- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2-1474-887/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11907-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Audronės
Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J., atsakovei A. S., trečiojo asmens Audronės šeimyna atstovei A. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. S., trečiajam asmeniui Audronės šeimyna dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, nustatytos gyvenamosios vietos ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. S. į sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini),; nustatyti nepilnamečiui E. S. nuolatinę globą; pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-15 sprendimu nustatytą E. S. gyvenamąją vietą Vaiko raidos klinikoje „Lopšelis“ ir nustatyti gyvenamąją vietą Audronės šeimynoje; pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-15 sprendimu E. S. išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtą Vaiko raidos kliniką „Lopšelis“ ir juo paskirti Audronės šeimyną (3-6 b.l.).
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus bei paaiškino, kad Atsakovė A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra susilaukusi trijų vaikų: E. S., gim. 2007 m., A. K., gim. 2010 m., ir D. K., gim. 2011 m. E. S. tėvystė nenustatyta, A. ir D. K. tėvas yra J. K.. 2009-04-22 motinos A. S. prašymu E. S. buvo paimtas iš šeimos, jam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Vaiko raidos klinika „Lopšelis“. 2011-02-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pakeistas vaiko globėjas, juo paskirta Audronės šeimyna. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-15 sprendimu terminuotai (6 mėnesiams) apribota A. S. motinos valdžia sūnaus E. S. atžvilgiu. Minėtu teismo sprendimu E. S. nuolatinė globa nebuvo nustatyta, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta Vaiko raidos klinikoje „Lopšelis“ ir iš atsakovės A. S. sūnaus Eriko išlaikymui priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirta Kauno vaiko raidos klinika „Lopšelis“. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-10 įsakymu dėl socialinių įgūdžių stokos A. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Kauno miesto Socialinių paslaugų centras nuo to laiko minėtai šeimai teikė socialines paslaugas. Atsakovė ne kartą buvo įpareigota kreiptis į teismą dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, jai suteikta informacija apie priklausančią nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau motina jokių realių veiksmų dėl sūnaus susigrąžinimo nesiėmė. A. S. globoje esantį sūnų lankė retai, vaiką apgyvendinus Audronės šeimynoje, motina nuo 2011-02-07 iki ieškinio pateikimo dienos sūnų aplankė 6 kartus. A. S. sūnui neteikė išlaikymo, nesirūpino jo raida, sveikata, savo neatvykimo priežastį, motina nurodo, jog augina dar du mažamečius vaikus, dėl ko jos galimybės aplankyti sūnų yra ribojamos. Atsakovė A. S. turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą dėl terminuoto motinos valdžios ribojimo panaikinimo, taip pat motinai buvo sudarytos sąlygos lankyti sūnų E. S. globoje, siekti su juo atstatyti nusilpusius emocinius ryšius, teikti jam išlaikymą. Visi išdėstyti faktai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia, nedalyvauja jo auklėjime, neteikia jam išlaikymo. Iš to darytina išvada, kad atsakovė nenori ir vengia suteikti savo sūnui pilnavertį gyvenimą, patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, tinkamai juo pasirūpinti, užtikrinti saugią socialinę aplinką. Didžiąją savo gyvenimo dalį Erikas gyveno ir gyvena globos institucijoje ir šeimynoje. Motina savo neveikimu veikia priešingai vaiko interesams. N. K. miesto apylinkės teismo 2010-12-15 sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo ilgas laiko tarpas, atsakovė nesikreipė į teismą dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, su sūnumi nebendravo ir juo nesirūpino, siūlomomis socialinėmis paslaugomis naudojosi abejingai, todėl manytina, kad atsakovės požiūris sūnaus atžvilgiu nesikeis. E. S. savo vardu registruoto turto neturi. Prašo neterminuotai apriboti atsakovei A. S. motinos valdžią į sūnų E. S., nustatyti nepilnamečiui E. S., nuolatinę globą, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-15 sprendimu nustatytą E. S. gyvenamąją vietą Vaiko raidos klinikoje „Lopšelis“ ir nustatyti ją Audronės šeimynoje, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-15 sprendimu E. S. išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtą Vaiko raidos kliniką „Lopšelis“ ir juo paskirti Audronės šeimyną (55-56 b.l.).
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad 2011 m. du kartus kreipėsi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, tik ieškinys nebuvo priimtas, taip pat nesutinka, kad jai trūksta motinystės įgūdžių, nesutinka, kad nesirūpina vaiku, teikti vaikui pilnavertį gyvenimą galima tik tuomet, kada vaikas gyvena kartu šeimoje. Vaikas paimtas iš šeimos, jai parašius prašymą, kadangi baigėsi pajamos, neturėjo iš ko vaiko išlaikyti. Vaiką nuvežė į VRK „Lopšelis“ 2009 metais, tuo metu jam buvo pusantrų metų. Po vaiko apgyvendinimo VRK „Lopšelis“, gavo kompensaciją, įsigijo būstą, susitvarkė socialinę pašalpą. Bute yra vienas didelis kambarys, gyvena 4 asmenys, būstas įgytas 2010 metais. Jos šeimos pajamos - 1100 Lt per mėnesį. Atsakovės išsilavinimas 10 klasių, tačiau ji ketina eiti mokytis ir įgyti specialybę. Valdžia teminuotai apribota 2010 m. gruodžio mėnesį, su motinos valdžios ribojimu nesutiko, tačiau teismo sprendimo neskundė. Motinos valdžia buvo apribota 6 mėnesiams, praėjus šiam laikui, valdžios ribojimas nesibaigė, todėl atsakovė su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl valdžios apribojimo panaikinimo, tačiau teismas nepriėmė ieškinio. Sūnų lankė retai, tačiau jį paėmus į VRK „Lopšelis“, lankė kiekvieną savaitgalį, po to lankė retai, nes laukėsi vaiko ir kitas vaikas buvo mažas, sūnų lankyti norėjo. Nuvykus pas VTAS atstovę, prašė leisti vaiką pasiimti nuo ryto iki vakaro ar savaitgaliui, tačiau neleido, apie sūnų teiravosi telefonu, kaip dažnai, negali pasakyti. Sūnaus neišlaikė, nes neturėjo lėšų, sumokėjus mokesčius nelikdavo pinigų, tačiau sūnui gyvenant kartu su ja, išlaikymui pajamų užtektų. K. yra atsakovės sugyventinis, jis gauna 360 Lt bedarbio pašalpą. Socialinės paslaugos atsakovei buvo teikiamos, tačiau dabar paslaugų nereikia. Atsakovė neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka už važiavimą be bilieto, į įskaitą dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo neįrašyta. Šiai dienai sūnaus nemačiusi nuo 2012-10-18 nes sirgo. Pripažįsta, kad jos veiksmai susigrąžinti vaiką nebuvo aktyvūs. Atsakovės vyresnei mergaitei gegužės mėnesį bus 3 metai, jaunesnei metai ir du mėnesiai, vyresnė mergaitė lanko darželį. Yra įsiskolinimas už būstą, už šildymą skola apie 2000 Lt, susidariusi už metus laiko, būdavo kad nemokėjo mokesčių, nes buvo sustabdyti pašalpų mokėjimai, dabar moka mokesčius ir moka skolą kas mėnesį po 50 Lt. Lėšų išlaikyti vaikus pakanka, namuose vietos pakanka, vietos pakaktų ir trečiam vaikui (56-57 b.l.).
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Audronės šeimyna atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka pilnai, paaiškino, kad atsakovė labai retai lanko vaiką, per sūnaus gimimo dieną atnešė tortą, atėjus vaiką panešioja atsakovės sugyventinis, atsakovė būna su mergaitėmis, atsakovės ir vaiko ryšys nutrūkęs, nors vaikas ir laukia mamos. Atsakovė vaiką lanko retai, skambina retai, vasarą atsakovė vaikui atnešė akvarelės, popieriaus, materialiai vaiko atsakovė neremia. Mano, kad atsakovei auginti sūnų būtų per sunku. Patvirtina, kad vieną kartą atsakovė skambino, pasakė, kad nori aplankyti sūnų, bet serga, tada ji pasakė atsakovei, kad ji geriau nelankytų vaiko (57 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė A. S. yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini),, motina, tėvystė nenustatyta (b.l. 8). 2008-12-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4515 dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, A. S. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (9-10 b.l.). 2009-05-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1865 dėl E. S. laikinosios globos nustatymo, E. S. nuo 2009-04-22 nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta Vaiko raidos klinika „Lopšelis“, globos vieta nustatyta Lopšelio g. 10 (14 b.l.). 2011-02-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-604 dėl laikinojo globėjo skyrimo, E. S. globėja paskirta Audronės šeimyna, globos vieta nustatyta (duomenys neskelbtini), (13 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4053, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-07 įsakymo Nr. A-604 dėl laikinojo globėjo skyrimo E. S. pakeitimo, nuo 2011-02-07 E. S. globėja paskirta Audronės šeimyna ir nustatyta globos vieta Perkūno al. 11-1 (12 b.l.). Kauno vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ 2011-01-31 rašte dėl E. S. nurodė, kad E. S. atvykus gyventi į kūdikių namus, motina berniuką aplankydavo 1-4 kartus per mėnesį. Nuo 2010-06-26 iki 2010-09-24 motina berniuko nelankė, 2010 m. rugsėjo mėn. buvo atvykusi 2 kartus, spalio mėnesį nelankė, lapkričio mėnesį buvo 1 kartą, nuo 2010-11-16 iki 2011-01-31 motina berniuko nelankė (15 b.l.). 2012-03-21 atlikta atvejo peržiūra (16-17 b.l.). 2012-03-21 Audronės šeimyna pranešimas VTAS, kad motina vaiko nelanko, jokiomis ryšio priemonėmis nesidomi sūnumi (20 b.l.). Kauno miesto socialinių paslaugų centrui teikiant atsakovei socialines paslaugas buvo nustatyta, kad A. S. gyvena su sugyventiniu ir dviem dukrom vieno kambario bute su bendra virtuve bendrabučio tipo daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Socialinio darbo metu A. S. socialinę darbuotoją įsileisdavo į namus ir noriai bendraudavo tiek namuose, tiek telefonu. Apsilankymų metu namuose ne visada būdavo švaru ir tvarkinga. Sausio mėnesį susitvarkė dokumentus, reikalingus gauti kompensaciją už būsto šildymo mokesčius. Atsakovė paaiškino, kad sūnaus negali dažniau lankyti dėl naujagimės Danielės (22 b.l.). 2011-12-29, 2012-01-19 ir 2012-02-20 Kauno miesto socialinių paslaugų centro aktuose kaip pagrindinė problema atsakovės namuose nurodoma netvarka ir nešvara, tačiau atsakovė prasitęsė socialinę pašalpą ir išmoką už vaiką bei vienkartinę išmoką vaikui bei pateikė reikalingus dokumentus dėl kompensacijos už šildymą (23-25 b.l.). 2010-12-15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovei A. S. buvo terminuotai (6 mėnesiams) apribota motinos valdžia sūnaus E. S. atžvilgiu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta Kauno vaiko raidos klinikoje „Lopšelis“ bei priteistas iš atsakovės išlaikymas sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt (26-27).
CK 3.180 str. 1 d. reglamentuotos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Tėvų valdžia ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas ribojimas. Ribojant tėvų valdžią yra svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį. Šioje teisės normoje įvardintos sąlygos, kuomet ribojama tėvų valdžia, šių sąlygų sąrašas yra baigtinis, t.y. kuomet tėvas ar motina: 1. vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2. piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3. žiauriai elgiasi su vaiku; 4. daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5. nesirūpina vaiku.
Ieškovas prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei sūnaus Eriko atžvilgiu. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą yra gerokai griežtesnė sankcija negu laikinas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi ar visiškai juo nesirūpina bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovė su socialiniais darbuotojais bendradarbiauja, tačiau vangiai vykdo paslaugų teikimo/gavimo sutartyje numatytus įpareigojimus; ne kartą buvo įpareigota kreiptis į teismą dėl terminuoto motinos valdžios ribojimo panaikinimo, tačiau jokių realių veiksmų dėl sūnaus susigrąžinimo nesiėmė; atsakovė globoje esantį sūnų lankė retai, neteikė išlaikymo, nesirūpino jo raida, sveikata; atsakovei trūksta motinystės, biudžeto tvarkymo, higienos įgūdžių; nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-15 sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė nesikreipė į teismą dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, su sūnumi nebendravo ir juo nesirūpino, siūlomomis paslaugomis naudojosi abejingai. Tuo tarpu atsakovė pati paaiškino bei iš teismo duomenų bazės „Litekas“ nustatyta, kad atsakovė nebuvo abejinga, kaip nurodo ieškovo atstovas ir ji kreipėsi į teismą du kartus dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo tik atsakovės procesiniai dokumentai buvo laikomi nepaduotais ir grąžinti dėl to, kad nebuvo pašalinti nurodyti trūkumai. Tačiau atsakovė ne pati rengė procesinius dokumentus teismui, nes ji neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių, kad būtų galėjusi tai padaryti. Jai procesinius dokumentus ruošė teisininkas, kuris ir turėjo tinkamai vykdyti savo funkcijas. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad atsakovė su socialiniais darbuotojais bendradarbiauja, tačiau vangiai vykdo paslaugų teikimo/gavimo sutartyje numatytus įpareigojimus, tačiau nedetalizavo, kokių įsipareigojimų atsakovė nevykdo. Iš bylos duomenų matyti, kad socialinio darbo metu A. S. socialinę darbuotoją įsileisdavo į namus ir noriai bendraudavo tiek namuose, tiek telefonu, sausio mėnesį susitvarkė dokumentus, reikalingus gauti kompensaciją už būsto šildymo mokesčius (22 b.l.). Socialinių darbuotojų teigimu atsakovė motyvuota artimiausiu metu padaryti dukrai Danielei gimimo liudijimą ir susitvarkyti dokumentus, reikalingus gauti vienkartinę išmoką gimus vaikui, sugyventinis sutvarkė reikalingus dokumentus dėl socialinės pašalpos ateinančiam mėnesiui (24 b.l.). Atsakovė pasidarė dukros Danielės gimimo liudijimą, prasitęsė socialinę pašalpą ir išmoką už vaiką bei vienkartinę išmoką vaikui ir pateikė reikalingus dokumentus dėl kompensacijos už šildymą (25 b.l.). Visi šie veiksmai buvo atlikti praktiškai poros mėnesių bėgyje, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo atstovės motyvą dėl vangiai vykdomų įsipareigojimų. Kaip pasikartojanti problema pastebėta apsilankymų metu pas atsakovę – netvarka ir nešvara, tačiau dvi mažametės dukros gyvena atsakovės namuose, tarnybos vertina, kad jų poreikiai patenkinami, dar 2010-12-01 VTAS patikrino ir nustatė, kad atsakovės bute (duomenys neskelbtini), yra būtiniausi baldai ir namų apyvokos daiktai, kambaryje švara ir tvarka patenkinama. Išvadoje nurodyta, kad atsakovės šeimos gyvenimo ir buities sąlygos gali užtikrinti pagrindinių vaiko poreikių tenkinimą (27 b.l.), todėl teismas vertina, kad padėtis atsakovės namuose kinta, t.y. gerėja, todėl ši ieškovo atstovo nurodyta priežastis nėra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei jos trečiojo vaiko atžvilgiu. Teismas sutinka, kad galbūt atsakovei trūksta motinystės, biudžeto tvarkymo, higienos įgūdžių, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei gimė dar dvi dukros, kurias ji tinkamai augina, prižiūri, patenkina jų poreikius, stengiasi susitvarkyti dokumentus dėl pašalpų, kompensacijų gavimo, kaip nurodė atsakovė, ji kas mėnesį moka susidariusį įsiskolinimą už komunalinius mokesčius, kas, teismo nuomone, patvirtina, jog su laiku ir tam tikrais pokyčiais gyvenime atsakovė įgauna tiek motinystės, tiek biudžeto tvarkymo įgūdžius. Bei ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovė globoje esantį sūnų lankė retai, neteikė išlaikymo, nesirūpino jo raida, sveikata. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė lankė sūnų 2011-03-04, 2011-03-29, 2011-04-11, 2011-05-11, 2011-05-13, 2011-06-11, 2012-03-23 (skambino), 2012-06-13, 2012-06-14, 2012-09-22, 2012-10-13, 2012-10-15 (21, 44 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad kuomet sūnus buvo Vaikų raidos klinikoje „Lopšelis“ ji sūnų lankė kiekvieną savaitgalį, apie sūnų atsakovė teiraudavosi telefonu, šiuos faktus patvirtina aplinkybės konstatuotos 2010-12-15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji kreipėsi į VTAS prašydama leisti sūnų pasiimti nuo ryto iki vakaro ar savaitgaliui į namus, tačiau jai nebuvo leista, nuo 2012 m. spalio vidurio atsakovė nemačiusi sūnaus, nes sirgo. Nors atsakovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių šiuos faktus, tačiau ieškovo atstovas šių atsakovės nurodytų faktų nepaneigė (56 b.l.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini), atsakovei gimė dukra Akvilė, o (duomenys neskelbtini), gimė dukra Danielė, kas natūraliai sudarė atsakovei sunkumų intensyviau matytis su sūnumi ir teismas šias priežastis vertina kaip objektyvias. Trečiojo asmens Audronės šeimynos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė per sūnaus gimimo dieną atnešė tortą, vasarą atnešė vaikui akvarelės, popieriaus ir kartu piešė, todėl teismas vertina, kad atsakovė nėra visiškai abejinga savo sūnui, nesirūpina jo raida, sveikata. Atstovė taip pat nurodė prieštaringas aplinkybes, teigdama, jog atsakovės ir sūnaus ryšys nutrūkęs ir tuo pačiu patvirtindama, kad Erikas mamos laukia, džiaugiasi jos atneštomis smulkmenomis (57 b.l.). Kas kaip tik patvirtina, kad ir atsakovė nori matytis su vaiku, nori jį susigrąžinti, ir vaikas džiaugiasi mama, jos laukia. Teismas neigiamai vertina, kad atsakovė nemoka išlaikymo savo sūnui, tačiau atsakovė paaiškino, kad jai pritrūkdavo lėšų sūnaus išlaikymui, tačiau sūnui gyvenant kartu, jam tikrai užtektų vietos namuose, užtektų lėšų išlaikyti visus tris vaikus, atsakovė jau domėjosi ir žino, kad sūnų priimtų į darželį, nes atsakovės vyresnioji dukra lanko darželį ir atsakovė mano, kad ir jos sūnus Erikas turėtų lankyti ugdymo įstaigą (57-58 b.l.). Todėl išanalizavus nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus darytina išvada, jog nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą (CPK 185 str.). Kaip teismas paminėjo anksčiau CK 3.180 str. 1 d. pateiktas sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis, visais išvardintais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovė vengė atlikti savo pareigas sūnui, kad ji piktnaudžiavo savo, kaip motinos valdžia, žiauriai elgėsi su vaiku ar darė jam žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu. Atsakovė, kiek jai leido jos galimybės ir supratimas (ji pati augo be tėvų globos) savo sūnumi rūpinosi. Faktai, kad, kaip teigia ieškovo ir trečiojo asmens atstovai, atsakovė retai aplanko savo sūnų, kad namuose nešvara ir, kad atsakovė neteikia materialinio išlaikymo sūnui, šiandieną nesudaro pagrindo taikyti tokią griežtą sankciją, kaip neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Juolab, jog šiuo metu situacija pastebimai keičiasi į gerąją pusę, kas buvo konstatuota ir 2010 metų Kauno miesto apylinkės teismo sprendime. Iškėlus šią bylą, atsakovė nebuvo abejinga, pateikė teismui atsiliepimą per nurodytus terminus, atsakovė neturėdama galimybės atvykti į 2010-12-10 parengiamąjį teismo posėdį dėl objektyvių priežasčių, operatyviai informavo teismą apie susiklosčiusią situaciją (52 b.l.), į 2013-02-19 teismo posėdį atvyko, kas dar kartą patvirtina, kad atsakovė nėra abejinga savo sūnaus likimui ir siekia išsaugoti ryšį su juo. Byloje nėra duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimą alkoholiu ar narkotinėmis priemonėmis, todėl reikalavimas apriboti neterminuotai atsakovės valdžią sūnaus Eriko atžvilgiu vertintinas kaip nepagrįstas ir per griežtas. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine. Pagal CK 3.161 str. 3 d. nuostatas vaikas turi teisę gyventi su tėvais, būti jų auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais ir giminaičiais. Jungtinė tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina principą, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, jog šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, todėl jis turi būti pagrįstas protingais ir svariais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Motinos ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis, todėl biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai, o visos institucijos, kurių prioritetinė pareiga vaiko teisių ir interesų apsauga, privalo siekti pagrindinio tikslo – suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei motyvus ieškinys netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.