Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. L. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 2 mėnesių 1 diena (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio dieną, tai yra 2024 m. gruodžio 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas 4 kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

J. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu - galutinė bausmė 7 metai 9 mėnesiai 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 17 d., bausmės pabaiga – 2029 m. vasario 14 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam j. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. L. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, keturis kartus skatintas. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai, nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmė, taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad J. L. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvyksta trumpalaikėms išvykoms į namus.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis J. L. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai siekiant nustatytą riziką valdyti. Nuteistasis bausmės atlikimo metu užsiima darbine veikla, turi patvirtintą gyvenamąją vietą galimo lygtinio paleidimo atveju. Socialinio tyrimo duomenimis nuteistasis vis dar turi apie 38 tūkst. Eur skolą antstoliams, ją mokėjo būdamas laisvėje. Skolą šiuo metu moka ir jo žmona laisvėje ir jis pats, kadangi turi darbą ir gauna nuolatines pajamas, išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti ir tęsti skolos mokėjimą, kadangi nemano, kad tokią sumą pavyks padengti per bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis nurodė, kad yra vedęs, turi žmoną, vaikų neturi. Su žmona santykiai yra labai geri, bausmės pradžioje bendraudavo telefonu, taip pat žmona atvykdavo į ilgalaikius pasimatymus, o po to kai jam buvo suteiktas leidimas vykti į trumpalaikes išvykas į namus jis ten vyksta kiekvieną savaitgalį. Taip pat bendrauja telefonu su tėvais, sesėmis. Laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Teismas tai vertina ir pažymi, kad bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje nuteistąjį veikia teigiamai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes elgesio teigiami pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Nors bausmės atlikimo metu tam tikrose srityse buvo fiksuotas rizikos mažėjimas, t. y., nuteistasis yra užsitikrinęs gyvenamąją vietą po bausmės atlikimo ir (ar) galimo lygtinio paleidimo, bausmės atlikimo metu rodo aukštą, pozityvią darbinę motyvaciją, nuosekliai laikosi nustatytos tvarkos, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdomų priemonių įgyvendinimą, tačiau atkreiptinas dėmesys į vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius: neturi arba turi mažą/ nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, tačiau bausmės atlikimo metu nėra fiksuojama negatyvaus elgesio apraiškų, iš kurių tik dviejų (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija), kurie yra statiniai, nuteistasis negali pakeisti. Likusieji dinaminiai veiksniai dar gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų. Nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui dar gali ženkliai sumažinti. Teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, pozityvus požiūris į darbą egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamą veiką, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikaltimo darymo jo nesustabdė, todėl negali būti laikomi apsauginiais veiksniais ir nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Visa tai neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, dėl išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, priešingai teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje nuteistajam maksimaliai siekiant teigiamos elgesio korekcijos.

Teismas atsižvelgia į tai, kad J. L. nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – nužudymo - nusikalimo padarymą (BK 129 straipsnio 1 dalis). Nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Teismas tai vertinti gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl ši aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

Nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji J. L. neatlikta bausmės dalis (4 metai 2 mėnesiai ir 1 diena), Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2024 m. gruodžio 13 d., iš paskirtos 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės už jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį J. L. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebūtų efektyvus, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.