Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjui R.S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaiko ir prašo jį patenkinti skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK 2018 gegužės 10 d. sprendimo Nr. 19-IL-30-00805-e “Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ir dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo R.S.“, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo skundo argumentai iš esmės susiję su tuo, jog ginčo atveju nebuvo nustatytas naudojimosi ginklu faktas bei antroji GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta sąlyga – grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Klaipėdos AVPK 2018 gegužės 10 d. sprendime Nr. 19-IL-30-00805-e “Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ir dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo R.S.“ nurodyta, jog faktiniu jo priėmimo pagrindu buvo Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje gauta informacija apie pareiškėjui taikytą nuobaudą už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 1 dalyje, 229 straipsnio 1 dalyje ir 484 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pažymėta, jog be kita ko buvo atsižvelgta į tikrinimo metu nustatytą aplinkybę, jog 2018 m. vasario 27 d. pareiškėjas neperregistravo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, kurio galiojimo laikas baigėsi 2018 m. vasario 7 d..

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas, GŠKĮ) (Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jis buvo priimtas, remiantis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris nustato, kad „Leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami: <...> kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai“. Minėto įstatymo 47 straipsnyje numatyta, kad asmenys, pažeidę ginklų ir šaudmenų apyvartos, jos kontrolės tvarką, atsako įstatymo nustatyta tvarka.

Akcentuotina, jog kai sprendžiama dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012). Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A- 2300-575/2016 akcentavo, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareigą įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui.

Įsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje (b.l. 4-6) patvirtina, jog dėl to, kad pareiškėjas pažeidė GŠKĮ 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 31 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, jis buvo pripažintas padariusiu administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 1 dalyje ir 229 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

Ginklo turėjimo sąvoka, kaip tai numato GŠKĮ 2 straipsnio 17 punktas, apima tiek ginklo, šaudmenų laikymą, nešiojimąsi, saugojimą, naudojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015).

Teismo vertinimu, pats pažeidimų pobūdis – ginklo turėjimas esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl pareiškėjo elgesys neabejotinai kelia grėsmę pareiškėjo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei. Tokį aiškinimą patvirtina ir sisteminis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų (pvz., 18, 29, 30, 31, 41 straipsnių) aiškinimas, jose įvairios asmenų ir institucijų teisės ir pareigos siejamos su alkoholinių gėrimų vartojimo faktu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaneigė, jog pažeidė GŠKĮ 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 31 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Įvertinus tai, jog šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams, nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas būtų netinkamai nustatęs pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyrą.

Be kita ko, pareiškėjo vertinimu, dėl to, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimu jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, ginčijamu sprendimu panaikinus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, jis už tą pačią veiką buvo nubaustas du kartus, tuo pažeidžiant jo konstitucines teises.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus „A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama: <...> ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.“

Iš teisės normos, įtvirtintos Administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 1 dalyje, dispozicijos matyti, jog nurodytu atveju administracinė atsakomybė kyla dėl veikos – ginklo, šaudmenų nešiojimo, gabenimo, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo, padarymo. Administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad už šio straipsnio 1,2,3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ginklo, šaudmenų konfiskavimas.

Lyginant administracinę nuobaudą už administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 1 dalyje, padarymą su GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemone – leidimų (nešioti) B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimu, pažymėtina, jog savo turiniu jos nėra tapačios, nes Administracinių nusižengimų kodekso atveju administracinė nuobauda ir Administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė nėra susijusi su pačios subjektinės teisės – teisės nešioti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimu. Administracinių nusižengimų kodekso atveju joje numatyta administracinė nuobauda taikoma tuomet, kai naudodamasis laikyti (nešioti) ginklą ar šaudmenis, asmuo padaro tam tikrą administracinį nusižengimą, t. y. už kitokių teisės pažeidimų padarymą ji yra netaikoma. GŠKĮ atveju joje numatyta poveikio priemonė taikoma už ginklo naudojimąsi, pažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, t. y., ne tik už Administracinio nusižengimo kodekse reglamentuotus administracinius nusižengimus, bet ir už kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginklų ir šaudmenų naudojimo sąlygas bei tvarką, pažeidimą. Be to, GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo atveju yra reikalaujama, kad šio pažeidimo darymas keltų grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Pagal savo pobūdį minėtos poveikio priemonės nėra identiškos, o pagal apimtį – skirtingos ir minėtų teisės normų dispozicijos, nes GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto dispozicija yra platesnė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 18 d., 15.15 val., viešoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas su savimi nešėsi šaunamąjį ginklą „BERETTA BB duomenys neskelbtini“ ir šovinius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 1,32 promilės), vertintina, jog tokiais savo veiksmais jis padarė ne tik administracinį nusižengimą, bet ir savarankišką GŠKĮ 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą, už kurio padarymą buvo pritaikyta GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – subjektinės teisės nešioti ir laikyti ginklus bei šaudmenis, panaikinimas.

Kadangi vertintina, jog pareiškėjui šioje byloje ginčijama poveikio priemonė buvo pritaikyta ne už tapačius veiksmus, kaip Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. priėmimo administracinio nusižengimo byloje atveju, pareiškėjo skundo argumentas, kad ginčijamu sprendimu panaikinus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, jis už tą pačią veiką buvo nubaustas du kartus, tuo pažeidžiant jo konstitucines teises, laikytinas nepagrįstu.

Įvertinus tai, jog atsakovas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino esančius duomenis ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Konstatavus, kad ginčijamas sprendimas teisėtas ir nepagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo ir atsakovą įpareigoti pareiškėjui grąžinti jam priklausančius ginklus bei leidimus laikyti (nešiotis) ginklus. Pažymėtina, kad GŠKĮ 41 straipsnio 3 dalis numato, kad tinkami saugiai naudoti ginklai, ginklų priedėliai ar pramoninės gamybos šaudmenys asmens prašymu realizuojami per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis. Jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, per 30 kalendorinių dienų nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys perduodami Ginklų fondui realizuoti. Netinkami saugiai naudoti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, kurie nepriimami realizuoti, neatlygintinai (išskyrus turinčius istorinę ar kriminalistinę vertę ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis) perduodami Ginklų fondui sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.