Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (asm. dok. V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2015-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., laisvės apribojimu 9 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 6 mėn.; teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai sužalojo šeimos narį:

2016 m. sausio 7 d., apie 18 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu smogė nukentėjusiajai N. M. į veidą, po to kumščiu smogė sūnui E. M. į kairę ranką ir nagais subraižė veidą. Tokiu būdu, V. M., smurtaudamas prieš šeimos narius, sutuoktinei N. M. sukėlė fizinį skausmą ir sūnui E. M. padarė sužalojimus: poodinė kraujosruvą su odos nubrozdinimais dešinės akies išoriniame krašte, poodines kraujosruvas kairio žasto išoriniame ir vidiniame paviršiuose, dešinio žasto išoriniame paviršiuje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimus dešinio riešo priekiniame paviršiuje, nežymiai sutrikdžiusius E. M. sveikatą.

2016 m. sausio 8 d., apie 8.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš sutuoktinę N. M.: tąsė ją už rankų, smogė kumščiu vieną smūgį į dešinį petį, pastūmė, smogė kumščiu į galvą, padarydamas sužalojimus: įvairaus dydžio poodines kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio užpakaliniame ir išoriniame paviršiuose, dešinės plaštakos I piršto srityje, dešinės šlaunies priekiniame ir išoriniame paviršiuje, šalia dešinės girnelės, bei dešinio sėdmens išoriniame paviršiuje, nežymiai sutrikdžiusius N. M. sveikatą.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja N. M. yra susituokę jau 41 metus. Ji nuolat provokuoja kaltinamąjį. Žinodama, kad V. M. paskirtas laisvės apribojimas, nukentėjusioji tyčia kelia konfliktus, kurių metu V. M. nesusivaldo. 2016 m. sausio 7 d., prie parduotuvės „Iki“, V. M. pamatė savo sūnų E. M.. Jam pasirodė, kad sūnus prekiauja narkotikais. V. M. supyko, kad sūnus neieško gerai apmokamo darbo, gyvena išlaikomas tėvų. Grįžęs į namus, ėmė priekaištauti sutuoktinei N. M.. Tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu, būdamas girtas, V. M. nesusivaldė ir sudavė sutuoktinei į veidą, pastūmė ją, suėmęs už peties. N. M. yra labai jautri, vos tik pastūmus atsiranda mėlynės. Į sėdmenis ir kojas smūgių nesudavė. Grįžęs sūnus E. M., įsikišo į konfliktą. Konflikto metu V. M. galėjo suduoti smūgį E. M. į ranką, tačiau jo veido nesubraižė. 2015 m. sausio 7 d. V. M. buvo girtas, dėl to žmonai ir pavyko išprovokuoti konfliktą. Sūnus E. M. jį išmetė iš namų. V. M. nuėjo pas draugą, vėliau biliardinėje išgėrė alaus. Ryte grįžo į namus. Sutuoktinės daugiau nemušė. Ant kelių atsiklaupęs maldavo jos atleidimo, prašė atsiimti pareiškimą, tačiau N. M. užrakino jį kambaryje ir iškvietė policijos pareigūnus.

Asmens blaivumo testo pažymoje Nr. 2103 užfiksuota, kad 2016 m. sausio 8 d., 10.21 val., V. M. iškvėptame ore rasta 0,75 prom. etilo alkoholio (b.l. 51). Asmens blaivumo testo pažymoje Nr. 8610 užfiksuota, kad praėjus pusvalandžiui, 10.56 val., V. M. iškvėptame ore rasta 0,81 prom. etilo alkoholio (b.l. 50).

Nukentėjusioji N. M. parodė, kad su vyru V. M. tuokėsi ne tam, kad išsiskirtų. Girtas sutuoktinis būna agresyvus, smurtauja prieš ją ir invalidą sūnų, žemina juos. 2016 m. sausio 7 d., apie 16 val., grįžusi iš cerkvės, šaldytuve rado alaus butelį ir jį išmetė. Vyro namuose nebuvo. Jis grįžo į namus girtas, šūkavo. Atėjęs į virtuvę, sudavė smūgį N. M. į smakrą ir smūgį į galvą. N. M. gynėsi, stumdama jį rankomis, jai buvo sužalotas rankos pirštas. Iš darbo grįžo sūnus E. M.. Sutuoktinis V. M. ėmė įžeidinėti ir žeminti sūnų. Sūnui nuėjus į vonią, V. M. lindo prie jo, provokavo muštynes, perplėšė sūnaus marškinėlius. N. M. paprašė sūnaus tėvą išvesti į laiptinę. Jie abu su sūnumi išstūmė V. M. į bendrą laiptinę ir užsirakino buto duris. N. M. iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant pareigūnams, V. M. pabėgo. Jis kelis kartus naktį grįžo į namus, tačiau, N. M. pasakius, kad iškvies policiją, pabėgdavo. 2016 m. sausio 8 d., ryte, V. M. grįžo į namus. Jis buvo girtas. Neradęs šaldytuve alaus, ėmė priekaištauti N. M.. V. M. pyko ir dėl to, kad nukentėjusioji iškvietė policiją. Jis trenkė nukentėjusiajai kumščiu į petį, pastūmė, smogė kumščiu į galvą. V. M. nuėjus į kambarį, nukentėjusioji jį užrakino ir iškvietė policijos pareigūnus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR SAM Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 76/16 (03), konstatuota, kad N. M. padaryti sužalojimai: įvairaus dydžio poodinės kraujosruvos kairio žasto išoriniame, užpakaliniame, priekiniame bei vidiniame paviršiuose, dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio išoriniame bei užpakaliniame paviršiuose, dešinės plaštakos I piršto srityje, dešinės šlaunies priekiniame bei išoriniame paviršiuose, šalia dešinės girnelės bei dešinio sėdmens išoriniame paviršiuje. Minimus sužalojimus N. M. galėjo patirti bukos traumos pasekmėje, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais: sumušant, atsitrenkiant, stipriai spaudžiant pirštais. N. M. kūne galima išskirti aštuonias trauminio poveikio vietas. Nuo nagrinėjamo įvykio praėjus savaitei, matomos poodinės kraujosruvos savo spalva nesiskiria viena nuo kitos, todėl pasakyti, kurie sužalojimai padaryti 2016 m. sausio 7 d., o kurie 2016 m. sausio 8 d., nėra galimybės. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 29-30).

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2016 m. sausio 7 d., apie 18 val., jis grįžo iš darbo. Bute girdėjo barnį, durys buvo užrakintos iš vidaus. Netrukus tėvas atrakino duris. Jis buvo girtas, ėmė įžeidinėti, žeminti. E. M. į tėvo įžeidinėjimus nereagavo. Mama N. M. verkė, sakė, kad tėvas ją mušė, prašė nepasiduoti jo provokacijai. Mamos smakras buvo paraudęs, E. M. mano, kad nuo tėvo suduoto smūgio. E. M. nuėjus į vonią, tėvas puolė jį iš nugaros, griebė už marškinėlių, tempė juos ir suplėšė. Mama šaukė, kad tėvą reikia ištempti į koridorių. E. M. išstūmė V. M. į bendro naudojimo koridorių. Atvykus policijos pareigūnams, tėvo koridoriuje jau nebuvo. Ryte E. M. išgirdo barnius, šūksnius, suprato, kad tėvas grįžo. Į 2016 m. sausio 8 d. konfliktą jis nesikišo, miegojo savo kambaryje.

Asmens blaivumo testo pažymoje Nr. 2236 užfiksuota, kad 2016 m. sausio 7 d., 18.38 val., nukentėjusiojo E. M. iškvėptame ore rasta 0,30 prom. etilo alkoholio (b.l. 20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR SAM Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 77/16 (03), konstatuota, kad E. M. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešinės akies išoriniame krašte, poodinės kraujosruvos kairio žasto išoriniame, žasto vidiniame paviršiuose, dešinio žasto išoriniame paviršiuje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas dešinio riešo priekiniame paviršiuje, nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Nustatytus sužalojimus E. M. galėjo patirti bukos traumos pasekmėje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais: sumušant , atsitrenkiant, spaudžiant pirštais. Apžiūros metu stebėta poodinių kraujosruvų spalva, odos nubrozdinimų gijimo laipsnis leidžia teigti, kad sužalojimai padaryti galimai 2016 m. sausio 7 d. paros antroje pusėje. Pagal apžiūros metu stebėtą sužalojimų išsidėstymą E. M. kūne galima išskirti šešias trauminio poveikio vietas (b.l. 32).

Specialistas – teismo medicinos ekspertas Rimantas P. P. parodė, kad jis atliko nukentėjusiųjų N. M. ir E. M. apžiūrą, suteikė specialisto išvadas. Apžiūrą atliko 2016 m. sausio 14 d., praėjus savaitei laiko nuo ikiteisminio tyrimo įstaigos užduotyje nurodyto įvykio, todėl nebuvo galima atskirti, kurie N. M. sužalojimai padaryti 2016 m. sausio 7 d., o kurie 2016 m. sausio 8 d. Be to, sužalojimus pagal jų padarymo laiką galima atskirti tik tuo atveju, jeigu sužalojimus skiria 4-5 parų laikotarpis. Šiuo atveju, visi sužalojimai padaryti pusės paros laikotarpyje, todėl jų atskirti negalima dar ir dėl šios priežasties. N. M., pagal padarytų sužalojimų lokalizaciją, buvo suduoti 8 smūgiai, šios vietos stipriai spaudžiamos pirštais, arba ji išvadoje nurodytomis trauminio poveikio vietomis atsitrenkė į kietus bukus daiktus. Visi N. M. kūno sužalojimai, tiek vertinant juos visumoje, tiek po vieną, yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Nukentėjusiojo E. M. kūne išskirtos 6 trauminio poveikio vietos. Šie sužalojimai įgauti sudavus š specialisto išvadoje nurodytas kūno vietas smūgius, arba šias vietas spaudžiant pirštais, jomis atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus.

Tarnybiniame panešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2016 m. sausio 7 d., apie 18.26 val., į butą, (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams, N. M. paaiškino, kad sutuoktinis V. M. sumušė ją ir jų sūnų E. M.. Ant E. M. skruosto matėsi sužalojimas, nubrozdinimas. Jo abi rankos buvo apibraižytos, marškinėliai nugaroje suplėšyti. Pranešime pažymėti matomi sužalojimai N. M. veide (b.l. 9-12, 13-15).

Tarnybiniame panešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2016 m. sausio 8 d., apie 9.17 val., į butą, (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams, N. M. paaiškino, kad sutuoktinis V. M. prieš ją smurtavo: sudavė kumščiu į dešinį petį ir į smakrą, įžeidinėjo ir grasino. N. M. buvo sutrikusi ir išsigandusi. Pranešime pažymėti matomi sužalojimai N. M. veide ir petyje. Smurtą galimai patyrusi N. M. yra blaivi. Jos sutuoktinio V. M. iškvėptame ore rasta 0,75 prom. etilo alkoholio (b.l. 21-24).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. M. 2016 m. sausio 7 d., suduodamas smūgius sutuoktinei N. M. į veidą, stipriai pastumdamas ją, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius N. M. sveikatą. V. M. sudavė smūgius ir sūnui E. M., bei padarė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius sūnaus sveikatą. Kaltinamasis V. M. prisipažino sudavęs nukentėjusiajai smūgį ir ją pastūmęs, taip pat sudavęs smūgį sūnui E. M.. Nukentėjusioji N. M. patvirtino, kad sutuoktinis V. M., būdamas neblaivus, jų bendroje gyvenamojoje patalpoje, sudavė jai kelis smūgius į veidą ir petį, pastūmė ir sudavė smūgius sūnui E. M.. Nuo suduotų smūgių N. M. pajuto fizinį skausmą, buvo sužalotas jos veidas, ranka. Nukentėjusysis E. M. parodė, kad, grįžus iš darbo į namus, jo tėvai konfliktavo. Ant mamos veido matėsi sumušimai, ji verkė. Tėvas V. M. jam sudavė smūgį į ranką, jie susigrūmė. Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyti nukentėjusiųjų N. M. ir E. M. sužalojimai, sukėlę jų sveikatos nežymų sutrikdymą, atitinka kaltinime nurodytą nukentėjusiųjų žalojimo mechanizmą (b.l. 29-30, 32). Nustatyta, kad V. M. smurtavo artimoje aplinkoje – prieš savo šeimos narius. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies redakciją. Nusikaltimą V. M. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiuosius, suduodamas jiems smūgius suprato, kad tokiais veiksmais sukelia nukentėjusiesiems fizinį skausmą ir stresą, žaloja juos, ir norėjo taip elgtis.

Kaltinamajame akte aprašant V. M. pareikštą kaltinimą buvo nurodyta aplinkybė, kad jis be jokios priežasties sukėlė konfliktą. Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, dispozicija nereikalauja įrodinėti nusikaltimo priežasčių ir kaltininko tikslo, šios aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ir atsakomybės dydžiui, yra perteklinės ir iš kaltinimo pašalinamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. M. 2016 m. sausio 8 d., suduodamas smūgius sutuoktinei N. M. į veidą ir kitas kūno vietas, stumdydamas ją, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Kaltinamasis V. M. neprisipažino sudavęs nukentėjusiajai smūgius ir tvirtino, kad 2016 m. sausio 8 d., ryte, sutuoktinės nemušė, priešingai, atsiklaupęs ant kelių maldavo jos atleidimo. Kaltinamojo versiją paneigia teisiamojo posėdžio metu patikrinti bylos duomenys. Nukentėjusioji N. M. patvirtino, kad 2016 m. sausio 8 d., ryte, grįžęs į namus sutuoktinis V. M., būdamas neblaivus, ėmė priekaištauti dėl to, kad N. M. iškvietė policijos pareigūnus, sudavė jai kelis smūgius į veidą ir petį, pastūmė. Nuo suduotų smūgių N. M. pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusysis E. M. parodė, kad, ryte girdėjo, kad į namus sugrįžęs tėvas konfliktavo su mama, vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Tarnybiniame panešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2016 m. sausio 8 d., apie 9.17 val., atvykus policijos pareigūnams, N. M. paaiškino, kad sutuoktinis V. M. prieš ją smurtavo: sudavė kumščiu į dešinį petį ir į smakrą. Pranešime pažymėti ir matomi sužalojimai N. M. veide ir petyje (b.l. 21-24). Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyti nukentėjusiosios N. M. sužalojimai, sukėlę jos sveikatos nežymų sutrikdymą, atitinka kaltinime nurodytą nukentėjusiosios žalojimo mechanizmą (b.l. 29-30). V. M. kaltė įrodyta. Jis smurtavo artimoje aplinkoje – prieš savo sutuoktinę. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies redakciją. Nusikaltimą V. M. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas jai smūgius suprato, kad tokiais veiksmais sukelia nukentėjusiajai fizinį skausmą ir stresą, žaloja ją, ir norėjo taip elgtis.

Kaltinamajame akte aprašant šį V. M. pareikštą kaltinimą buvo nurodyta aplinkybė, kad jis grįžo į namus po slapstymosi nuo policijos pareigūnų dėl 2016 m. sausio 7 d. padaryto smurto sutuoktinei N. M. ir sūnui E. M.. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti nusikalstamos veikos tikslo, kaltinamojo elgesio prieš nusikaltimą, ar po nusikaltimo padarymo, šios aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinės ir iš kaltinimo pašalinamos.

V. M. padarė du smurtinius nesunkius nusikaltimus. Jo padaryti nusikaltimai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip realioji dviejų nusikaltimų sutaptis, nes nebuvo jungiami vieningo kaltinamojo tikslo ir sumanymo. Pirmąjį kaltinamojo V. M. padarytą nusikaltimą nutraukė nukentėjusiosios skambutis į policijos įstaigą. Ta pati priežastis galėjo išprovokuoti ir antrąjį nusikaltimą. Nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio įrodymų tyrimo metu nepavyko nustatyti tikslaus nukentėjusiajai N. M. suduotų smūgių skaičiaus pirmojo nusikaltimo ir antrojo nusikaltimo metu, tačiau teismo medicinos specialistas P. P. patvirtino, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. V. M. anksčiau teistas už smurtavimą artimoje aplinkoje, prieš savo sutuoktinę. Naujus smurtinius tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). V. M. yra senyvo amžiaus, pensininkas, dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis prisipažino padaręs 2016 m. sausio 7 d. nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines faktines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę už 2016 m. sausio 7 d. nusikalstamą veiką lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 2016 m. sausio 8 d. nusikalstamą veiką lengvinančių aplinkybių nėra.

V. M. atsakomybę už abi nusikalstamas veikas sunkina tai, kad šias veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. V. M. prisipažino, kad 2016 m. sausio 7 d. į namus jis grįžo girtas, dėl to ir kilo konfliktas. Išvarytas iš namų, nuėjo pas draugą, išgėrė alaus, grįžo į namus ryte. 2016 m. sausio 8 d. kaltinamojo iškvėptame ore rasta 0,75 prom. etilo alkoholio (b.l. 50,51). Taigi alkoholio vartojimas susilpnino kaltinamojo savikontrolę, gebėjimą kritiškai vertinti situaciją, jo girtumas turėjo esminės įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 56 straipsniu, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už kiekvieną nusikaltimą paskyrus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos, jas iš dalies sudedant.

Kaltinamasis V. M. yra senyvo amžiaus žmogus. Jis, būdamas senatvės pensininkas, dirba (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji jį charakterizuoja kaip agresyvų ir linkusį smurtauti tik tada, kai V. M. yra apsvaigęs nuo alkoholio. N. M. teismo posėdžio metu prašė kaltinamąjį paleisti iš suėmimo, kad jis galėtų būti namuose ir atlikti sutuoktinio pareigas. Visos šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo, tačiau leidžia pagrįstai manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kita vertus, spręsdamas V. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiosios N. M. interesus – būdamas laisvėje kaltinamasis turės daugiau galimybių atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir šios dalies 1 ir 10 punktais, jam skiriami įpareigojimai: per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų N. M. ir E. M. ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72 ² straipsniu, V. M. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinama ir kaltinamasis paleidžiamas iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam skiriama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaitomas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. sausio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo (b.l. 71, 80-81, 139-140).

Nukentėjusioji N. M. teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam V. M. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti nusikaltimais padarytą neturtinę žalą (b.l. 161-162).

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. M. dviejų nusikalstamų veikų nukentėjusiajai N. M. buvo padaryti sužalojimai: įvairaus dydžio poodinės kraujosruvos kairio žasto išoriniame, užpakaliniame, priekiniame bei vidiniame paviršiuose, dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio išoriniame bei užpakaliniame paviršiuose, dešinės plaštakos I piršto srityje, dešinės šlaunies priekiniame bei išoriniame paviršiuose, šalia dešinės girnelės bei dešinio sėdmens išoriniame paviršiuje, kurie nežymiai sutrikdė N. M. sveikatą. Kaltinamasis V. M. veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo ir nežymaus kūno sužalojimo, N. M. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus- dėl kraujosruvų veide sumažėjo jos bendravimo galimybės. Kaltinamasis V. M. teismo posėdžio metu pareikštą civilinį ieškinį pripažino, patvirtino, kad turi darbą, gauna senatvės pensiją ir įsipareigojo nukentėjusiajai atlyginti neturtinę žalą. Įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir N. M. priteisiama 500 Eur neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo V. M..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai N. M. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sudaro 214,23 Eur advokato užmokestis (b.l. 159). Prašoma šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo V. M.. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai N. M. pagal Tarnybos 2016 m. sausio 27 sprendimą Nr. (2.3.)-NTP-16-T-178-949 teikti teisinę pagalbą baudžiamajame procese buvo paskirta advokatė E. G.. Tarnybos patirtos išlaidos advokato darbui apmokėti priteistinos iš kaltinamojo V. M..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam V. M. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sudaro 162,12 Eur advokato užmokestis. Prašoma šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo V. M. (b.l. 160). Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, kaltinamasis V. M. buvo suimtas, todėl teismas kaltinamajam paskyrė gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius ginti kaltinamąją parinko advokatą J. Koreckij. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnį, suimto kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo V. M. yra nepagrįstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas kaltinamojo gynėjo advokato darbui apmokėti, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. M. (asm. dok. V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. sausio 7 d. nusikaltimas) ir jam paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. sausio 8 d. nusikaltimas) ir jam paskirti laisvės atėmimą septyniems mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant V. M. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų N. M. ir E. M. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ² straipsniu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam V. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti. V. M. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. sausio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. M. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas proceso išlaidas 214,23 Eur dėl nukentėjusiosios N. M. atstovavimo baudžiamajame procese priteisti iš kaltinamojo V. M..

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 162,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.