Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. M. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – V. D., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. R. M. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2023 m. balandžio 6 d. žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) sprendimą Nr. (SK-21, 2023) SPR-74 „Dėl socialinio tinklo Facebook paskyros „Vilma M. D.“ valdytojos (2023-01-28) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) ir pripažinti jos skundą Inspektoriui pagrįstu; priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, jog priimtas Sprendimas yra neteisėtas. Paaiškina, kad V. D. komentaras yra nepagarbus, juo buvo siekiama sumenkinti tiek kandidatę į (duomenys neskelbtini) rajono merus, tiek pareiškėją, kuri yra privatus asmuo. Pareiškėjos teigimu, V. D. savo įrašu Facebook paskyroje ją įžeidė, pažemino, apibūdino kaip žemos moralės asmenį, sumenkino ją kitų Facebook naudotojų akyse. Pareiškėjos pažįstami, draugai, artimieji buvo šokiruoti dėl šio išpuolio. Pareiškėjas paaiškina, kad šis išpuolis prieš ją buvo fokusuojamas į kandidatę mero rinkimuose, siekiant paveikti rinkėjus. Pareiškėja pažymi, kad ji nedalyvauja rinkimuose kaip kandidatė, tačiau įgyvendina savo pilietinę pareigą aktyviai domėtis savivaldos rinkimais, todėl dažnai dalyvauja viešose diskusijose su kandidatais. V. D. ne pirmą kartą viešoje erdvėje apie ją ir jos šeimą skelbė viešus įžeidžiančius komentarus.

Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) nurodė, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko pareiškėjos skundo tyrimą pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – ir VIĮ) nustatytą kompetenciją ir laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Paaiškina, kad pareiškėja pernelyg siaurai interpretuoja saviraiškos laisvę socialiniuose tinkluose. Paskyros valdytoja V. M. – D. (pagal Gyventojų registro duomenis V. D.), įgyvendindama saviraiškos laisvę, turi teisę reikšti humoristinio pobūdžio aštrią kandžią kritiką visuomenei aktualiais klausimais, įsitraukti į viešojo pobūdžio diskusijas, vartoti literatūrines priemones siekiant paryškinti, pabrėžti viešojoje diskusijoje nagrinėjamos temos aktualumą, svarbą visuomenei. Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėja yra privatus asmuo nėra absoliuti sąlyga, kad informacija apie asmenį negalėtų būti paviešinta. Paskelbtame įraše paskyros valdytoja humoristine buitine kalbos stilistika pašiepia pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) rajono mero pareigas ėjusio bei kandidato toliau eiti mero pareigas siekusio A. M. diskusiją, kilusią A. M. paskyroje. Viešoji diskusija, kurioje pareiškėja retoriškai kalba apie daugiabučių renovacijas (duomenys neskelbtini) rajone, emigraciją, Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo, viešųjų pirkimų skaidrumo klausimus yra neabejotinai viešojo intereso pobūdžio. Paskyros valdytoja, paviešinusi viešojo pobūdžio diskusiją, pasirodžiusią savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų priešrinkiminio laikotarpio kontekste, aktyviai įgyvendino viešąjį interesą informuoti visuomenę ją dominančiais klausimais. Atsakovės teigimu, pareiškėja pernelyg jautriai reaguoja į paskyros valdytojos paviešintą humoristinio pobūdžio įrašą ir tiesiogiai, itin asmeniškai priima paviešintus palyginimus. Atsakovė pabrėžia, kad įraše nebuvo tiesiogiai nurodyta, jog pareiškėja elgiasi nepadoriai, nederamai, amoraliai. Paskyros valdytoja, atsižvelgiant į įrašo turinį, neturėjo tikslo sumenkinti, pažeminti ar įžeisti pareiškėjos. Atsakovas Sprendimu nepatvirtina, kad pareiškėjai priskirtinas paskyros valdytojos įraše nurodytas amoralus elgesys. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad paskyros valdytoja, pasitelkdama literatūrines vaizdingumo priemones (hiperbolizavimą, metaforą) šmaikščiai perkeltine prasme išreiškė subjektyvų požiūrį į viešosios diskusijos dalyvius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (SK-21, 2023) SPR-74 „Dėl socialinio tinklo Facebook paskyros „Vilma M. D.“ valdytojos (2023-01-28) paskelbtos informacijos“, kuriuo pripažintas nepagrįstu pareiškėjos skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba 2023 m. sausio 30 d. gavo pareiškėjos skundą dėl socialinio tinklo Facebook paskyroje, kurios valdytoja V. D., paskelbtos pareiškėjos ir jos šeimos orumą paminančios informacijos. Skunde pareiškėja nurodė, kad buvo padarytas garbės ir orumo pažeidimas, paskelbiant paskyroje įrašą: „Pas A. M. sienoj tai kažkoks viešas (duomenys neskelbtini) šeimos svingerių vakarėlis antra para vyksta. :) Reikalinga salės pagalba: nežinau, kviest policija, vaikų teisės ar tegu besipjaudami bambas nusipjausto be manęs?“ (past. kalba netaisyta). Pareiškėja skunde teigė, kad kandidatė į (duomenys neskelbtini) rajono mero užimamas pareigas (V. D.), minėdama (duomenys neskelbtini) pavardę, galimai daro įtaką rinkėjui, todėl pažeisti visuomenės informavimo principai. Pareiškėja skundu prašė atlikti tyrimą, skundą pripažinti pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją), už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti (b. l. 23–31).

Tarnyba 2023 m. vasario 6 d. raštu „Dėl paaiškinimų pateikimo“ paprašė socialinio tinklo Facebook paskyros „Vilma M. D.“ valdytojos pateikti poziciją dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų. Tarnyboje 2023 m. kovo 23 d. gautas V. D. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad tokiais skundais Tarnyba veliama į rinkimų kovas (b. l. 32–33).

Ginčijamu 2023 m. balandžio 6 d. Sprendimu pareiškėjos skundas dėl socialinio tinklo Facebook paskyroje „Vilma M. D.“ valdytojos (2023-01-28) paskelbtos informacijos pripažintas nepagrįstu. Sprendime nurodyta, kad skundas nagrinėjamas tik pareiškėjos neturtinių teisių kontekste. Pusiausvyra tarp saviraiškos (informacijos) laisvės ir pareiškėjos garbės ir orumo nebuvo pažeista, visuomenės informavimo principai pažeisti nebuvo. Kritiška, emocionali nuomonė reiškiama sąžiningai, o ne siekiant sumenkinti pareiškėją. Pareiškėja apie priimtą Sprendimą buvo informuota Tarnybos 2023 m. balandžio 6 d. raštu (b. l. 34–39).

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Visuomenės informavimo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. balandžio 27 d.). Minėtame įstatyme nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 straipsnio 31 punktas). Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 straipsnio 82 punktas). Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama (VIĮ 2 straipsnio 75 punktas). Asmens kritika – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos (VIĮ 2 straipsnio 7 punktas).

Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas kleisti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos (VIĮ 49 straipsnio 1 dalis). Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos apibrėžtos VIĮ 50 straipsnyje. Inspektorius, be kita ko, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas); vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų (VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog žurnalistų etikos inspektorius, atlikdamas vieną iš Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų funkcijų – suinteresuotų asmenų skundų nagrinėjimą – vertina viešai (plačiajai visuomenei prieinamu būdu) apie juos visuomenės informavimo priemonėje paskleistą informaciją ir tai atlieka atsižvelgdamas į VIĮ numatytą jo paskirtį (VIĮ 49 straipsnio 1 dalis, 1 straipsnio 1 dalis), t. y. užtikrindamas viešojo intereso – žodžio ir spaudos laisvės, visuomenės informavimo – tinkamą įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2043-502/2015, 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1026-1047/2023).

Nagrinėjamu atveju atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas atliko skundo tyrimą pagal jai VIĮ nustatytą kompetenciją. Kaip matyti iš Sprendimo turinio ir byloje esančių duomenų, atsakovė, atlikdama tyrimą, kreipėsi dėl paaiškinimo pateikimo į paskyros valdytoją, Sprendime detaliai išanalizavo pareiškėjos kartu su skundu pateiktą medžiagą. Nagrinėjamu atveju atsakovė priėmė vieną iš VIĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytų sprendimo rūšių – skundą (pareiškimą) pripažinti nepagrįstu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, sprendžia, kad Tarnyba detaliai išnagrinėjo paskelbto įrašo turinį ir pagrįstai nustatė, kad įraše buvo pateikta nuomonė. Sprendime detalizuota, jog paskyros valdytoja emocionaliai, hiperbolizuotai išreiškė subjektyvų vertinimą apie diskusiją, ją įvardindama metafora, toliau įraše metaforiškai ir humoristiškai svarstydama, kaip reaguoti į tokio pobūdžio diskusiją. Kaip teisingai atsiliepime pastebi atsakovė, įraše nebuvo tiesiogiai nurodyta, jog pareiškėja elgiasi nepadoriai, nederamai, amoraliai. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įraše yra pateiktas asmens (paskyros valdytojos) subjektyvus požiūris (nuomonė), o ne žinia.

Sprendžiant dėl pareiškėjos teismui pateikto skundo argumentų, kad komentaras yra nepagarbus, įrašu ją (pareiškėją) buvo siekiama sumenkinti, ji buvo įžeista, pabrėžtina, kad Sprendime padarant išvadą, jog nuomonė buvo reiškiama sąžiningai, o ne siekiant sumenkinti pareiškėją, įrašo turinys ir jo kontekstas buvo įvertinti sistemiškai. Inspektorius, vertindamas įraše pateiktą nuomonę apie kilusią diskusiją, atsižvelgė į tai, jog saviraiškai internete, šiuo atveju socialiniame tinkle Facebook, yra būdingos aštresnės kalbos konstrukcijos, didesnis emocionalumo lygis, o įrašu buvo siekiama atkreipti dėmesį į diskusiją, kurioje buvo kalbama apie viešo intereso pobūdžio klausimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad paskyros valdytojos subjektyvūs samprotavimai, komentuojant diskusiją, buvo reiškiami siekiant sumenkinti pareiškėją.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspektorius pareiškėjos skundą ištyrė išsamiai, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, t. y. įrašo pateikimo vietą (internete, socialiniame tinkle Facebook), įrašo pobūdį ir tikslą (įraše, naudojant literatūrinės išraiškos priemones, paskelbta emocinga, kritiško pobūdžio nuomonė, skirta sąžiningai atkreipti dėmesį į diskusiją, o ne siekiant sumenkinti pareiškėją). Sprendime padaryta išvada, kad pusiausvyra tarp saviraiškos (informacijos) laisvės ir pareiškėjos garbės ir orumo nebuvo pažeista, visuomenės informavimo principai pažeisti nebuvo, laikytina pagrįsta.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Tarnyba netinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Tarnyba, vertindama faktines aplinkybes ir priimdama Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją, ją vertino visos skelbiamos informacijos kontekste. Esant nurodytoms aplinkybėms, patenkinti pareiškėjos skundo, remiantis jame nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, taip pat reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.