Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-09-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-18422-475/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-18
Bylos Nr.
2YT-18422-475/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11244-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Pareiškėjas
R. S., A. P., R. J.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-18422-475/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11244-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.2; 3.4.5.19; 3.4.5.20 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal pareiškėjų R. S., A. P. ir R. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjų motina N. M. J. priėmė po jos sutuoktinio K. J., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjų mama N. M. J. gyveno santuokoje su jų tėvu K. J. ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tėvai vedė bendrą ūkį, prižiūrėjo namus. Po K. J. mirties N. M. J. toliau liko gyventi gyvenamajame name, prižiūrėjo ir tvarkė visus pastatus, naudojosi visu gyvenamuoju namu, mokėjo visus mokesčius. N. M. J. veiksmai aiškiai rodė, kad ji po sutuoktinio K. J. mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu. N. M. J. mirė (duomenys neskelbtini) d., po jos mirties liko turtas, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti pareiškėjai. Įstatymo nustatytu laiku pareiškėjai kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą N. M. J. palikimą, nes ji po sutuoktinio mirties į notarą paveldėjimo tikslu nesikreipė, bet palikimą priėmė faktiniu valdymu. N. M. J. po savo sutuoktinio, K. J. mirties kreipėsi į Kauno rajono Garliavos apylinkės Tarybą, kad viršaičio dokumentuose, Ilgakiemio kaimo ūkinės knygos skiltyje „Šeimos galva” būtų įrašytas N. M. J. ūkis. N. M. J. aktyviais ir viešais veiksmais faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti po sutuoktinio mirties likusį palikimą savo interesais. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjams kaip įstatyminiams N. M. J. įpėdiniams suteiktų teisę visą N. M. J. palikimą.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės „Turto bankas“, pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad K. J. mirė Natalija d. (Mirties liudijimas). Po K. J. mirties jo turto paveldėtojai pagal įstatymą buvo sutuoktinė N. M. J. ir vaikai R. S., A. P. ir R. J. (Santuokos liudijimas). Po K. J. mirties į notarą niekas nesikreipė (Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma dėl K. J. paveldėjimo bylos). N. M. J. ir K. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1982 m. rugsėjo 29 d. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu valdė žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Po K. J. mirties N. M. J. toliau liko gyventi gyvenamajame name, naudojosi visu gyvenamuoju namu, mokėjo visus mokesčius, kreipėsi į Kauno rajono Garliavos apylinkės Tarybą, kad viršaičio dokumentuose, Ilgakiemio kaimo ūkinės knygos skiltyje „Šeimos galva” būtų įrašytas N. M. J. ūkis (Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma dėl pastatų). N. M. J. mirė (duomenys neskelbtini) d. (Medicininis mirties liudijimas), po jos mirties liko turtas (žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini)), kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti pareiškėjai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Palikimo, atsiradusio 1993 m. spalio 30 d., priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. Civilinio kodekso normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal šiuo metu galiojančios 2000 m. liepos 18 d. redakcijos CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje pateikti įrodymai, pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad N. M. J. palikimą, atsiradusį po K. J. mirties, priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas ( (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177–178, 185–186 straipsniai, 189 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjų prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų R. S., A. P. ir R. J. patikslintą pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) d. mirus K. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., jo palikimą priėmė jo sutuoktinė N. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė