Telšių apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei S. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. C., a. k. (duomenys n, Mažeikių m., lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių gėlės“ direktore, administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-07-19 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės vyresnioji specialistė M. S. Z surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog 2013-05-11, 11.00 val. atliekant operatyvų patikrinimą turgavietėje, esančioje Naftininkų g. 17, Mažeikių m., lauko prekybos vietoje prie gėlių pavilijono pardavėja S. U. dirbo nelegalų darbą R. C. naudai. Nustatyta, kad R. C., turėdama darbinį teisnumą ir veiksnumą, žodžiu susitarė su S. U. dėl pardavėjos darbo, darbo atlikimo tvarkos ir apmokėjimo už jį nesudariusi įstatymo nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties, leido S. U. dirbti 2013-05-01; 2013-05-06; 2013-05-10; 2013-05-11, t.y. dirbti nelegalų darbą R. C. naudai. S. U. prekiavo gėlėmis R. C. priklausančiame gėlių pavilijone, gėlėmis aprūpino R. C., kuri sumokėjo ir už verslo liudijimą, supažindino su gėlių pardavimo kainomis, žodžiu sutarė, kad už darbą mokės po 30 Lt už dieną.

Tokiais veiksmais R. C. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –LR DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus. Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama R. C. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kalta neprisipažino visiškai ir paaiškino, jog jos darbo vieta yra gėlių angare, taip pat turi prekybos vietas „Norfoje“ ir „Eifelyje“. UAB „Verslo sala“ žinojo, kad tai yra jos vieta. Gegužės 11 dieną kioskas jai priklausė, tačiau tą dieną darbe nebuvo. Nesidomėjo, kas vyksta toje vietoje, nes buvo po avarijos, sunkiai vaikščiodavo, 4 mėnesius nevaikščiojo, o darbu tuo metu rūpinosi dukra. Lauko prekyboje neturėjo kuo prekiauti. Ten kas norėjo, tas prekiaudavo. Administracija renka mokesčius, tai žino iš ko renka. Ji nesidomi, kas ten lauke prekiauja. Kioską statė jos sesuo. Ji ten prekiavo. Tai buvo gal prieš tris metus. Kioską, tiksliau palapinę, jau reikėjo nugriauti. Jokio pažeidimo ji nepadarė. Iki protokolo surašymo su S. U. nebuvo susitikusi. Paskutinį kartą S. U. matė pas kitą pardavėją. Tame kioske jos gėlių nebuvo. Nežino, kodėl S. U. sako, kad tai buvo jos gėlės. Turgaus kvitus ji neapmokėjo, jie moka pagal sąskaitas - faktūras per mėnesį vieną kartą. Nedavė S. U. pinigų, jai verslo liudijimo nepirko. Nebuvo jos sutikusi. Jei jai reikia lauke prekiauti, tai nueina pas administraciją ir jai skiria kitą vietą, jei jos vieta yra užimta. Faktiškai bet kuris žmogus gali ten ateiti ir prekiauti, nes administracija duoda žmogui bet kurią vietą. Jei tuščia, tai leidžia prekiauti. Lauke už vietą mokama už dieną. Tai vienkartinis mokestis.

Teismo posėdyje institucijos, surašiusios protokolą, atstovė parodė, kad gegužės 11 dieną Klaipėdos VMI operatyvaus patikrinimo metu, kuris vyko turgavietėje, esančioje adresu Naftininkų g. 17, Mažeikiuose, nustatė, kad S. U. dirbo nelegalų darbą R. C. naudai. Su ja nebuvo surašyta darbo sutartis. Todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. S. U. turėjo verslo liudijimą. Faktiškai, kas už ją sumokėjo, negalima nustatyti. Pagal dokumentus ji mokėjo. Mano, kad yra padarytas pažeidimas. Šis kioskas priklauso R. C., kuriame prekiavo S. U., todėl sprendimą priėmė remiantis paaiškinimu. Prašo jai skirti straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. S. Z kuri surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodė, kad pagal išrašytą Klaipėdos VMI operatyvaus patikrinimo pavedimą atliko operatyvų patikrinimą turgavietėje, esančioje adresu Naftininkų g. 17, Mažeikiuose. Prie pilietės atliko kontrolinį pirkimą. Įsigijo 5 vienetus narcizų už 1 litą. Padavė pinigus. Paprašė išrašyti apskaitos dokumentą. Pilietė išrašė apskaitos dokumentą ir tada prisistatė, kad yra iš VMI ir paprašė pateikti veiklos dokumentą. Tai buvo S. U., pateikė galiojantį verslo liudijimą, kvitų knygelę. Paprašė pateikti prekių įsigijimo dokumentus. S. U., kad jų neturi, jie randasi pas savininkę R. C.. Tada pasakė, kad šis dokumentas turi būti pas jus. S. U. paaiškino, kad jai R. C. išpirko verslo liudijimą, suteikė darbo vietą, pristatė gėles, nurodė kainas ir žadėjo už darbo dieną mokėti po 30 litų. S. U. paaiškino, kad ji turgavietėje dirbo nuo 2013 m. gegužės 1 dienos iki 6 dienos bei gegužės 10, 11 dienomis. Už dirbtas dienas ji iš R. C. gavo 120 litų pajamų. Ji sakė, kad jokių sutarčių nėra sudariusi su R. C., sutarė žodžiu dėl darbo bei apmokėjimo už jį. Su turgaviete S. U. taip pat nebuvo sudariusi sutarčių. Ji ateina kaip į darbą. S. U. prekiavo narcizais, vazoninėmis gėlėmis, tačiau neužfiksavo, kokių daugiau buvo gėlių pas ją. Tą dieną paaiškinimo iš R. C. nepaėmė. Tuo metu praėjo turgavietės kontrolierė ir ji pasakė, kad tai R. C. vieta. Raštu tokį paaiškinimą teikti kontrolierė atsisakė. Tai buvo kontrolierė vardu J Jos pavardės nežino. Protokolas buvo surašytas, kas užfiksuota operatyvaus patikrinimo pažymoje ir S. U. parodymais. Jai nekilo įtarimų, kad S. U. šmeižia kitą žmogų. Kai užduodavo klausimą, ji iš karto atsakydavo. S. U. rašė paaiškinimą lauko prekybos vietoje.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. U. parodė, kad jai paskambino R. C., nes buvo prašiusi jos darbo, ir pakvietė dirbti. Sekmadienį dirbo ir atėjo moteris iš mokesčių inspekcijos. Ji pirko 5 narcizus. Moteris man parodė pažymėjimą, paprašė išrašyti sąskaitą. Jai parodė patentą. Paprašė sąskaitų. Ji pasakė, kad sąskaitų neturi, kad ji ne savininkė. Pasakė, kad sąskaitos yra pas savininkę. Tada surašė viską. Paskui savininkė liepė eiti namo. Nuo tos dienos ten nedirba. Tvirtino, kad buvo susitarę su R. C., kad dirbs, ji nupirko patentą, tik ji užpildė dokumentus. Jai reikėjo prekiauti nustatytomis nupirktomis dienomis turgavietės lauke. Kai atėjo į darbo vietą, gėlės buvo sudėtos. Buvo narcizai, chrizantemos, gėlės vazonėliuose, skintos rožės. Kainas nurodė savininkės pardavėja, kuri dirbo turgavietės angare. Gegužės 11 dieną atėjo prisistatyti pas savininkę ar jos pardavėją. Tada savininkės nebuvo. Savininkės pardavėja jai pasakė visas kainas. Tą dieną už prekybą savininkės pardavėja pasakė, kad galinti pasiimti 25 litus. Ji pasiėmė tuos pinigus, likusius pinigus atidavė savininkės pardavėjai. Prekiavo gegužės mėnesio 1, 2 ir 11 dienomis, dirbo pagal nurodytas dienas, kaip buvo parašyta patente. Iki gegužės 11 dienos buvo dirbusi gal tris dienas. Negali tiksliai pasakyti, kurias dienas dirbo. Už patentą sumokėjo savininkė. Ji davė jai pinigus patento pirkimui, o banke ji sumokėjo pinigus už patentą. Savininkė pinigus davė tą pačią dieną, kai parašė prašymą. R. C. seniai pažįsta, gal devyni - aštuoni metai, jos nesipyko. Nėra giminės. Susipažino dėl darbo ir bendravo. Yra anksčiau dirbusi turgelyje, dirbo pati ant savęs mėnesį laiko. Per dirbtas dienas gegužės mėnesį R. C. sutikusi nebuvo. Pinigus atiduodavo savininkės pardavėjai, kuri dirbdavo angaro pradžioje. Sutarė su R. C., kad dirbs lauke, sutarė, kad jai už darbo dieną mokės po 30 litų. Už prekybos vietą turgelyje sumokėdavo savininkės pardavėja, kuri dirbo agaro priekyje. Gal 10 litų tai kainavo. Pirmas darbas kartu su R. C. buvo gal prieš du - tris metus. Per kitas moteris susipažino su R. C.. Paskui pas R. C. nebedirbo, nes su sveikata turėjo problemų. Per tas dirbtas dienas ji pati nemokėjo už darbo vietą.

Liudytoja L. S. parodė apklausta teismo posėdyje parodė, kad jai žinoma, kad gėlės buvo ne R. C.. Jos pagrindinė prekybos vieta yra angaro viduje. R. C. yra direktorė. Dirba pas ją pardavėja. Gegužės 11 dieną realiai nieko nematė, nes ten nedirbo. S. U. pažįsta. Ji yra draugės mama. Nežino, ar S. U. dirbo pas R. C.. Nežino, kad lauke buvo prekiaujama R. C. gėlėmis. Nežino R. C. darbo vietos lauke. Gegužės 1, 2, 6, 11 dienomis dirbo gal turgelyje, galėjo dirbti dar parduotuvėje „Norfa“, bet per tas dienas nebuvo susitikusi su S. U.. Gėlių papildymu rūpinasi direktorė. Gegužės mėnesį R. C. visada buvo prekybos vietoje. Vienu metu gėlėmis rūpinosi jos dukra, nes R. C. buvo susilaužiusi koją. Gegužės mėnesį nebuvo atėjusi kaip į darbą S. U. prie pardavėjų. Gėlės ten nebuvo nešamos. Gėlės negalėjo būti Ritos. Galėjo gėlės būti kito žmogaus. S. U. matė gėlių turgelyje, bet ne dirbančią.

Liudytoja A. U. parodė apklausta teisme parodė, kad dirba gėlių turgelyje Mažeikiuose pas R. C.. Prekiavo prie turgelio vartų priekyje. Girdėjo, kad gegužės mėnesį moteris dirbo su savo gėlėmis R. C. kioske. Mokesčių inspekcijos atstovė padarė pas ją patikrinimą. Daug kas prekiauja atsistoję prie tų budelių. Tą moterį pažinojo neseniai, kai pradėjo dirbti. Ją matė kelis kartus. Visi prekiautojai ją vadino Stasele. Nežino, kas S leido ten prekiauti. Nežino, kieno tos gėlės buvo. Buvo pas ją skintos ir vazonuose gėlės. Nematė, kad S. U. ateitų į gėlių angarą. Nežino, ar S. U. įsidarbino pas R. C. ir kas jai davė gėles.

Liudytoja J. S. apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji dirba UAB „Verslo sala“ kontroliere. Bendrovė nuomoja prekybos vietas. Moka mokesčius už vietą. Yra vienkartiniai kvitai ir ryte prekeiviai apmokestinami. Rinkliava yra nuo 3 iki 5 litų, būdavo ir 10 litų. Jei lauko prekyboje, tai žino kas kur turi būti. R. C. prekiauja pastoviai. S. U. žino iš matymo. Ji nepastoviai prekiaudavo. Tai jau buvo seniai. R. C. metus laiko nebeprekiavo lauke. Vieną dieną S. U. toje vietoje prekiavo. Ji man pasakė, kad čia prekiaus. S. U. užsimokėjo 10 litų už tą vietą. Ji sakė, kad turi patentą. Jo netikrino. Leido prekiauti, bet perspėjo, kad negalės prekiauti, nes iki birželio 5 d. kioskas turi būti nugriautas. S. U. prekiavo skintomis gėlėmis. Ji vietą išsipirko vienai dienai. S. U. kitomis dienomis nebebuvo. S. U. žinojo, kieno ta vieta. Ji pasakė, kad su Rita yra susitarusi. Žmonės norėdami prekiauti, ateina pas juos klausti vietos. S. U. pati stovėjo jau toje vietoje. Ji sakė, kad yra susitarusi su Rita. S. U. dirbo kelias dienas. Ne vieną dieną mokėjo už vietą.

Liudytoja A. Ž. apklausta teismo posėdyje nurodė, kad ji dirbo pas R. C., prekiaudavo gėlėmis, pažįsta S. U., tačiau iš jos jokių pinigų nėra paėmusi, ji neprivalo rinkti pinigus.

L. S. R apklausta teismo posėdyje parodė, kad R. C. yra jos mama, kuri prekiauja turgelyje. Kai mama buvo susilaužiusi koją, per jos nedarbingumą mamai padėdavo. Gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais dirbo. S. U. matė turgelyje. Ji praeidavo turgelyje, kalbėdavosi su žmonėmis. Ji atvažiuodavo ir viską apžiūrėdavo. Pinigus iš kasos aparato taip pat išimdavo ir veždavo į seifą, mokėdavo algas, už atvežtas gėles. S. U. nebuvo atėjusi prašyti prekiauti gėlėmis.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio operatyvaus patikrinimo protokolo matyti, kad 2013-05-11, naftininkų g.17, Mažeikiuose, esančiame turgelyje buvo atliktas kontrolinis patikrinimas, kur S. U. prekiavo gėlėmis, kuri pateikė galiojantį verslo liudijimą, išrašė pirkimo dokumentą, tačiau nepateikė prekių įsigijimo dokumentų (6-9 b.l.).

Iš byloje esančio Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos matyti, kad S. U. 2013-04-30 pateikė prašymą įsigyti verslo liudijimą, tą pačią dieną sumokėjus 16,00 Lt pajamų mokesčio, 55 Lt sveikatos draudimo mokestį, buvo išduotas verslo liudijimas. Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje nurodyta, kad verslo liudijimo išdavimo mokestį sumokėjo S. U., o nustatyti, kas faktiškai sumokėjo nėra galimybės (31 b.l.).

Iš byloje esančio S. U. prašymo matyti, kad ji kreipėsi į mokesčių inspekciją dėl verslo liudijimo išdavimo (32-33 b.l.).

Iš byloje esančio UAB „Verslo sala“ 2013-08-21 rašto Nr.63 matyti, kad S. U. 2013 m. gegužės 1, 6, 10, 11 dienomis prekiavo laikiname prekybos kioskelyje, kurį už savo lėšas pasistatė R. C.. Toje vietoje prekiaujama atskiromis dienomis pagal klientų poreikį ir sutartys nėra sudaromos, o R. C. buvo įspėta nugriauti minėtą kioską. S. U. turėjo verslo liudijimą ir pati sumokėjo turgaus rinkliavos mokestį, kuris buvo 10 Lt dienai (34, 35 b.l.).

Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad R. C. 2012-10-09 patyrė trauma, buvo operuota, nedarbinga apie 3-4 mėnesius.

Iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad UAB „Mažeikių gėlės“ pastoviai moka prekyvietės nuomą.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokie pat veiksmai padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2012-06-30, įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. LR DK 93 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. LR DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti LR (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir LR ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pripažįstant darbą kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius.

Teismas konstatuoja, nagrinėjamoje byloje nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų nepakanka, siekiant pripažinti, kad S. U. UAB „Mažeikių gėlės“ nelegaliai dirbo R. C. naudai. Tiek iš byloje esančių pateiktų rašytinių įrodymų, tiek ir liudytojų parodymų matyti, kad nėra duomenų apie tai, kad R. C. susitarė su S. U. dėl darbo. Kad buvo susitarta dėl darbo tvirtina tik pati S. U., kuri skirtingai aiškina susitarimo ir darbo aplinkybes. Vieną kartą teigia, kad rinkliavą už prekybos vietą sumokėjo R. C., kitą kartą teigia, kad ji pati sumokėjo. Kad už prekybos vietą sumokėjo pati S. U. patvirtino ir liudytoja J. S., tai patvirtina ir UAB „Verslo sala“ pateikta pažyma. S. U. tvirtino, kad ji už suprekiautas gėles pinigus atiduodavo kitoms pardavėjoms, tačiau nei viena liudytoja to nepatvirtino. Taip pat S. U. negalėjo patvirtinti, ar ji prekybos dienomis matė pačią R. C.. Taip pat S. U. tvirtino, kad gegužės mėnesį nebuvo sutikusi R. C., todėl nėra aišku kaip galėjo susitarti dėl darbo. Taip pat S. U. skirtingai aiškino aplinkybes dėl verslo liudijimo įsigijimo. O byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad verslo liudijimą įsigijo pati S. U.. Patikrinimo metu net nebuvo užfiksuota kokiomis gėlėmis prekiavo S. U., nebuvo patikrinta pagrindinė darbo vieta, kur tariamai S. U. dirbo nelegalų darbą, nors ta vieta buvo šalimais, nebuvo iš karto apklausta pati R. C.. K. S. U. prekiavo R. C. priklausančioje prekybos vietoje, nes toje vietoje prekiaujama atskiromis dienomis pagal klientų poreikį ir sutartys nėra sudaromos bei R. C. jau buvo įspėta nugriauti minėtą kioską, nepakanka įrodymų, kad prekiavo būtent UAB „Mažeikių gėlės“ R. C. naudai, nes protokolas surašytas vien tik S. U. parodymų pagrindu, kurie yra prieštaringi. Tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais nėra nustatyta jokių duomenų apie tai, jog R. C. ir S. U. tarėsi dėl darbo sąlygų, tvarkos, darbo užmokesčio. Teismas laiko, kad S. U., turėdama verslo liudijimą, turėdama ankstesnės praktikos prekiauti gėlėmis, prekiavo gėlėmis savo naudai.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007), o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. C. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 250 straipsniais ir 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo R. C. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas K. S.