Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-632-253/2012

2012 m. gegužės 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) I. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-14 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovei UAB „Gelvora“, trečiajam asmeniui UAB „Tele2“, dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Gelvora“ priešieškinį ieškovei I. T., trečiajam asmeniui UAB „Tele2“, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2005-12-12 tarp I. T. ir UAB „Tele2“ buvo sudaryta mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutartis Nr. 67835. Iš Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato 2007-10-30 rašto nustatyta, kad 2006-01-31 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės mobilaus ryšio telefono su „Tele2“ operatoriaus kortele vagystės 2006-01-30 apie 16.00 val., telefono vagystę ieškovė pastebėjo 2006-01-31 apie 9.00 val. Iš pateiktų detalių skambučių išklotinių 2006-01-30 – 2006-01-31 laikotarpiu matyti, kad ieškovei priklausančiu telefonu nuo 16.25 val. iki 01.58 val. buvo nuolat be didesnių pertraukų skambinama padidinto tarifo telefono numeriu, už šią paslaugą apskaičiuotas 1 396,81 Lt be PVM mokestis. Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog naudojimasis paslaugomis nebuvo intensyvus, be didesnių pertraukų. Ieškovei 2006-01-31, 2006-02-28, 2006-03-31, 2006-04-01 buvo pateiktos UAB „Tele2“ PVM sąskaitos faktūros serija M Nr. 13054404, Nr. 13518498, Nr. 13985793, Nr. 14457848 dėl skolos apmokėjimo. 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-21 UAB „Tele2“ perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į ieškovės 1 635,53 Lt skolą.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo šalių sudarytai paslaugų sutarčiai skundžiamame sprendime. LR CK 1.2 str. 1 d. įtvirtintas principas, kad civilinių santykių teisinis reglamentavimas remiasi ir sutarties laisvės principu. Sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertėje padėtyje. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios sąlygos nustatytos imperatyvių teisės normų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės I. T. ir UAB „Tele2“ sudaryta paslaugų sutartis yra viešoji vartojimo sutartis, o ieškovė pripažintina vartotoja (LR Elektroninių ryšių įstatymo 34 str. 1 d., LR CK 6.161 str. 1 d., LR CK 1.39 str. 1 d.). Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos turi būti vertinamos ir pagal LR CK 6.188 str. bei 6.193 str. 4 d. nustatytus sąžiningumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju 2005-12-12 tarp I. T. ir UAB „Tele2“ sudaryta mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutartis buvo pasirašyta kaip neterminuotas sutarties pratęsimas keičiant planą. Šioje sutartyje numatytas 300 Lt kredito limitas. Nustatyta, kad šalių sudaryta paslaugų sutartis susideda iš dviejų lapų – pirmajame lape įskaitomo dydžio šriftu surašytos kai kurios sutarties sąlygos, tokios kaip šalių duomenys, paslaugos rūšis – mobiliojo telefono ryšio, mokėjimo planas, tarp jų numatytas ir 300 Lt dydžio kredito limitas (11 p.). Antrojo paslaugų sutarties lapo tekstas, kuriame išdėstytos bendrosios standartinės sutarties sąlygos, palyginus su pirmuoju sutarties lapu, surašytas itin mažu šriftu. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinę bylos aplinkybę, kad ieškovė I. T. yra senyvo amžiaus, pensininkė, tai nurodyta ir šalių sudarytoje sutartyje, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė sutartį sudarė kaip vartotoja prisijungimo būdu, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė sutarties pasirašymo prisijungimo būdu metu negalėjo perskaityti ir tinkamai įvertinti itin mažu šriftu surašytų sutarties sąlygų. Šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutarties sąlygos susijusios su kredito limitu nėra aiškios ir gali būti vertinamos dviprasmiškai. Pagrindiniu savo reikalavimo argumentu apeliantė nurodo, kad viršijus paslaugų sutartyje numatytą kredito limitą UAB „Tele2“ privalėjo nutraukti mobiliojo ryšio paslaugų tiekimą. Trečiasis asmuo UAB „Tele2“ ir atsakovė UAB „Gelvora“ nurodo, kad UAB „Tele2“ turėjo tokią teisę, bet ne pareigą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmajame paslaugų sutarties lape, kuriame numatytas 300 Lt dydžio kredito limitas, nenustatyta, kokių veiksmų UAB „Tele2“ turi imtis viršijus kredito limitą. Paslaugų sutarties antrajame lape – bendrosiose standartinėse sąlygose – paslaugų kredito limito sąvoka apibrėžiama kaip maksimali suma už kurią klientas gali naudotis UAB „Tele2“ paslaugomis be išankstinio apmokėjimo. Taigi paslaugų kredito limito nustatymas atlieka prevencinę tiek kliento išlaidų ribojimo ir kontrolės, tiek paslaugos tiekėjo finansinės apsaugos funkciją. Atsižvelgiant į kredito limito tikslą, esant tokiai sąlygai, klientas pagrįstai galėjo tikėtis, kad pasinaudojus mobiliojo ryšio paslaugomis už nustatytą maksimalią kredito limito sumą, t. y. pasiekus tam tikrą ribą, paslaugų tiekimas bus nutrauktas iki išankstinio apmokėjimo už kredito limito sumą. Tokį sutarties sąlygos vertinimą patvirtina ir Ryšių reguliavimo tarnybos 2005-12-23 įsakymu Nr. 1V-1160 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės), galiojusių kredito limito viršijimo nagrinėjamu atveju metu, 3 punkte apibrėžta kredito limito sąvoka, numatanti, kad paslaugų kredito limitas yra pinigų suma, kurios ribose abonentui teikiamos paslaugos be išankstinio apmokėjimo per paslaugų teikimo sutartyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (LR CK 6.193 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal paslaugų sutarties sąlygas apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad viršijus kredito limitą, naudojimasis paslaugomis bus nutrauktas.

Įstatymas numato bendrą sutarčių aiškinimo taisyklę – sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (LR CK 6.193 str. 1 d.). Atsakovės nurodoma paslaugų sutarties 4.6 (b) punkto sąlyga, numatanti, kad UAB „Tele2“ turi teisę neteikti klientui paslaugų arba apriboti jų teikimą, SMS žinute ar kitu būdu pranešus klientui, jeigu klientas viršija UAB „Tele2“ nustatytą paslaugų teikimo kredito limitą ir tokiu atveju UAB „Tele2“ turi teisę sustabdyti ar apriboti paslaugų teikimą iki informacijos apie visišką atsiskaitymą su UAB „Tele2“ gavimo dienos, nėra išreikšta aiškiai ir suprantamai. LR CK 6.193 str. 2 d. nustato, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 26 punktas numato, kad teikėjas privalo sudaryti galimybę paslaugų vartotojui pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą (pasirenkamas kredito limitas negali būti mažesnis už minimalų mėnesinį paslaugų užmokestį), kuriam pasibaigus teikėjas privalo sutartyje nustatytomis sąlygomis apriboti paslaugų teikimą ir šis limitas be paslaugų vartotojo sutikimo negali būti didinamas. Negalima sutikti su atsakovės argumentu, kad ieškovė nepasirinko mažesnio kredito limito, todėl minėta nuostata jai netaikoma. Kadangi kredito limitas šio teisės akto bei ginčo šalių sutarties apibrėžiamas kaip suma, kurios ribose abonentui teikiamos paslaugos be išankstinio apmokėjimo, minėta taisyklių nuostata vertinama, kaip numatanti pareigą paslaugos tiekėjui apriboti paslaugos tiekimą ne tik klientui pasiekus standartinį siūlomą kredito limitą, bet ir pasirinkti mažesnį jo poreikius tenkinantį kredito limitą. Todėl ši nuostata negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę paslaugos tiekėjui neapriboti paslaugos teikimo klientui nepasirinkusiam mažesnio už siūlomą paslaugų kredito limitą. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 28 punktas numato bendrą nuostatą, kad paslaugų teikimas gali būti apribotas tik pasibaigus paslaugų kredito limitui arba abonentui pažeidus sutarties sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bendro pobūdžio nuostata, yra nukreipta į vartotojo – kliento – teisių apsaugą nuo nepagrįsto paslaugos tiekėjo paslaugų teikimo apribojimo. Tuo tarpu paslaugų teikimo sutarties 4.6 (b) punkto sąlyga, atsakovės vertinimu, numatanti UAB „Tele2“ teisę, bet ne pareigą sustabdyti ar apriboti paslaugų teikimą iki informacijos apie visišką atsiskaitymą su UAB „Tele2“ gavimo dienos vertintina kaip netikėta (siurprizinė) sutarties sąlyga. Tokios sąlygos, įvertinus sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Byloje neįrodyta, kad ieškovei I. T. tokia sąlyga – tiekėjo teise nenutraukti paslaugų teikimo tiekėjui pasitikint kliento mokumu – buvo tinkamai atskleista ir ieškovė su ja aiškiai sutiko. LR CK 6.193 str. 4 d. įtvirtina, kad atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Įvertinusi bylos faktines aplinkybes išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiasis asmuo UAB „Tele2“ nepagrįstai nenutraukė ar neapribojo paslaugų teikimo ieškovei I. T., kai jai teikiamų mobiliojo ryšio paslaugų suma viršijo 2005-12-12 paslaugų sutartyje nustatytą kredito limitą – 300 Lt. Nustačius šias aplinkybes atsakovės argumentai dėl netinkamo trečiojo asmens UAB „Tele2“ informavimo apie telefono praradimą bei ieškovės atsakomybės už trečiųjų asmenų veiksmus telefono praradimo atveju atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

Atsakovė 2009-04-07, 2009-12-07, 2011-04-05 pranešimais dėl reikalavimo perleidimo paragino ieškovę sumokėti perimtą iš UAB „Tele2“ ieškovės skolą bei skolos ikiteisminio išieškojimo išlaidais, kurios kiekviename pranešime didėjo. Atsakovė pripažino, kad ieškovė 2010-01-12 pradėjo skolą mokėti dalimis ir iš viso sumokėjo atsakovei 1 350 Lt. Nustačius, kad ieškovės skola UAB „Tele2“ buvo 300 Lt, atitinkamai mažintinas ieškovei apskaičiuotų delspinigių dydis iki 14,80 Lt (300 Lt x 0,1 / 365 d.) x 180 d.). Pirmasis pranešimas dėl UAB „Tele2“ reikalavimo perleidimo atsakovei ir raginimas per 3 dienas sumokėti skolą ieškovei siųstas 2009-04-07, tačiau ieškovė 300 Lt skolos nesumokėjo. Sumažinus ieškovės skolos dydį iki 314,80 Lt bei nustačius, kad skolinę prievolę ieškovė pradėjo vykdyti 2010-01-12 ir buvo įvykdžiusi iki atsakovei kreipiantis į teismą, proporcingai reikalavimo dydžiui ir prievolės įvykdymo laikotarpiui atsakovės turėtos ikiteisminio išieškojimo išlaidos mažintinos iki 90 Lt (LR CK 6.57 str., 6.63 str. 2 d., 6.249 str. 4 d. 1 p.).

LR CK 6.237 str. 1 d. numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės mokėtina atsakovei suma sudarė iš viso 404,80 Lt, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 945,20 Lt ieškovė atsakovei UAB „Gelvora“ sumokėjo be teisinio pagrindo, todėl ši suma grąžintina ieškovei. Ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Remiantis nustatytų aplinkybių visuma ir anksčiau išdėstytais motyvais, atsakovės priešieškinio reikalavimai iš esmės atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo sutarčių aiškinimą, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį ir nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-14 sprendimas keistinas – ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš atsakovės UAB „Gelvora“ 945,20 Lt nepagrįstai įgytos sumos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovės priešieškinis atmestinas.

LR CPK 93 str. 5 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismui, neperduodant bylos nagrinėti iš naujo, pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovės ieškinio reikalavimas ir apeliacinis skundas iš esmės patenkinti, todėl ieškovei priteistinas jos sumokėtas 68 Lt žyminis mokestis už ieškinį ir 70 Lt už apeliacinį skundą. Ieškovė pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas, byloje pateikti ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtas 800 Lt atstovavimo išlaidas pagrindžiantys įrodymai (t. 1, b. l. 107–122), todėl jos priteistinos iš atsakovės (LR CPK 98 str. 1, 2 d.). Atmetus atsakovės UAB „Gelvora“ priešieškinio reikalavus jos bei trečiojo asmens UAB „Tele2“ turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Valstybei iš atsakovės UAB „Gelvora“ priteistina 15 Lt pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-14 sprendimą:

pakeisti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei I. T. iš atsakovės UAB „Gelvora“ 945,20 Lt nepagrįstai įgytos sumos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

kitas teismo sprendimo dalis, kuriomis tenkintas atsakovės UAB „Gelvora“ priešieškinis ir atsakovei UAB „Gelvora“ iš ieškovės I. T. priteista 1 435,53 Lt skolos, 74,93 Lt ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų, viso – 1 510,46 Lt, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 368 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Tele2“ iš ieškovės I. T. priteista 750 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovės I. T. priteista 15 Lt pašto išlaidų, panaikinti;

atsakovės UAB „Gelvora“ priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei I. T. iš atsakovės UAB „Gelvora“ 68 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 70 Lt už apeliacinį skundą bei 800 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Gelvora“ 15 Lt pašto išlaidų.