Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-938-495-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-27
Bylos Nr.
1A-938-495-2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00436-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Leonarda Gurevičienė
Nuteistasis
A. S.

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-938/2011

Teisėja Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00436-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorui Stanislav Barsul,gynėjui adv. Adolfui Remeikiui,nuteistajam A. S. (A. S.),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-22 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir paskirta A. S. galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš A. S. ir J. S. V. B. naudai priteista 1900 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. S. (J. S.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis ir J. S. pagrobė automobilį:

jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2011-04-10, laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 10.00 val., prie namo Nr. 8, esančio (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai A. S. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų vykdomam nusikaltimui, J. S. nulaužė automobilio VW JETTA, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių rankenėlę ir įsibrovė į minėtą V. B. priklausiusį (šiuo metu priklauso V. B. įpėdinei V. B.) automobilį. Po to, A. S. atsisėdus į minėtą automobilį, J. S. jį nenustatytu būdu užvedė ir abu pagrobtu automobiliu pasišalino, taip pagrobdami V. B. priklausantį 1500 litų vertės automobilį, kartu su jame buvusia 400 litų vertės vaikiška sėdyne.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apelianto nuomone, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta aiškiai per griežta bausmė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas skunde nurodo, jog įvykio dieną draugas pasisiūlė palydėti jį iki namų, kadangi jis buvo neblaivus. Pakeliui draugas sumanė pavogti automobilį, jam nieko nepasakė ir prašė palaukti. Po kelių minučių privažiavo su automobiliu ir pasakė, kad paveš iki namų, jis nieko nežinodamas įsėdo ir kartu nuvažiavo. Kad automobilis yra vogtas, jis sužinojo vėliau. Apelianto teigimu, jis nebandė slapstytis, klaidinti pareigūnų ir išvengti atsakomybės, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, kas įvyko. Jis gyvena su motina, broliu (12 metų) bei seserimi (10 metų), motina patyrė du mikroinfarktus, motinos sveikatos būklė sunki, ją reikia prižiūrėti, taip pat reikia padėti prižiūrėti brolį bei seserį. Reikia motinai padėti ir materialiai, nes bendrai bankams ji yra įsiskolinusi apie 40 000 Lt, be to nuomojasi butą, reikia pinigų taip pat maistui ir rūbams. Be jo, motinai nėra kam padėti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pastarojo asmenybę.

Pažymėtina tai, kad apeliantas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. S., padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal BK 11 str. 4 d. priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Baigta nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais – norint pasivažinėti. Nusikalstama veika nukentėjusiajai padaryta žala nėra atlyginta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nenustatė nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir tai padarė pagrįstai.

Nors apeliantas skunde nurodo, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, visgi nėra pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Taip, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai buvo padaryta ne savo noru, o būtent dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Kaip matyti iš apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis norėjo paveikti byloje liudytojomis apklaustas D. U. ir B. J., kad šios nepraneštų apie jį policijai. Iš minėtų liudytojų parodymų seka, jog apeliantas 2011-04-14 (2011-04-15 buvo atliktos liudytojų apklausos, kurių metu liudytojos nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, ir asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką, šio ikiteisminio tyrimo veiksmo metu liudytojos atpažino A. S.) buvo parašęs SMS žinutę, kurioje prašė jo neišduoti, pasakyti, kad jo nepažįsta (b.t. 1, b.l. 71, 81). Apeliantas apklausos metu patvirtino, kad po D. U. ir B. J. apklausų policijoje, jis buvo su jomis susitikęs (b.t. 1, b.l. 115). Taigi, iš aukščiau išdėstyto seka, jog apeliantas sprendimą prisipažinti padarius nusikalstamą veiką padarė tik dėl to, kad sužinojo, jog minėtos liudytojos policijos pareigūnams papasakojo tikrąsias įvykio aplinkybes ir kaip vieną iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų įvardijo būtent jį. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nėra šiuo atveju ir nuoširdaus apelianto gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, o tik siekis palengvinti savo padėtį. Šią išvadą patvirtina paties apelianto parodymai, iš kurių seka, jog jis bando sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką. Kad pastarasis nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytos įvykio aplinkybės, kurios nesutampa su jo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais.

Vertinant apelianto asmenybę atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praeityje penkis kartus teistas taip pat už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Pastarojo atžvilgiu du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-12 nutartimi buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 1 metų 2 mėnesių ir 4 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2010-07-20 buvo paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų). Būtent minėto lygtinio paleidimo laikotarpiu apeliantas ir padarė skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo A. S. antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, nenori pasitaisyti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 27 str. 1 dalies nuostatas, nusikaltimų recidyvas yra tuo atveju, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Taigi, toks asmuo yra recidyvistas. Gi pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliantas taip pat yra baustas ir administracine tvarka. Nors apeliantas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau niekur nedirba, nėra registruotas ir Darbo biržoje, apelianto teigimu, jis mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, priešingai, paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat teisingai pirmosios instancijos teismas pritaikė Baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.).

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė – ZalieckienėTeisėjai Leonarda GurevičienėVirginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė