Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. D., Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir M. S., dalyvaujant pareiškėjai A. P.-D., jos atstovei advokatei Julijai Kirkilienei, atsakovės atstovei I.Š., trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. Č., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Senojo miesto architektai“ atstovei D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P.-D. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys–Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Senojo miesto architektai“) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja 2013-01-12 gavo Detaliojo plano rengėjo atsakymą į pasiūlymą dėl (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano sprendinių. Su šiuo atsakymu nesutiko, atsakymą apskundė Inspekcijos skyriui įstatymų nustatyta tvarka.

Inspekcijos skyrius 2013-02-28 pateikė atsakymą dėl atmestų planavimo pasiūlymų, kuriame konstatavo, kad Detalusis planas neatitinka poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, todėl įpareigojo planavimo organizatorius tikslinti Detaliojo plano sprendinius ir naują užstatymą planuoti užtikrinant STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ reikalavimus.

Detaliojo plano rengėjas, atsižvelgdamas į 2013-02-28 atsakovo atsakymą, papildė Detaliojo plano reglamentų ribas. Pareiškėja, pakartotinai susipažinusi su Detaliojo plano sprendiniais, pastebėjo, jog į visus anksčiau reikštus jos pasiūlymus nebuvo tinkamai atsižvelgta, todėl 2013-06-03 pakartotinai pateikė savo pastabas dėl sprendinių.

Pareiškėja 2013-06-21 gavo Detaliojo plano rengėjo atsakymą į pateiktas pastabas. Su šiuo atsakymu nesutiko, dėl to 2013-07-03 kreipėsi į Inspekcijos skyrių. Atsakovas 2013-08-05 pateikė atsakymą, kuriuo buvo atmesti pareiškėjos argumentai, todėl kreipėsi į teismą.

Atkreipia dėmesį, kad Detaliojo plano sprendinių svarstymo ir derinimo stadija pagal Įstatymo 25 str. 5 d. 1 p. jau yra baigta ir prasidėjusi teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija. Skyrius 2013-08-20 išdavė „Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą“ Nr. TP1-2134 su teigiama patikrinimo išvada ir nurodymu, kad teritorijų planavimo dokumentą tvirtinti galima, toliau vykdoma Detaliojo plano tvirtinimo procedūra. Pasak atsakovo, tai yra dar viena priežastis, jog ginčijamo rašto panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl skundas turėtų būti atmestas.

Detaliojo plano sprendiniais nustatyta užstatymo zona ir leistini maksimalūs užstatymo parametrai, bet ne konkretūs rekonstruojamo pastato sprendimai. Rengiant techninį projektą bus nustatyti konkretūs rekonstruojamo pastato (duomenys neskelbtini) gabaritai. Detaliuoju planu nesudaromos prielaidos rengti teisės aktams prieštaraujantį visuomeninio pastato rekonstrukcijos statybos projektą.

Atkreipia teismo dėmesį, jog Detaliuoju planu nėra faktiškai užstatomas pareiškėjos langas, o tik nustatomos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Detalusis planas yra rengiamas, kad sklypo teisėtas valdytojas panorėjęs galėtų įgyvendinti savo pasirinktus ir Detaliajame plane numatytus sumanymus. Detaliuoju planu nėra statomi ar užstatomi jokie pastatai, o tik numatomos sąlygos tai daryti. Kokios konkrečiai paskirties pastatą (ar antstatą) statyti pasirinks statytojas – priklausys tik nuo jo valios. Netgi nepriklausomai nuo to, kokios paskirties pastatą pasirinktų statyti statytojas (visuomeninės ar gyvenamosios) – Detaliojo plano sprendiniuose yra įrašyta įpareigojanti pastaba Nr. 2 „Techninio projekto architektūriniai sprendimai rengiami vadovaujantis STR 2.02.02:2004 ir STR 2.02.01:2004 reikalavimais, nepažeidžiant gretimų pastatų butų insoliacijos ir natūralaus apšvietimo, todėl, rengiant techninį statinio projektą, jo rengėjai privalės atsižvelgti į šiuose STR numatytus apribojimus.

Todėl konstatuoja, kad Detaliuoju planu jokios skunde minimos pareiškėjos teisės nėra ir negali būti pažeidžiamos.

Atkreipia dėmesį, kad Detaliuoju planu numatoma rekonstruoti visuomeninės paskirties pastatą, todėl užstatymo galimybę reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeniniai pastatai“. Aiškina, jog antrojo aukšto užstatymas projektuojamas atitrauktas apie 4,5-5 m nuo sklypo ribos bei gretimų (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų, todėl, pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, sprendimas atitinka visus taikytinus teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėja, pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, klaidingai sieja Inspekcijos skyriaus 2013-08-20 išvadą Nr. TP 1-2134, detaliojo plano sprendinius ir konkretų techninį projektą, kuriam galėtų būti išduotas statybos leidimas ir pradėti statybos darbai.

Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 str. reglamentuojama, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojai; savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.

Administracijos direktorius 2012-04-25 įsakymu Nr. 30-795 „Dėl pavedimo organizuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimą“ pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 500 kv. m. sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos Naujininkų seniūnijoje, detaliojo plano rengimą, kurio tikslas – žemės sklypų ribų keitimas, laisvos valstybinės žemės prijungimas, žemės tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais.

Pažymi, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas, kuriam pavesta organizuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimą, gavęs pastabas iš gretimo gyvenamojo namo gyventojų dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir jo gretimos teritorijos, Naujamiesčio seniūnijoje, detaliojo plano sprendinių, persiuntė suinteresuotų asmenų raštus detaliojo plano rengėjui – UAB „Senojo miesto architektai“ įvertinti pateiktus pasiūlymus kartu prašant juos įvertinti ir pateikti optimalius detaliojo plano sprendinius.

2012-09-06 buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas Nr. A620-247-(2.15.1.21-MP2), į kurį buvo įtrauktos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-07-20 planavimo sąlygos Nr. (12-22)12.58-867. Minėtose sąlygose, kuriose taip pat nurodomas ir planuojamo teritorijos detaliojo plano rengimo tikslas – sklypo ribų keitimas, prijungiant laisvos valstybinės žemės, vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymas, numatoma pastatyti pastato antrą aukštą, įtvirtintos sąlygos (reikalavimai rengiamam detaliajam planui) (9 p.). Viena iš nurodytų sąlygų – užtikrinti natūralaus apšvietimo sąlygas planuojamuose objektuose; planuojant statinius turi būti išlaikomi gretimuose sklypuose esantiems ar statomiems pastatams atitinkamuose teisės aktuose tos paskirties pastatams nustatyti natūralaus apšvietimo reikalavimai.

Ginčo žemės sklypo ir gretimos teritorijos detalusis planas buvo suderintas 2013-02-20/21 Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje, kurioje dalyvavo ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas, taip pat suderinęs pateiktą teritorijos detalųjį planą. Tai reiškia, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas patvirtino, jog buvo laikomasi jo išduotų planavimo sąlygų reikalavimų, tame tarpe ir išlaikomi gretimuose sklypuose esantiems ar statomiems pastatams atitinkamuose teisės aktuose tos paskirties pastatams nustatyti natūralaus apšvietimo reikalavimai.

Inspekcijos skyrius 2013-08-20 išdavė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-2134, tuo konstatuodamas, kad planavimo organizatorius yra asmuo, nurodytas Įstatymo 8, 14 ir 20 str., detaliojo plano rengėjas atitinka reikalavimus, nurodytus Įstatymo 36 str., dokumento sudėtis atitinka Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dokumento sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, rengimo, viešumo užtikrinimo, derinimo procedūros atitinka Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, detaliojo plano sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus (Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012-11-05 įsakymu Nr. D1-904/3D-844, 7 p.).

Atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, jog ginčo žemės sklypo ir gretimos teritorijos detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta pastaba, kad techninio projekto architektūriniai sprendimai rengiami vadovaujantis STR 2.02.02:2004 ir STR 2.02.01:2004 reikalavimais, nepažeidžiant gretimų pastatų butų insoliacijos ir natūralaus apšvietimo. Tai reiškia, kad techninio projekto rengimo stadijoje insoliacijos ir regėjimo kampo skaičiavimai turės būti atlikti papildomai, projektuojant konkrečius pastato rekonstravimo sprendinius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2012-09-06 Administracijos Miesto plėtros departamento direktorius planavimo organizatoriui UAB „Piratų laivas“ išdavė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) detaliojo plano planavimo sąlygų sąvadą, o Bendrovė parengė minėto žemės sklypo detalųjį planą (t. 1, b. l. 168–169, t. 2, b. l. 138–200, t. 3, b. l. 1–56).

A. P.-D. 2013-06-03 pateikė Bendrovei pastabas, kuriose pažymėjo, kad parengto detaliojo plano sprendiniai: 1) prieštarauja STR 2.02. 01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.2 p., 193.1 ir 193.2 p. nuostatoms, nes atstumas tarp suprojektuoto pastato iki pastato, kuriame yra pareiškėjai priklausantis butas, yra mažesnis už projektuojamo pastato aukštį, užstoto pastato langui nėra garantuojamas 60⁰ regėjimo kampas horizontalioje plokštumoje; 2) detaliajame plane numatyta užstatymo statinių zona ir projektuojamas užstatymo aukštis iki kraigo/karnizo akivaizdžiai prieštarauja STR 2.02. 01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 p. nuostatoms ir Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3, 24, 26 str. reikalavimams (t. 1, b. l. 18–19).

Bendrovė 2013-06-21 rašte A. P.-D. paaiškino, kad detaliojo plano sprendiniai nebus koreguojami, nes jie yra suderinti Nuolatinėje statybų komisijoje, taip pat yra gauta Vilniaus visuomenės sveikatos centro teigiama vertinimo išvada bei raštiška Aplinkos ministerijos pritarianti nuomonė (t. 1, b. l. 20).

Pareiškėja 2013-07-03 kreipėsi į Inspekcijos skyrių su skundu, kuriame, be kita ko, prašė: 1) ištirti ar Bendrovės paruošto detaliojo plano sprendiniai atitinka 2012-09-06 planavimo sąlygų sąvadą, STR 2.02. 01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192, 193 p. bei Įstatymo reikalavimams; 2) nustačius, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja minėtų teisės aktų reikalavimams, įpareigoti Bendrovę šiuos sprendinius pakoreguoti (t. 1, b. l. 21–23).

Inspekcijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2013-07-03 skundą, 2013-08-05 sprendime Nr. 23.2-2D-124797 konstatavo, kad Bendrovės parengto detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Įstatymo 3, 24, 26 str. nuostatoms, taip pat nepažeidžia STR 2.02. 01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.1 ir 193.2 p. nustatytų reikalavimų (t. 1, b. l. 24–25). Minėtame sprendime taip pat konstatuota, kad Bendrovės 2013-06-21 pareiškėjai pateiktas atsakymas nėra motyvuotas, todėl ji įpareigojama šį atsakymą papildyti ir detaliojo plano sprendinius išsamiau pagrįsti teisės aktų nuostatomis.

Inspekcijos skyrius 2013-08-20 surašė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 2134, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo detaliojo plano patikrinimo išvada yra teigiama ir šis detalusis planas gali būti tvirtinamas (t. 1, b. l. 70).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos skunde teismui formuluojamus reikalavimus, pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą, o 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d. nuostatas, teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2007-10-04 nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo aktas yra vientiso bendrojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis ir dėl jo atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas negali būti reiškiamas. Pagal Įstatymo 26 str. 4 ir 5 d. nuostatas, planavimo organizatorius, turėdamas teigiamą išvadą, gali detalųjį planą teikti tvirtinti vietos savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam administracijos direktoriui, todėl būtent sprendimas, kuriuo patvirtintas (nepatvirtintas) detalusis planas laikytinas administraciniu aktu, sukeliančiu tam tikras teisines pasekmes. Atitinkamai, skundo objektu turėtų būti administracinis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, nes tik galiojantis detalus planas galėtų sukelti konkrečias teisines pasekmes. Taigi, patikrinimo aktas, kuriuo buvo duota teigiama išvada, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu (2013-01-21 nutartis adm. b. Nr. AS444-72/2013, 2012-08-24 nutartis adm. b. Nr. AS575-571-2012, 2010-03-15 sprendimas adm.b. Nr. A662-1285/2010 ir kt.).

Atsižvelgus į tai pripažintina, kad skundo reikalavimas dėl Inspekcijos skyriaus 2013-08-20 išvados panaikinimo administracinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas, todėl byla šioje skundo dalyje yra nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

Byloje spręstinas ginčas dėl A. P.-D. skundo reikalavimo panaikinti Inspekcijos skyriaus 2013-08-05 sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina įvertinti skundžiamo Inspekcijos skyriaus 2013-08-05 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Iš teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad savo reikalavimus pareiškėja grindžia tuo, kad: 1) detaliojo plano sprendiniai prieštarauja STR 2.02. 01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.2 p. ir 193.2 p. nuostatoms; 2) ginčijamas Inspekcijos skyriaus 2013-08-05 sprendimas nėra pagrįstas jokiais faktais bei argumentais, pačiame sprendime nepateikta jokia jame padarytų išvadų argumentacija.

Iš byloje esančių įrodymų bei proceso šalių teismui išdėstytos pozicijos matyti, jog yra kilęs ginčas dėl Bendrovės parengto detaliojo plano sprendinių atitikties norminių teisės aktų reikalavimams, ir toks ginčas priskirtinas Įstatymo 32 str. numatytų ginčų kategorijai, kuriems yra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka.

Pagal Įstatymo 2 str. 3 d., detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Pažymėtina, kad Inspekcijos skyrius, nagrinėdamas tarp planavimo organizatoriaus ir trečiųjų asmenų kilusius ginčus, tuo pačiu vykdydamas jam priskirtinas kontrolės funkcijas, numatytas Įstatymo 35 str., privalo, be kita ko, patikrinti, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus (1 p.), o nustatęs pažeidimus, pareikalauti juos ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems reikalavimų taikyti administracinio poveikio priemones (2 p.).

Skundžiamo Inspekcijos skyriaus 2013-08-05 sprendimo priėmimo metu detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo bei tvirtinimo tvarka, taip pat detaliojo planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykiai šiame procese buvo reglamentuojami Aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintomis Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurių 2 p. buvo nustatyta, kad Taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms bei fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems detaliojo planavimo procese ir procedūrose, o 50 p., be kita ko, sakoma, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams.

Pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.2. pap., daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai turi būti išdėstyti taip, kad atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus; netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui; atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus, o 193 p. nustatyta, kad vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu, 192.2 p. reikalavimai galioja kitiems naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams. Šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio yra ne mažesnis negu jo aukštis (193.1 pap.); atstumai gali būti mažesni, jeigu pro užstoto pastato langus bus garantuojamas ne mažesnis kaip 60? regėjimo kampas horizontalioje plokštumoje (193.2 pap.).

Teisėjų kolegijos nuomone, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.2 pap. nuostatos aiškintinos taip, jog dėl naujai statomo ar rekonstruoto statinio pro užstoto pastato langus turi būti užtikrintas ne mažesnis negu 60? regėjimo kampas, kuris negali būti išreiškiamas atskira regėjimo kampų suma.

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjai priklausančio buto langas yra nukreiptas į detaliuoju planu planuojamą teritoriją, o regėjimo kampas (nevertinant atskirų regėjimo kampų suminės vertės) nesiekia 60?. Tai patvirtina ir detaliajame plane Bendrovės pateikiami skaičiavimai (t. 2, b. l. 200). Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovas ir Bendrovė teismui pateiktuose atsiliepimuose iš esmės nepaneigė pareiškėjos patiktuose apskaičiavimuose (eksperto konsultanto G. T.) nurodytų išvadų, kad tuo atveju, jeigu regėjimo kampas būtų skaičiuojamas iš užstoto pastato lango vidinės pusės, net ir suminė regėjimo kampų vertė būtų mažesnė negu 60? (t. 1, b. l. 27; t. 3, b. l. 64–66).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Detaliojo plano sprendinys, kuriuo nustatyta ginčo teritorijoje rekonstruojamo pastato antrojo aukšto užstatymo zona, prieštarauja STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.2 pap. reikalavimams, taip pat Taisyklių 50 p. nuostatoms.

Vertinant skundžiamo Inspekcijos skyriaus 2013-08-05 sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtintiems reikalavimams, taip pat pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimas adm. b. Nr. A556-336/2011; 2010-08-24 sprendimas adm. b. Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010-11-15 sprendimas adm.b. Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010 ir kt). Be to, valstybinę priežiūrą atliekančiai ir ginčus tarp planavimo organizatoriaus ir trečiųjų asmenų nagrinėjančiai institucijai pareiga motyvuoti savo sprendimą yra nustatyta ir Įstatymo 32 str. 2 dalyje .

Iš Inspekcijos skyriaus 2013-08-05 sprendimo turinio matyti, kad jame yra išvardintos teisės aktų nuostatos bei konstatuota, jog planavimo organizatoriaus įgaliota detaliojo plano rengėja (Bendrovė) šio plano rengimą, viešą svarstymą bei derinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, tačiau jokios faktinės aplinkybės, nurodytos A. P.-D. 2013-07-03 skunde nebuvo analizuojamos bei vertinamos.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad Inspekcijos skyrius pareiškėjos pateikto skundo iš esmės nenagrinėjo, skundžiamas atsakovo 2013-08-05 sprendimas nelaikytinas motyvuotas ir pagristas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d., todėl naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad detalūs apskaičiavimai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, bus pateikti vėliau.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas teismui nepateikė detalių apskaičiavimų, patvirtinančių byloje patirtas išlaidas. Todėl, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (2011-09-05 sprendimas adm. b. Nr. A62–1367/2011 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 1 p. 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos A. P.-D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-08-05 sprendimą Nr. (23.2)-2D-12497.

Bylą dalyje, dėl skundo reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-08-20 išvadą Nr. TP1-2134, nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.