Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam E. M., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta nedeklaruota, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis ŽŪB "(duomenys neskelbtini)", teistas 18 kartų, paskutinį kartą 2025 m. sausio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmės pradžia,- 2025 m. balandžio 17 d. 2025 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės Kėdainių rūmų nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2025 m. sausio 31 d., apie 20.47 val., iš UAB "IKI Lietuva" priklausančios parduotuvės IKI KĖDAINIAI, esančios Kėdainiai, Rasos g. 1, prekybos salės, slapta pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės turtą - bendros 159,96 Eur vertės 4 pakuotes po 8 vnt. skutimosi galvučių GILLETTE FUSION.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, E. M. pripažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje. Paaiškino, kad galimai 2025 m. sausio 31 d. nuėjo į parduotuvę, į higienos skyrių, pamatė, kad nėra apsaugos darbuotojo ir pavogė keturias pakuotes skutimosi galvučių, kurias pardavė turguje. Taip elgėsi, nes reikėjo pinigų. Dėl padarytos veikos gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Be kaltinamojo E. M. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK vyresniosios tyrėjos K. A. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad per portalą ePolicija gautas UAB „IKI Lietuva“ pareiškimas dėl vagystės, įvykdytos 2025 m. sausio 31 d. iš IKI parduotuvės, esančios Kėdainiuose, Rasos g. 1, kurios metu nenustatytas asmuo, vilkintis juodos spalvos striuke, juodos spalvos kepure, juodos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos su baltos spalvos elementais sportiniais bateliais, apie 20.45 val. pavagia 4 vnt. pakuočių skutimosi galvučių „Gillette Fusion“ po 8 vnt., ir pasišalina iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes. Parduotuvei padaryta 159,96 eurų žala (1 t., b.l. 12-13, 14-19).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2025 m. balandžio 1 d. apžiūrėtos prekybos centro "Iki Lietuva" patalpos, esančios Rasos g.1, Kėdainiai. Apžiūros metu fiksuota, kad kosmetikos ir parfumerijos skyriuje, lentynoje, ant specialių kabyklų, sukabintos prekės - skutimosi galvutės "Gillette Fusion". Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta ir neužfiksuota. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b.l. 39-41, 42-48) ??

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti "Iki Lietuva" pateikti vaizdo įrašai. 2025-02-28/2025-04-01 „IKI Lietuva“ pateiktų vaizdo įrašų apžiūros metu fiksuota, kad 2025 m. sausio 31 d., 20.46 val., į prekybos salės skyrių ateina vyriškis, kuris ima 4 vnt. oranžinės spalvos su geltonos spalvos elementais dėžučių. Vyras vilki juodos spalvos kepurę su baltos spalvos elementu priekyje, juodos spalvos striukę su kairėje pusėje esančiu baltos spalvos užrašu "Nike", juodos spalvos kelnes su baltos spalvos užrašu "Puma", avi juodos spalvos sportinius batelius su baltos spalvos elementais. 20.47 val., vyriškis pakėlęs ranką, kurioje laiko oranžinės spalvos dėžutes, išeina pro parduotuvės apsauginius vartelius (1 t., b.l. 53-55).

Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad vadovaujantis 2025 m. balandžio 2 d. vyresniosios tyrėjos K. A. tarnybiniais pranešimais gauta duomenų, kad nustatytas nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo - E. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 56-57, 58-59).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako ir tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnį nedidelės vertės turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju pagrobto turto vertė yra 159,96 Eur.

Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią. Kaltinamasis neneigia, kad padarė vagystę. Neabejotina, kad E. M. baudžiamąjį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, kvalifikuota teisingai. Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis realiai disponavo pagrobtu turtu. Veika kvalifikuota teisingai, pilnai įrodyta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje UAB „IKI Lietuva“ pateikė 159,96 Eur civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį sudaro pagrobtas turtas: 4 pakuotes po 8 vnt. skutimosi galvučių GILLETTE FUSION (1 t b.l. 14-19). Teismas sprendžia, kad UAB „IKI Lietuva“ pareikštas civilinio ieškinio dydis yra patvirtintas byloje esančiais dokumentais pagrįstas kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš E. M. 159,96 Eur turtinę žalą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

E. M. padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą, jis praeityje aštuoniolika kartų teistas, (1 t. b. l. 84-105), baustas administracine tvarka (1 t. b.l.137-175). Nuo 2020 m. kovo 10 d. yra VŠĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų registre; diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t. b.l. 134-136).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis buvo baustas visomis bausmių rūšimis ir nerodo jokio noro integruotis į normalų visuomenės gyvenimą ir gyventi pagal priimtinas gyvenimo taisykles, nusikalsta sistemingai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina arešto bausmė.

Kaip jau buvo minėta, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu E. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (5 nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, buvo subendrinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 16 d. ir 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiai bei paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo konkrečiu atveju E. M. šią naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų ir 2025 m. birželio 26 d. nutartimi paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina pagal BK 64 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, prie 2025 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos arešto bausmės, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –elektroninė laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir nubausti 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie 2025 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, kuria buvo subendrintos 2025 m. sausio 16 d. ir 2024 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirtos ir neatliktos 8 (aštuonių) mėnesių ir 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos arešto bausmės (15 parų), arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1, ir paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. M. kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „IKI Lietuva“, įm. kodas 110193723, 159,96 Eur (šimtą penkiasdešimt devynis eurus ir 96 cnt) civilinio ieškinio tenkinimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.