Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. Z., jo atstovui advokatui Mindaugui Barkauskui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento atstovėms R. M. ir S. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANN-100856202-17,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 22 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) D. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 349 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Bendrojo naudojimo objektų valdytojo – UAB „Ž. B. “ direktoriumi ir būdamas atsakingas už UAB „Ž. B. “ veiksmus, netinkamai vykdė jam Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015-08-05 nutarimo Nr. 831 redakcija) 4.3 punkte ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.247 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tinkamai organizuoti namo šildymo sistemų priežiūrą ir kontroliuoti, kaip paskirtas prižiūrėtojas įgyvendina jam pavestas funkcijas, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinant, kad paskirtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas tinkamai vykdytų prisiimtus įsipareigojimus, jis netinkamai atliko jam priskirtas administravimo (valdymo) pareigas ir tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 349 str. 1 d. Už šį nusižengimą D. Z. buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Nutarime cituojami tik atskiri sakiniai iš teisės aktų, nenurodant, kokį konkrečiai nusižengimą padarė Pareiškėjas. Pareiškėjui susipažinus su protokolu ir Nutarimu, nėra ir negali būti aišku, už kokių reikalavimų pažeidimus yra ketinama taikyti atsakomybę, todėl galimybės apsiginti nuo Pareiškėjui pateikiamų kaltinimų yra itin ribotos. Surašytas Nutarimas yra neišsamus, o šis dokumento trūkumas yra esminis, kadangi jame suformuluoti kaltinimai yra nekonkretūs, nesudarantys galimybės nustatyti kaltinimų turinio ir apimties. Pareiškėjui kyla klausimas, ar toks Administracijos Nutarimas iš vis buvo tinkamai surašytas, laikantis jam keliamų reikalavimų.

Skunde nurodoma, kad priimant Nutarimą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo 2017-05-17 pateiktą atsakymą į Tyrimo komisijos išvadą, Pareiškėjo paaiškinimai nebuvo vertinti ir dėl jų nepasisakyta, priešingai, protokole nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinimų nepateikė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-05-18 surašė protokolą administracinio nusižengimo byloje, nurodydama, kad nagrinėjimas bus 207-06-01. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog skundžiamas Nutarimas buvo surašytas anksčiau laiko, t. y. 2017-05-22, visiškai neišanalizavus pareiškėjo pateiktų rašytinių paaiškinimų, net neišsiuntė nutarimo nuorašo Pareiškėjui. Anot Pareiškėjo, Nutarimas buvo priimtas neatskleidus ginčo esmės, nevertinant ar Pareiškėjo veiksmuose buvo neteisėtos veikos sudėtis ir ar Pareiškėjas, būdamas bendro naudojimo objektų valdytojas, veikė priešingai gyventojų interesams. Pareiškėjo nuomone, ginčijame Nutarime motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl Nutarimas, Pareiškėjo nuomone, yra neteisėtas ir nepagrįstas, jo turinys neatitinka teisės normomis tokio pobūdžio sprendimams keliamų reikalavimų. Priimtame Nutarime Administracija vardina tik teisės aktų nuostatas, tačiau nepateikia jokio aplinkybių dėstymo, motyvų ir pan. Pareiškėjas daro išvadą, kad Administracija visapusiškai neišnagrinėjo visų byloje esančių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, neįvertino faktinės situacijos, kas iš esmės nulėmė nepagrįsto pranašumo Savivaldybei suteikimą, neteisingų išvadų priėjimą bei neteisingo ir nepagrįsto Administracijos Nutarimo priėmimą.

Pareiškėjas taip pat pažymi, jog Tyrimo komisija neturėjo jokių objektyvių duomenų, kad namo šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas UAB „A.“ netinkamai vykdė savo pareigas, todėl pateikė tik savo neobjektyvią, niekuo nepagrįstą nuomonę ir bendro pobūdžio pamąstymus. Anot pareiškėjo, Tyrimo komisija UAB „Ž. B. “ galimus neteisėtus veiksmus grindžia prielaidomis, o ne kompetentingų institucijų išvadomis.

Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklėse, patvirtintose 2010 m. balandžio 7 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-111 „Dėl šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo“ (toliau — Šilumos tinklų priežiūros taisyklės) įtvirtinta, kad Savininkas gali šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą (eksploatavimą) pagal sutartis perduoti asmenims (Prižiūrėtojui), turintiems Inspekcijos išduotus šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestatus. Prižiūrėtojas yra atsakingas dėl visų šilumos pirkimo-pardavimo ir sutartyje nustatytų šilumos vartojimo sąlygų vykdymo (31 p.). Prižiūrėtojas privalo šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį palikimai ir saugiai, laikydamasis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų (34.1 p.) Tuo tarpu Savininkas arba Savininko paskirtas asmuo, atsakingas už šilumos ūkį. kontroliuoja Prižiūrėtojo darbą (32 p.). Taigi, remiantis minėta nuostata, net jei yra paskirtas šilumos ir karšto vandens prižiūrėtojas, daugiabučio namo administratoriui tenka pareiga kontroliuoti Prižiūrėtojo darbą. Remiantis šia bendrąja pareiga, į kurią įeina tinkamų prižiūrėtojo pareigų atlikimo užtikrinimas, tarp jų ir higienos normų laikymasis bei legioneliozės prevencija, institucijos nuomone naikinti pareiškėjui surašytą Nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje D. Z. skundą palaikė ir paaiškino, kad apie bylos nagrinėjimą jam nebuvo pranešta, jis apie tai sužinojo iš VMI žinutės, kad surašytas nutarimas ar sprendimas sumokėti baudą. Jis rašė gegužės 30 d. paaiškinimą Vilniaus miesto savivaldybei. Procesinio dokumento jis negavo. Paprašius pateikti nutarimą, tik tada buvo pateiktas nutarimas, „Ž. B. “ kreipėsi jo vardu dėl nutarimo. Kaip jam pranešti apie procesą, pasakyti negali. Yra deklaravęs savo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini). Birželio 1 d., 11.00 val. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Tuo metu buvo „Ž. B.“ direktorius , „A.“ sudarė sutartį su Ž. B. dėl karšto vandens ir šildymo sistemos priežiūros. Dėl priežiūros numatytos pareigos ką turi atlikti prižiūrėtojas vandens tiekimo. Jis neturėjo pareigos stebėti karšto vandens temperatūros, administratorius turi rūpintis šildymo sistemos paruošimu. „A.“ darbo priežiūra vykdoma fiziškai, į šilumos punktą patenka kartu jų darbuotojai, žiūrima, ar pildomi žurnalai, pasiruošimas šildymo sezonui, tikrino dokumentus, į šilumos punktą patekdavo kartu jų darbuotojas. Kad buvo per žema temperatūra, tai prielaida. Tikrinant temperatūra, ji atitiko normą, termošokas buvo atlikinėjamas kartą per ketvirtį reguliariai. Kodėl atsirado bakterija galutinės išvados nėra, nevisais atvejais nuo termošoko bakterija žūsta. Iki 2017-03-21 termošokas buvo darytas vasario mėn., yra ir dokumentai ir atsimena pats, matė, kaip temperatūra keliama, buvo šilumos punkte. (duomenys neskelbtini) name temperatūra buvo 50-60 laipsnių, tai rašoma išvadoje. Dėl legionelos bakterijų atsiradimo atsakingas pirmiausia prižiūrėtojas, jiems pavesta užtikrinti temperatūrą pagal teisės akto reikalavimus. Sausio mėn. buvo tikrintas šilumos tinklo darbas, žiūrima, ar prižiūrėtojas daro įrašus, tuo patvirtindamas savo darbą. Vandens temperatūra čiaupuose buvo tikrinama šių įvykių kontekste, iki tol čiaupuose vanduo nebuvo tikrinamas, jis tokios funkcijos neturėjo, kaip administratorius. Buvo atliekami ir vartotojų vietose karšto vandens temperatūros bandymai. Jie iš „A.“ reikalavo, kad užtikrintų tinkamą vandens tiekimą, nustatytą higienos normos. Pateikia duomenis, kada buvo atlikti bandymai, matavimai ir termošokas. 2017-02-08 buvo atliktas termošokas, 2017-02-07 buvo tikrinta kai kurių butų čiaupuose, vonioje. Temperatūra 53 tinkama. Iš Energetikos inspekcijos dėl karšto vandens sistemos priekaištų, pageidavimų nebuvo, kaip administratoriui.

Teismo posėdyje liudytojas K. K. parodė, kad jis vadovavo savivaldybės sudarytos komisijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karšto vandens užkrėtimo legionele tyrimui. Iš Nacionalinio sveikatos centro vasario 5 d. buvo gauta pirminė informacija, kad rasta legionelės bakterija, centras informavo, kad buvo paimti mėginiai mirusio asmens bute. Pagal higienos normą, vartojimo vietoje, čiaupuose bute turi būti ne mažesnė 50 laipsnių ir ne didesnė 60 laipsnių temperatūra, todėl šilumos punkte karšto vandens temperatūra turi būti nustatoma matavimais, kad bute pasiekti 50 laipsnių, nes sistemos yra skirtingos. Karšto vandens temperatūra paimta iš (duomenys neskelbtini), butų (duomenys neskelbtini) neatitiko higienos normų čiaupuose. Buvo patikrinti visi duomenys, jie naudojo nuotolinio nuskaitymo sistemos duomenis, nustatė, kad iki to laiko, kol buvo rasta bakterija, karšto vandens temperatūra buvo ne daugiau 50 laipsnių, o naktį temperatūra buvo sumažinama. Nustatė, kad už šią veiklą atsakingas karšto vandens prižiūrėtojas, tačiau pagal „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles“ ir „Pastato šildymo ir karšto vandens aprašą“ jį samdo administratorius. Administratoriaus teises ir pareigas nustato šie aktai: šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, pastato šildymo ir karšto vandens aprašas. Administratorius turėtų gauti kiekvieną mėnesį ataskaitą apie šilumos ir karšto vandens monitoringą, įvertinti, kokia reikalinga priminė temperatūra, kad čiaupuose užtikrinti reikiamą vandens temperatūrą. Pagal higienos normas draudžiama tiekti vandenį, kurio temperatūra mažesnė negu 50 laipsnių. Administratorius turi siekti, kontroliuoti, kad visuose butuose būtų ne mažesnė kaip 50 laipsnių kašto vandens temperatūra. Higienos norma reglamentuoja pastovios temperatūros vandens tiekimą, temperatūros sumažinimo nereglamentuoja. Mažesnė temperatūra sumažinama taupumo sumetimais. Higienos norma nustato, kad reikia pakelti karšto vandens temperatūra iki 66 laipsnių ir išlaikyti ne mažiau kaip valandą, tuo laikotarpiu bakterijos išnyksta. Jis nėra bakteriologas, tačiau pakėlus temperatūrą, kai kurių gyventojų butų čiaupuose bakterija neišnyko, tačiau gyventojai ne visi kaip buvo raginami nuleido vandenį. Bakterija veisiasi vandenyje, todėl visi gyventojai turėjo iš visų kranų išleisti vandenį. Bakterija jau natūraliai egzistuoja vandenyje, tačiau 20-47 temperatūroje ji dauginasi. Atliekant patikrinimą, 2017-02-15 Energetikos inspekcijos raštas buvo vertinimas, tačiau pažeidimas buvo padarytas anksčiau. Sutartis tarp „Ž. B.“ ir „A.“ iš dalies buvo vertinama, jie vadovavosi šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis ir Būsto priežiūros aprašu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

ANK 349 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 d. nurodytus pažeidimus.

D. Z. skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 22 d. nutarimu pagal ANK 349 str. 1 d. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Bendrojo naudojimo objektų valdytojo – UAB „Ž. B. “ direktoriumi ir būdamas atsakingas už UAB „Ž. B. “ veiksmus, netinkamai vykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinant, kad paskirtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas tinkamai vykdytų prisiimtus įsipareigojimus.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-10 įsakymu Nr. 30-513 „Dėl tyrimo komisijos sudarymo“ sudaryta tyrimo komisija, pagal pavedimą atlikusi daugiabučių namų, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytojų ir šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų veiksmų, vykdant minėtų gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemų tinkamo veikimo užtikrinimo funkcijas, tyrimą. 2017 m. kovo 21 d. išvadoje konstatuota, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), sistemos yra užterštos Legionella pneumophila bakterijomis. Remdamasis tuo komisija padarė išvadą, kad minėtų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai galimai netinkamai vykdė jiems priskirtas funkcijas ir neužtikrino teisės aktuose reikalaujamos karšto vandens temperatūros.

Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, būtent ši komisijos išvada ir buvo pagrindu surašyti administracinio nusižengimo protokolą D. Z. bei priimti skundžiamą nutarimą.

Teismas sutinka su skundo argumentu, kad administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime suformuluotas kaltinimas yra pernelyg abstraktus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas „offence” reiškia „teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos terminus. Vadinasi, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstyti pagrindiniai sąžiningo proceso principai taikomi ir administracinių nusižengimų justicijai. Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Nagrinėjamu atveju, teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo argumentais, kad susipažinus su minėtais procesiniais dokumentais nėra aišku, už kokių reikalavimų pažeidimus jam yra pritaikyta administracinė atsakomybė, nes skundžiamame nutarime suformuluoti kaltinimai yra nekonkretūs.

2017-03-21 Tyrimo komisijos išvadoje konstatuota, kad tiesioginė pareiga vykdyti namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, vadovaujantis teisės aktų, įskaitant ir higienos normų reikalavimus, tenka paskirtam šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui (jeigu jis yra paskirtas teisės aktų nustatyta tvarka), tačiau tai nepaneigia teisės aktuose nustatytos valdytojo pareigos užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tinkamai organizuoti namo šildymo sistemų priežiūrą ir kontroliuoti, kaip paskirtas prižiūrėtojas įgyvendina jam pavestas funkcijas. Pažymėtina, kad su tokia pozicija sutinka skundžiamą nutarimą priėmusi institucija.

Vadovaujantis tokia nuostata, akivaizdu, kad taikant (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui D. Z. atsakomybę už netinkamą bendrojo naudojimo objektų - šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, būtina nustatyti kokie konkrečiai šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros reikalavimų pažeidimai buvo padaryti.

Tyrimo komisija pateikė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas galimai netinkamai vykdė priskirtas funkcijas ir galimai neužtikrino teisės aktuose reikalaujamos karšto vandens temperatūros, taigi, kaip pagrįstai nurodoma skunde, šios komisijos išvada nėra kategoriška. Todėl ja negalima besąlygiškai, nesurinkus papildomų duomenų, remtis grindžiant D. Z. administracinę atsakomybę.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad nors pareiškėjo teiktame 2017 m. gegužės 17 d. rašte nurodoma, jog namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju paskirta UAB „A.", tačiau pareiškėjas jokių duomenų apie su UAB „A." sudarytą namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį nėra pateikęs nei į bylą, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, todėl nėra aišku, ar tokia sutartis sudaryta, kada sudaryta ir ar galiojo protokolo ir nutarimo surašymo laikotarpiu, taip pat kokios konkrečios pareigos yra pavestos UAB „A.”.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė tarp „Š. Ū.“ ir UAB „A.“ sudarytos sutarties Nr. 52 kopiją. Ši sutartis buvo sudaryta dar 2011 metais, o iš jos priedų matyti, kad UAB „A.“ įsipareigojo prižiūrėti it (duomenys neskelbtini) namą. Šis sutartis, kaip matyti iš institucijos atsiliepimo, nebuvo vertinta ir nebuvo aiškinamasi kas ir kokia apimtimi daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), atsakingas už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Nepaisant to, atsiliepime nurodoma, kad nesant pateiktų duomenų, laikytina, kad ši pareiga yra priskirta daugiabučio namo administratoriui - konkrečiu atveju UAB „Ž. B. “, kurios vadovu buvo D. Z..

Konstatuotina, kad nežinodama apie su UAB „A." sudarytą namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį skundžiamą nutarimą priėmusi institucija negalėjo turėti objektyvių duomenų, kad namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas netinkamai vykdė savo pareigas, už ką atsakomybė gali kilti ir D. Z..

Pažymėtina, kad teismui buvo pateiktas Energetikos inspekcijos 2017-02-15 raštas, kuriame (duomenys neskelbtini) name karšto vandens sistemos priežiūros pažeidimų nekonstatuota. Taip pat teismui buvo pateikti duomenys, kad 2017-02-07, 2017-02-14 (duomenys neskelbtini) namo atskiruose butuose buvo matuota karšto vandens temperatūra ir ji atitiko higienos normos reikalavimus. 2017-02-08 (duomenys neskelbtini) name buvo atliktas karšto vandens sistemos terminis šokas, jo akte nurodyta, kad karšto vandens temperatūra buvo padidinta nuo 2017-02-08 10 val. iki 15 val.

Teismo posėdyje liudytojas K. K. parodė, kad už karšto vandens temperatūrą yra atsakingas karšto vandens prižiūrėtojas, tačiau jį samdo administratorius. Administratorius turėtų gauti kiekvieną mėnesį ataskaitą apie šilumos ir karšto vandens monitoringą, įvertinti, kokia reikalinga priminė temperatūra, kad čiaupuose užtikrinti reikiamą vandens temperatūrą. Anot šio liudytojo, atliekant patikrinimą, Energetikos inspekcijos 2017-02-15 raštas buvo vertinimas, tačiau pažeidimas buvo padarytas anksčiau. Tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas – nuo 2017-03-21 iki 2017-05-18.

Skunde taip pat nurodomi pareiškėjo padaryti procesiniai pažeidimai nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą, su kuriais teismas taip pat iš dalies sutinka. Nustatyta, kad 2017-05-18 D. Z. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad bylos nagrinėjimas įvyks 2017-06-01. Tuo tarpu skundžiamas nutarimas buvo priimtas anksčiau nurodyto bylos nagrinėjimo laiko, t. y., 2017-05-22. Iš bylos duomenų matyti, kad D. Z., 2017-05-30, t. y. iki bylos nagrinėjimo datos išsiuntė rašytinius paaiškinimus dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, tačiau tuo metu skundžiamas nutarimas jau buvo priimtas. Tokiu būdu buvo suvaržyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens procesinė teisė duoti paaiškinimus dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo. D. Z. nurodytos aplinkybės nebuvo ištirtos ir įvertintos.

Apibendrinus darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija priimdama 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 str. 1 d. neištyrė visų tokiam procesiniam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, nenustatė ir skundžiamame nutarime nenurodė kokie konkrečiai šildymo sistemų priežiūros pažeidimai buvo padaryti ir kokių jam priskirtų administravimo (valdymo) pareigų šildymų sistemų priežiūros srityje D. Z. nevykdė.

ANK 642 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad siekiant nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertinti kaip buvo atliekama (duomenys neskelbtini) namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra D. Z. inkriminuoto administracinio nusižengimo laikotarpiu ir už kokius konkrečiai šios sistemos priežiūros pažeidimus buvo atsakingas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būtina atlikti papildomą tyrimą, kurį turėtų atlikti skundžiamą nutarimą priėmusi institucija.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANN-100856202-17 naikintinas ir byla perduodama tirti šį nutarimą priėmusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 str., 642 str. 1 d., 4 p., 646 str.,-

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANN-100856202-17 panaikinti ir grąžinti institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.