teisę paveldėti asmuo gali šią teisę įgyvendinti priimdamas palikimą. Tam, kad įgytų palikimą įstatymo nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (CK 5.50 str.). Turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 str.). Įpėdinis yra laisvas spręsti, priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau kartu jo laisvė disponuoti paveldėjimo teise įstatymo yra ribojama. Kadangi paveldėjimas yra universalus palikėjo teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams, tai įpėdinis turi priimti visą palikimą arba viso palikimo atsisakyti. Negalima priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga arba išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 str. 1 ir 3 d.). Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas įpėdinių prašymu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.66-5.67 str., 5.3 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas A. Č. prašo teismo pripažinti iš dalies negaliojančia Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko 2014-04-01 patvirtintą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, reg. Nr. 3-961 dalyje dėl ieškovo A. Č. paveldėjimo teisių dovanojimo R. Č.. Pažymėtina, kad ieškovas, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biurui notarui Andriui Bučinskui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą R. Č. ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-09-16 nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir įpareigojo Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notarą Andrių Bučinską neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo R. Č. iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (t. 1, b.l. 18). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad paveldėjimo teisės liudijimas šiuo atveju atsakovei R. Č. dar nėra išduotas, todėl neginčijamas ir ieškovas ginčija tik paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį dalyje dėl jo paveldėjimo teisių dovanojimo atsakovei.

Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6 d.). Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą, tačiau teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas – ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamojo nuosavybėn.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Tai reiškia, kad sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Sandorių galiojimo sąlygas, kurios tiesiogiai susijusios su sandorių negaliojimo institutu, nustato įstatymas (CK 1.63-1.77 str.). Sutartims papildomas galiojimo sąlygas nustato sutarčių teisė (CK 6.154-6.228 str.). Sandorius, taip pat ir sutartis, galima pripažinti negaliojančiais tik remiantis įstatymuose numatytais pagrindais (bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, numatytais CK 1.78-1.96 str., taip pat CK ir kituose įstatymuose numatytais kitais atskirų sandorių ar sutarčių rūšių negaliojimo pagrindais). CK 6.224 str. numato, jog sutartis gali būti pripažinta negaliojančia CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 ir 1.91 str. reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį.

Pagal CK 1.90 str. suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014).

Nors ieškovas teigia, kad pasirašydamas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, nesuprato, kad atsisako teisių į savo tėvo turtą, nurodo, kad notaras jam šios sutarties neperskaitė, nieko nepaaiškino, kadangi, suprasdamas tikrąją padėtį, jis nebūtų pasirašęs ginčijamos sutarties sau nenaudingomis sąlygos, atsisakydamas viso palikimo ir jam priklausančią dalį perleisdamas mamai, tačiau iš paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties matyti, kad ieškovas A. Č. savo parašais patvirtino, jog žinojo, kad dovanoja savo motinai R. Č. visas savo paveldėjimo teises į dabar esantį turtą ir turtines teises bei ateityje galimai atsirasiantį turtą ir turtines teises po tėvo J. Č. mirties, jis suprato sudaromos sutarties turinį, jos pasekmės jam buvo išaiškintos ir jis tokiam sandoriui pritarė. Be to, ieškovas A. Č. pats ieškinyje nurodė, kad prieš sudarant ginčo sandorį, jo buvo paklausta, kam priklausys palikėjo turtas ir jis pats nurodė, kad turtas priklausys jo mamai, todėl akivaizdu, kad ieškovas ieškinyje pats pripažino, jog iš tiesų suprato sudaromo sandorio esmę, t.y. kad dovanojamos paveldėjimo teisės į palikėjo turtą priklausys mamai, sutiko, kad šis turtas ateityje pereis paveldėjimo teisių dovanos gavėjai – jo mamai, ir tokiam sandoriui neprieštaravo. Nors ieškovas A. Č. teigia, kad pasirašė sutartį jos neperskaitęs, nes yra viena akimi aklas, o kita silpnai mato, yra invalidas ir į bylą pateikė tai įrodančius dokumentus – neįgaliojo pažymėjimo kopiją, darbingumo lygio pažymą, išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (t. 1, b.l. 116-117, 119), tačiau trečiojo asmens S. L. teigimu, ieškovas A. Č., nors ir turi problemų su akimis, tačiau jo klausa yra labai gera ir jis tą dieną gerai girdėjo skaitomos sutarties tekstą, buvo blaivus, normalios sveikatos būklės ir tikrai savo veiksmus suprato, žinojo, ką daro, suvokė sandorio esmę ir suklysti negalėjo, be to, notaras A.Bučinskas aiškiai ir kruopščiai net kelis kartus išaiškino tiek ieškovui A. Č., tiek trečiajam asmeniui S. L. ginčijamo sandorio sudarymo pasekmes, perskaitė sudaromos sutarties tekstą ir tik tada sutartis buvo pasirašyta. Atsakovė R. Č. nurodė, kad po vyro mirties, vaikai buvo ją pasikvietę ir tarėsi, kaip tvarkyti paveldėjimo reikalus ir visi (tame tarpe ir ieškovas) nusprendė, kad paveldimas turtas turi pereiti jai, nes ji su mirusiu vyru visą paveldimą turtą užgyveno kartu, vaikai prie paveldimo turto įsigijimo neprisidėjo, todėl paveldėjimo teisių dovanojimas jai bus sąžiningas ir teisingas. Taip pat šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad dovanojimo sutartį patvirtino Kaišiadorių r. 3-iojo notaro biuro notaras A.Bučinskas, o notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo bei stabilumo garantas, kurio veiklą reglamentuojančiame įstatyme įtvirtinta, jog notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių bei dokumentų, o atliekamais notariniais veiksmais notaras patikrina tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Įrodymų, kad notaras patvirtino ginčijamą sutartį neįsitikinęs dovanotojo A. Č. valia ir sugebėjimu adekvačiai suvokti sudaromo sandorio esmę, byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė, be to, ir ieškovas tokių aplinkybių ir nenurodė (CPK 177, 185 str.). Teismas sutinka su atsakovės ir visų trečiųjų asmenų atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad pats ieškovas, pasirašydamas sutartį, suprato jos esmę ir sutiko su jos sąlygomis. Taigi ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis pasirašė sutartį iš esmės suklydęs atmestinos kaip neįrodytos, todėl ir ieškinys šiuo pagrindu atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177-178 str. CK 1.90 str.).

Be to, ieškovas A. Č. ieškinyje teigia ir teismo posėdžio metu tiek jis, tiek tretysis asmuo notaras A.Bučinskas patvirtino aplinkybes, kad praėjus kuriam laikui po ginčijamos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pasirašymo, jo motina pradėjo varyti jį iš namų (duomenys neskelbtini). Tada jis pradėjo aiškintis pas pažįstamus ir suprato, kad jis nepaveldės jokio turto ir gali atsidurti gatvėje, o tuose namuose jis pats gyvena nuo 1993 m., be to, kartu su juo gyvena ir jo nepilnametis sūnus A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 15-16). Šias aplinkybes dėl konfliktų su motina jis išdėstė ir 2014-06-16 notarui A.Bučinskui, kreipdamasis su pareiškimu, kuriuo prašė neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visą jo tėvo J. Č. turtą kitiems įpėdiniams, kadangi jis persigalvojo ir nori naikinti jo 2014-04-01 sudarytą pareiškimą apie palikimo atsisakymą. Iš byloje esančių įrodymų – išrašų iš policijos registruojamų įvykių registro (t. 1, b.l. 138-163, t. 2, b.l. 15-17) matyti, kad dėl netinkamo ieškovo A. Č. elgesio policija buvo kviesta ne kartą, be to, jam buvo taikytos įvairios poveikio priemonės, įspėjimai, ir tai rodo, kad ieškovas yra konfliktuojantis, agresyvus, ūmaus charakterio žmogus. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė – ieškovo motina ne kartą buvo kvietusi ieškovui policiją dėl ieškovo smurtavimo, matyti, kad ieškovas ne kartą yra smurtavęs prieš savo nepilnamečius vaikus ir jų motiną, kai kurie šių įvykių policijoje registruoti prieš sandorio sudarymą, kiti po jo sudarymo. Be to, iš byloje esančių sąskaitų, mokėjimo kvitų už gyvenamojo namo išlaikymą, komunalinius mokesčius (t. 1, b.l. 86-97) matyti, kad tiek prieš ginčijamo sandorio sudarymą, tiek ir po jo, paveldimu turtu rūpinosi ir mokesčius mokėjo atsakovė R. Č., byloje nėra pateikta nė vieno rašytinio įrodymo, kad ieškovas A. Č., gyvendamas kartu su motina, yra mokėjęs kokius nors komunalinius mokesčius ar kitaip prisidėjęs prie namo išlaikymo ar jo pagerinimo. Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė R. Č. mokėjo už savo mirusio vyro laidotuves (t. 1, b.l. 98-99). Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės ir trečiųjų asmenų S. L. ir R. P. atsiliepimuose nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu išdėstytus šalių argumentus, teismas laiko, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad šalims pasirašius ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, atsakovė pradėjo tariamai jį vyti iš namų, todėl sutinka su atsakovės ir trečiųjų asmenų išdėstytais argumentais, jog tokie ieškovo teiginiai yra tik jo gynybinė pozicija, neparemta nei jokiais rašytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo A. Č. nurodytos aplinkybės, kad jis pasirašė sutartį iš esmės suklydęs atmestinos, ginčijama paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis dalyje dėl jo paveldėjimo teisių dovanojimo atsakovei buvo sudaryta visiškai pagrįstai, laikantis teisės aktų nuostatų, kai jo sesuo tretysis asmuo R. P. pareiškė notarui pareiškimą dėl dalies palikimo atsisakymo, o palikimą priėmęs jis (ieškovas A. Č.) ir jo sesuo trečiasis asmuo S. L. perleido paveldėjimo teisę mamai atsakovei R. Č.. Atsižvelgus į tai, ieškovo A. Č. reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančia Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko 2014-04-01 patvirtintą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, reg. Nr. 3-961, dalyje dėl ieškovo A. Č. paveldėjimo teisių dovanojimo R. Č. yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas kaip neįrodytas, todėl ir ieškinys šiuo pagrindu atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177-178 str. CK 1.90 str.).

Tiek ieškovui, tiek atsakovei ir trečiajam asmeniui S. L. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant juos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (t. 1, b.l. 7-8, 82-83, 102-103). Byloje pateikta tik trečiojo asmens S. L. advokatės R.Vilčiauskienės pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų - 115,85 Eur (t. 1, b.l. 128). Nors ieškinys yra atmestas, tačiau kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d., 99 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje susidarė 9,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, šios išlaidos iš proceso dalyvių taip pat nepriteistinos, taip pat nepriteistinas ir valstybei mokėtinas žyminis mokestis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 4 d., t. 1, b.l. 3).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. Č. ieškinį atmesti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biurui notarui Andriui Bučinskui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą R. Č..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis