Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, nedirbantis, neteistas, nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 str. 1 d., vadovaujantis BK 38 str. 1 d. pagal BK 140 str. 1 d., 2022-06-03 nutarimas patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. 2022 m. sausio 24 d., apie 10.35 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje, esančios (duomenys neskelbtini)., pertraukos metu, asmeninio konflikto metu, tyčia tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kumščiu smogė ir spyrė nepilnamečiui E. S. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. S. padarė poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje ir kairės akies viršutiniame voke, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d;

2023 m. sausio 3 d., apie 22.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą dešiniu kumščiu smogė tėvui R. G. į veido sritį, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vieną kartą kumščiu smogė pastarajam į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. G. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamojo kaltė grindžiama duotais parodymais, kuriais jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ir šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais:

Dėl E. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

2022-01-25 protokole-pareiškime nurodomos nepilnamečio E. S. sumušimo aplinkybės [1 t. b.l. 26-32].

2022-01-25 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, kur buvo sumuštas E. S. [1 t. b.l. 33-39].

2022-01-25 asmens apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrint E. S., ant kairio žando matyti paraudimas su kraujosruva, kaktoje, virš kairio antakio, matyti paraudimas, kairės rankos žastikaulyje, ant dvigalvio žasto raumens matyti kraujosruvos, ant dešinės kūno pusės taip pat matyti kraujosruvos [1 t., b.l.71-84 ].

2022-02-09 gautoje specialisto išvadoje nurodoma, kad E. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje ir kairės akies viršutiniame voke [1 t., b.l. 102].

2022-03-24 gauta specialisto išvadoje nurodoma, kad byloje nėra duomenų apie lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl T. G. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę [1 t., b.l. 172].

Nukentėjusysis E. S. davė parodymus, kad 2022-01-24 apie 08:30 val. jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, adresas (duomenys neskelbtini)., kurioje jis mokinasi. Praėjus dviem pamokoms, maždaug apie 10:35 val., prie jo priėjo klasiokas T. G., kuris pasakė, kad eitų į lauką, nes reikia pakalbėti. Jie kartu išėjo į lauką ir nuėjo už dešinėje pastato pusėje esančio kampo. Jiems iš paskos nuėjo klasiokas S. B. ir tos pačios mokyklos moksleivis E. B.. Tik nuėjus už kampo, T. G. jam nieko nesakęs sudavė kumščiu į galvos sritį. Po jam suduoto smūgio nukrito jo nešiojami akiniai ir sulūžo. Tuoj po smūgio jis dar kartą spyrė koja jam į galvos sritį. Po suduotų smūgių T. G. pasakė, kad nebandytų niekam skųstis. S. ir E. B. nieko nedarė, tik stebėjo. Abu smūgiai buvo stiprūs, todėl jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį pagal 10 balų skalę įvertina 5 balais. Nuėjus į klasę, jį sumuštą pamatė auklėtoja R. M., todėl pradėjo klausinėti, kas jam atsitiko. Po ilgų klausinėjimų, jis prasitarė, jog jį sumušė, tačiau niekam nenurodė kas, nes bijojo, kad ,,pridavus“ T. G., jis sulauks dar didesnio keršto. Daugiau paaiškinti nieko negali. Pas medicinos ekspertus dėl sužalojimo kreipsis. Grįžus jam namo į (duomenys neskelbtini), kuriame laikinai gyvena su mama, socialiniai darbuotojai iškvietė medicinos darbuotojus, kurie jį išsivežė apžiūrai į (duomenys neskelbtini) kliniką, kurioje nustačius sumušimus, jį išleido gydytis ambulatoriškai. Prašo dėl jo sumušimo nubausti T. G. įstatymo nustatyta tvarka. Jam civilinio ieškinio tvarka išaiškinta, jo šiuo metu nereikš. Sugadintų akinių nevertina, nes padaryta žala mažareikšmė, jie jau išvežti tvarkyti. Jo manymu, T. G. jį sumušė, nes yra jį įskundęs dėl nederamo elgesio įstaigos darbuotojams [1 t. b.l. 49-52].

Liudytoja R. G. davė parodymus, kad teisės ir pareigos jai yra išaiškintos, jas suprato ir paaiškina, jog šios apklausos metu policijos tyrėjas ją supažindino su teismo medicinos specialisto išvada dėl jos sūnui nustatytų sužalojimų. Muštynių metu buvo sudaužyti sūnaus nešiojami akiniai, akinius jie susitvarkė, žala jiems nepadaryta, dėl jų pretenzijų neturi. Šios apklausos metu policijos tyrėjo ji buvo supažindinta su tuo, jog sūnui buvo paskirta advokatė, kuri surašė civilinį ieškinį, kuriame pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai. Ji pasitarė su sūnumi E. ir jie nusprendė, jog jie T. G. pretenzijų neturi ir nenori jokio civilinio ieškinio, jie susitarė dėl žalos atlyginimo, todėl advokatės civilinio ieškinio nepalaiko. Ji pasitarė su E. ir jie sutinka susitaikyti su T. G., jis sūnaus atsiprašė, jie jam atleido [1 t., b.l. 55-57].

Liudytoja R. M. davė parodymus, kad teisės ir pareigos jai buvo išaiškintos, jas suprato ir paaiškina, jog S. , E. S. ir T. G. yra jos auklėtiniai. S. jos auklėtinis yra antrus metus iš eilės, o T. ir E. pirmi metai. 2022 metų sausio 24 d. po pertraukos pas ją į klasę sugrįžo visi trys, ji iš pradžių nieko nesuprato, bet kai pamatė, jog S. laiko rankose sulaužytus akinius, ji visiems girdint klasėje klausė S. , kas jam nutiko. S. sakė, jog atsitrenkė į sieną, melavo, mėtėsi. Po pamokos pasiliko S. , kuris jai ir papasakojo, jog S. sumušė T. G., viskas vyko už šiltnamio. S. sakė, jog S. jis nemušė, o T. suspardė S. kojomis. Ji S. klausė, kodėl jis nepranešė apie muštynes, jis pasakė, jog viskas vyko labai greitai ir nespėjo. Pagal ją, S. negalėjo mušti S. , jis nekonfliktiškas, negirdėjo, jog būtų mušęsis su kuo nors [1 t., b.l.107-109].

Liudytojas E. B. davė parodymus, kad teisės ir pareigos jam yra išaiškintos, jas suprato ir paaiškina, jog rašyti ir skaityti lietuviškai moka, jam vertėjas nereikalingas. Jis lanko (duomenys neskelbtini) specialiąją mokyklą, jis mokosi 6 klasėje, jo draugas S. B. mokosi kitoje klasėje, jis yra vyresnis už jį. S. yra klasiokas su E. S. ir su T. , kurio pavardės nepamena. Pamena, jog po kelių pamokų jį S. pasikvietė eiti kartu parūkyti, jis pats nerūko, bet ėjo su juo dėl kompanijos. Jie ėjo parūkyti mokyklos teritorijoje už šiltnamių. Kartu su jais atėjo T. , paskui T. nuėjo į mokyklą ir atsivedė E. S.. T. su S. parūkė ir tada T. , nieko nesakęs, pradėjo mušti E. S.. Jis nepamena, su kuo pirma T. smogė S. , ar su ranka, ar su koja, bet smūgiavo rankomis ir spardė kojomis daug kartų, kiek smūgių sudavė, nežino ir nurodyti negali. Nuo smūgių S. nukrito ant žemės, matė jog iš S. lūpos bėgo kraujas. Po to, kai T. sumušė S. , šis spjovė kelis kartus ant gulinčio S. , kur pataikė, nepamena. Jis su S. E. S. nemušė nei rankomis, nei spardė kojomis. Jie su S. sakė T. i, jog jis daugiau nemuštų S. . Mušdamas T. kažką sakė S. , kiek pamena, minėjo dėl ko muša, dėl to, kad S. dėl kažko tai pasiskundė mokytojai, dėl ko, nurodyti negali, nes nežino nei T. , nei S. jam sakė. Kai jie buvo susirinkę už šiltnamio, daugiau vaikų aplinkui nebuvo ir nematė, išskyrus jau anksčiau išvardintus vaikus. Jis negirdėjo, ar T. grasino S. po sumušimo, jog jis tylėtų, T. jam negrasino. Nei jis, nei S. negynė S. nuo T. , nes jie bijo T. , nes jis yra žiaurus vaikas. Eidamas parūkyti kartu su S. , jis nežinojo, jog bus mušamas S. [1 t., b.l. 123-126].

Liudytojas S. B. davė parodymus, kad teisės ir pareigos jam yra išaiškintos, jas suprato ir paaiškina, jog nei su vienu iš proceso dalyvių giminystės ryšio nėra. Jis, E. B., T. G. ir E. S. mokosi (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje. Viskas buvo mokyklos teritorijoje, po kelių pamokų jį ir E.B. T. pakvietė už mokyklos šiltnamio parūkyti, jiems berūkant prie jų atėjo S. , kitų vaikų daugiau aplinkui nebuvo. T. , nieko nesakęs, S. kumščiu smogė į veidą, S. nukrito ant žemės akiniai ir sulūžo. Po pirmo smūgio S. nukrito ant žemės ir T. pradėjo smūgiuoti rankomis ir spardyti kojomis jam į įvairias kūno vietas, kur ir kiek kartų smogė ir spyrė T. , nurodyti negali, nes neskaičiavo, nes patyrė stresą, labai išsigando. Jis bandė juos atskirti, bet T. jam pasakė, jeigu jis lįs, jis jį sumuš. Dėl kokių priežasčių buvo sumuštas S. , nežino. Šio konflikto metu jis nenukentėjo, jam jokia žala nepadaryta, jis ir E. B. S. nemušė [1 t., b.l. 108-183].

Įtariamasis T. G. davė parodymus, kad pripažįsta savo kaltę, kaip nurodyta jam pareikštame įtarime, jog jis sumušė E. S. [2 t., b.l.145-148].

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis T. G. davė parodymus, jog pripažįsta savo kaltę, kaip nurodyta jam pareikštame įtarime, jog jis vienas pats sumušė E. S.. Parodo, jog pirmoje apklausoje nurodė, jog kartu su juo mušė ir čigonai E. B. ir S. B.. Jis taip nurodė, nes bijojo atsakomybės, todėl ir nurodė, jog atsakomybė būtų ,,ne ant jo vieno“. Visos aplinkybės buvo, kaip ir buvo nurodytos ankstesnėje apklausoje, t.y. po dviejų pamokų jis pasikvietė ,,čigoniukus“ ateiti už šiltnamio parūkyti ir iš mokyklos atsivedė S. , jie kartu parūkė ir jis pradėjo mušti S. . S. mušė, nes jis jį įžeidinėjo dėl mamos, jis kalbėjo visokias nesąmones apie jo mamą, tai jį labai įžeidė ir dėl tokių pasakytų žodžių jis ant S. supyko ir nusprendė jį sumušti. Pamena, jog pirmą smūgį sudavė kumščiu į veidą, o kai S. nukrito ant žemės, jam smūgiavo ir rankomis ir spardė kojomis, kiek kartų galėjo smogti, nežino, nes neskaičiavo. Po to, kai baigė mušti S. , jis jį pakėlė nuo žemės ir liepė eiti į mokyklą. S. sakė, jog jis tylėtų, nes dar gaus. Jis pilnai pripažįsta, kad sumušė nepilnametį E. S. ir jam sukėlė fizinį skausmą, dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi [2 t., b.l. 153-156].

Fizinio skausmo sukėlimas R. G..

2023-01-04 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole aprašyta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) [ 2 t., b.l. 28-32].

2023-01-04 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus R. G. matomas kūno vietas, kairės veido pusėje matomas 4X5 cm nežymus skruosto patinimas. Daugiau išorinių sužalojimų nenustatyta [2 t., b.l. 46-49].

2023-01-03 greitosios medicinos pagalbos kortelėje – apžiūrėtas R. G. [2 t., b.l.33-35].

2023-01-03 alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale matyti, kad 2023-01-03 23.19 val. R. G. 0.00 promilės, 2023-01-03 23.23 val. T. G. nustatytas 0.00 promilės [ 2 t., b.l. 56-59].

Nukentėjusysis R. G. davė parodymus, kad 2023-01-03 apie 22:40 val. būnant namuose kartu su sūnaus motina G. G. gulėjo lovoje miegamame kambaryje ir kalbėjosi su sūnumi T. G., kaip jam įsidarbinti, rasti darbą. Bekalbant apie darbą su sūnumi, jis ant jo labai supyko ir pradėjo ,,iškoneveikti“ įvairiais necenzūriniais žodžiais ,,kurva“, ,,pydere“, ir t.t. Po to jis atsikėlė iš lovos ir gražiuoju paprašė sūnaus išeiti iš jų miegamo kambario. Taip pat jam žodžiu pagrasino, jeigu neišeis iš kambario ir toliau jį ,,iškoneveiks“ necenzūriniais žodžiais, jis iškvies policiją. Tada prie jo priėjo sūnus T. G. ir dešine ranka vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą ir antrą kartą kumščiu smogė į krūtinę ir sukėlė fizinį skausmą. Fizinį skausmą dešimt balų sistemoje įvertina dešimt balų. Nuo smūgių jis nugriuvo į šalia esančią lovą. Sąmonės praradęs nebuvo . Po to sūnus, toliau ,,iškoneveikdamas“ jį, nuėjo į kambarį. Jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Atvykę VšĮ (duomenys neskelbtini) GMP stoties medikai jam nustatė veido sumušimą, bet į gydymo įstaigą nevežė, paliko gydytis ambulatoriškai. Šiuo metu skauda veidą ir krūtinę. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Kaip sūnus smurtavo jo atžvilgiu, konfliktą matė buvusi jo žmona, dabar sugyventinė, sūnaus motina G. G.. Daugiau namuose nieko nebuvo. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta, civilinio ieškinio nereikš. Sūnus ne kartą gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, visada yra impulsyvus, piktas, neprognozuojamas. Jis turėjo neįgalumą. Sūnus dažnai konfliktuoja su juo, grasina fiziniu susidorojimu [ 2 t., b.l. 22-23].

Įtariamasis T. G. davė parodymus, kad 2023-01-03 apie 22.40 min., būdamas blaivus, buvo tėvų kambaryje, sėdėjo ant fotelio, kuris yra šalia tėvų miegamosios lovos, ir žiūrėjo televizorių. R. G. gulėjo lovoje su R. G. ir žiūrėjo televizorių. R. G. jam pradėjo priekaištauti, kad nesusiranda darbo, tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas dėl jo priekaištų, tada jis jį pasiuntė ,,nachui“. Tada tėvas atsistojo nuo lovos, priėjo ir pradėjo jį varyti iš kambario, sakydamas ,,pyzdink kurva iš kambario“, ir ranka, nematė, ar kumščiu, ar delnu vieną kartą trenkė jam į dešinės pusės pakaušį. Jis atsistojo nuo fotelio ir, negali pasakyti, kur buvo jam sugriebęs, galimai už rankos, jį pervertė ant lovos ir kairės rankos kumščiu vieną kartą smogė R. G. į dešinę akį. Po suduoto smūgio jis atsitraukė nuo tėvo, o jis tuomet atsistojo nuo lovos ir pradėjo šaukti, kad ,,pyzdintų lauk iš kambario“, jis jam atsakė – leisk jam ,,tapkes“ pasiimti. R. G., paėmęs ,,tapkę“, metė į jį, jis tuomet pasitraukė, tada abejomis rankomis pastūmė R. G. ties krūtine, po jo pastūmimo šis nukrito ant fotelio. Jis jam nieko nesakė po pastūmimo. Jis pasiėmė ,,tapkes“ ir nuėjo į kambarį. Po kiek laiko atvažiavo pareigūnai. Jis supranta, kad tokie jo veiksmai sukėlė tėvui R. G. fizinį skausmą, dėl šio poelgio gailisi ir norėtų atsiprašyti R. G. ir susitaikyti su juo. Kol vyk ikiteisminis tyrimas, jis gyvens pas kaimyną J. N., adresas (duomenys neskelbtini) ir pasižada neieškoti ryšių su tėvu R. G.. Daugiau pasakyti nieko negali [ 2 t., b.l. 177-178]. Papildomai apklaustas T. G. davė parodymus, jog teisės ir pareigos jam yra išaiškintos ankstesnėje apklausoje, jas suprato. Paaiškina, jog 2023-01-04 duotus parodymus, kuriuos davė areštinėje, tvirtina ir savo valia nori papildyti apklausą, kaltę pripažįsta pilnai. Praėjus daugiau laiko po įvykio, jis nusiramino ir gerai apgalvojęs sutinka, kad vieną kartą dešiniu kumščiu smogė tėvui R. G. į veido sritį bei konflikto metu stumdamas jį nuo savęs dešiniu kumščiu sudavė vieną kartą į krūtinės sritį, kaip nurodyta jam pateiktame pranešime apie įtarimą. Paaiškina, kad pirminėje apklausoje nurodė, jog abejomis rankomis pastūmė R. G., o nesudavė kumščiu į krūtinę, nes po įvykio, buvo praėję mažai laiko ir jis vis dar buvo sutrikęs būdamas areštinėje dėl konflikto tarp jo ir tėvo. Jis sutinka, kad jo netinkami veiksmai sukėlė R. G. fizinį skausmą. Dėl netinkamo elgesio gailisi ir nori susitaikyti su tėvu R. G.. Daugiau nieko papildyti neturi [2 t., b.l. 186].

Kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo kaltės turinys: suvokė, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį, numatė kilsiančius padarinius ir to siekė (tiesioginė tyčia).

2023-01-04 įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. 2023-01-04 rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta prokuroro H. K.. 2023-01-03 23.00 val. laikinai sulaikytas, 2023-01-04 16.10 val. paleistas į laisvę.

Teismas, priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skirtinos prokuroro siūlomos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei sankcijos mediana. Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti per 3 mėnesius atlikti 20 val. nemokamų darbų.

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir įpareigoti per 3 mėnesius atlikti 40 val. nemokamų darbų.

Paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str., paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę sumažintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių terminą nuo vykdymo pradžios ir įpareigoti per 3 mėnesius atlikti 60 val. nemokamų darbų.

Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką – 2023-01-03 23.00 val. laikinai sulaikytas, 2023-01-04 16.10 val. paleistas į laisvę, ir konstatuoti, kad T. G. atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kardomąsias priemones: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Išaiškinti, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.