Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. (T.) M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2017 m. rugsėjo 21 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 22 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam T. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo T. M. skundą dėl Komisijos 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, sutikdamas su Komisijos išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad T. M., paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistojo T. M. skunde prašoma panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra 6 kartus skatintas, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki bausmės atlikimo dirbo ir išėjęs į laisvę įsidarbins. Be to, pagal „OASys“ vertinimo metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 63 iki 49 balų.Nuteistojo T. M. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. M. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (49 balai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo 2017 m. kovo 20 d. atlikto paskutinio vertinimo metu yra nepasikeitusi. Todėl, įvertinus tai, kad iš minėtų 49 balų 14 balų yra kintantys (priklausomai nuo bausmę atliekančio asmens pastangų taisytis), pagrįstai manytina, kad nuteistasis šiuo metu nepasižymi įstatymo reikalaujama pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šios išvados nepatvirtina ir skundo argumentai, kad nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo rizika yra sumažėjusi (nuo 63 iki 49 balų).Apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką taip pat sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).Abejonių pakankama T. M. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jam nustatytų kriminogeninių veiksnių visuma. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad galimam nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įtakos gali turėti informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus (nusikalto būdamas 16 metų, anksčiau ne kartą teistas), piktnaudžiavimo alkoholiu problemos (praeityje turėjo žalingos alkoholio įtakos) ir nuteistojo nuostatos. Šiame kontekste atskirai paminėtina, kad teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog T. M. bausmės atlikimo metu dalyvaudamas elgesio pataisos programose iš esmės pakeitė savo nuostatas. Kaip teisingai pažymėta Komisijos nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje, T. M. vis dar pasižymi kriminalinio elgesio nuostatomis ir dar nesugeba atpažinti problemų, kurios lėmė jo nusikalstamą elgesį.Nuteistasis T. M. skunde nurodo, kad iki suėmimo laisvėje turėjo darbą ir lygtinio paleidimo atveju įsidarbins laisvėje, tačiau šie argumentai dėl darbinės motyvacijos teismui kelia abejonių. Visų pirma iki suėmimo T. M. oficialiai niekur nedirbo (nurodė, kad dirbo dalinai pagal patentą baldų gamyboje), atvykęs į pataisos namus taip pat nepasižymėjo teigiama darbine motyvacija ir per visą – daugiau nei trijų metų – laikotarpį pataisos įstaigoje nedirbo, pragyvenimui pinigus jam siunčia šeimos nariai. Šių duomenų įvertinimas, sprendžiant klausimą, ar T. M., paleistas lygtinai, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais, yra aktualus, nes jis šiuo metu atlieka bausmę ir anksčiau yra teistas už nusikaltimus, susijusius su finansinės naudos siekimu (nusikaltimai nuosavybei, narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimas, turint tikslą jas platinti). Kiti skundo argumentai dėl šeimos ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimo taip pat nėra pagrindas taikyti T. M. lygtinį paleidimą, nes jis nusikaltimus darė jau turėdamas šeimą ir žinodamas, kad rizikuoja būti sulaikytas ir nuteistas.Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis T. M. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Todėl, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2017 m. rugsėjo 21 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo T. (T.) M. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.