- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- e2YT-3968-902/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01312-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. M. po savo močiutės A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo močiutė A. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties liko turtas: 2 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą mirusioji testamentu paliko pareiškėjui. Turto paveldėtoja taip pat buvo mirusiosios dukra (pareiškėjo motina) M., tačiau ji (duomenys neskelbtini) mirė. Po A. B. mirties (duomenys neskelbtini), nei vienas iš jos turto paveldėtojų, nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas priverstas kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po A. B. mirties, jos turtą paveldėjo (palikimą priėmė) pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu neprieštaravo pareiškimo patenkinimui tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nustatyta, kad tai turi būti atliekama per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
5. Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Tai yra, kad po palikėjo mirties paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį jis turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).
6. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
7. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo močiutė A. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, kuriuo pareiškėjui paliko asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo močiutė A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, niekas nesikreipė dėl A. B. palikimo priėmimo, nėra įregistruotų A. B. palikimo priėmimo faktų. Iš Gyventojų registro išrašo duomenų nustatyta, jog pareiškėjo močiutė turėjo vieną dukrą, kuri taip pat (duomenys neskelbtini) mirė. Kitų įstatyminių paveldėtojų nėra. Nustatyta, jog pareiškėjas po A. B. mirties pasirūpino jos laidotuvėmis. Vėliau pasirūpino, kad būtų sumokėti visi mokesčiai. Be to, pareiškėjas pasirūpino mirusiosios asmeniniais daiktais, jos asmeniniu dokumentų archyvu tame tarpe ir fotografijų albumais. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių laikytina, jog R. M. priėmė mirusiosios palikimą faktiškai pradėdamas jos turtą valdyti. Dėl šio juridinio fakto nustatymo prieštaravimų nepateikė ir suinteresuotas asmuo. Tuo būdu, visų aukščiau išdėstytų duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 1 – 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 178, 185 straipsniai).
8. Šio fakto nustatymas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo močiutės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.