Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant skundą padavusiam nubaustam asmeniui I. Ž. bei institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato įgaliotam atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. Ž. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. vasario 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo arba švelnesnės administracinio poveikio priemonės, negu numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Č. B. 2020 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. Ž. atžvilgiu, dėl to, kad jis 2020 m. vasario 1 d. 09.38 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus kai nustatytas 0,82 promilės asmens girtumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. I. Ž. nutarimu paskirta nuobauda – 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 10–11, 22).

I. Ž. dėl minėto nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2020 m. vasario 11 d. administracinio nusižengimo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinus šio prašymo pareiškėjas prašo taikyti švelnesnę at­sakomybę, nei numato įstatymas, t. y. neskirti poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodo, jog su nutarimu nesutinka ir prašo jį panaikinti dėl to, kad policijos pareigūnai visiškai netyrė jo nurodytų įvykio aplinkybių – kad vairavo automobilį būdamas neblaivus būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. vyko paskutinį kartą atsisveikinti su dar gyva savo mama ir tai yra aplinkybė šalinanti atsakomybę, taip grubiai pažeisdami jo teises ir įstatyme numatytą pareigą – nustatyti visas įvykio aplinkybes, t. y. neištyrė kaip reikalauja įstatymas visų bylos aplinkybių, dėl ko pareigūnai netinkamai pritaikė įstatymą, o priimtas sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjas neginčija buvusio pažeidimo fakto, dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Nurodo, kad 2020 m. sausio 31 d. per pietus stipriai pablogėjus jo mamos I. M. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), sveikatai, ji paguldyta į (duomenys neskelbtini) reanimacijos skyrių, dėl ko pareiškėjas tos pačios dienos vėlų vakarą labai blogai jausdamasis, nervindamasis, negalėdamas nusiraminti išgėrė apie 2 litrus alaus. Nežino, kodėl taip padarė, ankščiau niekada taip nedarydavo. 2020 m. vasario 1 d. 09.28 val. pareiškėjui susiskambinus iš savo mobilaus telefono Nr.(duomenys neskelbtini) su seserimi R. Ž. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo metu buvusia prie mamos, sužinojo, kad mamai yra labai blogai, pradėjo iš burnos bėgti kraujas ir medikai sakė, kad liko tik kelios valandos gyventi, todėl nedelsdamas ir nieko negalvodamas, nesijausdamas, kad yra dar apsvaigęs (tik bendra savijauta buvo bloga dėl mamos ligos), nusprendė iš karto važiuoti lankyti mamos, nors buvo planavęs į ligoninę važiuoti tik po pietų. 09.38 val. buvo sustabdytas vairuodamas savo automobilį ir jam nustatytas 0.82 promilės girtumas. Būdamas ligoninėje ėjo pas medikus, kad pakartotinai patikrintų jo neblaivumą. Pareiškėjo mama mirė 2020 m. vasario 9 d. Pareiškėjui paskirta piniginė bauda jau yra sumokėta. Pareiškėjas įsitikinęs, jog aplankyti mamą jai dar esant gyvai privalėjo ir ši aplinkybė laikytina šalinančia jo atsakomybę (veikė esant būtinajam reikalingumui), jog jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas yra tik formalus – šiuo atveju jis nepadarė jokios žalos aplinkiniams, nebuvo jokio pavojingumo, nustatytas alkoholio kiekis buvo artimas leistinam, o policijos pareigūnų sustabdytas buvo ne todėl, kad jo vairavimas keltų bent kokį įtarimą, o dėl to, kad tuo metu tikrino visus automobilius iš eilės. Taip pat savo prašymą netaikyti specialiosios teisės atėmimo argumentuoja darbinių funkcijų vykdymo būtinybe – yra ūkininkas, augina 25 galvijus ir dirba apie 100 hektarų žemės, savo ūkyje samdomų darbininkų neturi, techniką vairuoja tik jis ir sūnus, todėl atimta teisė vairuoti automobilį atima galimybę dirbti laukuose ir fermoje, t. y. vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas, kad išlaikytų visos šeimos pragyvenimo šaltinį ir prižiūrėtų ūkį. Prie skundo pateikė Institucijai teiktą 2020 m. vasario 11 d. prašymą, 2020 m. vasario 1 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, sesers R. Ž. bei savo telefono išklotines, mamos I. M. Ž. 2020 m. vasario 4 d. medicinos dokumentų išrašą ir kt. (b. l. 2–4).

Prašymu nagrinėti administracinę bylą pareiškėjui nedalyvaujant, pareiškėjas pakartotinai atkreipia teismo dėmesį, kad jo ūkininkavimas susijęs su kiekvienos dienos vairavimu, kad dėl savo poelgio labai gailisi, šiuo metu vertina, kad įvykio metu buvo galima rasti ir kitą sprendimą, tiesiog tuo metu susiklosčiusiomis aplinkybėmis nesugebėjo ir nespėjo rasti kito sprendimo (b. l. 32, 33).

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su I. Ž. skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, jog I. Ž. apie pablogėjusią mamos sveikatą jau žinojo 2020 m. sausio 31 d. ir tai, kad ryte, būdamas neblaivus, važiavo aplankyti mamos nėra pagrindo I. Ž. taikyti ANK 16 straipsnį (Būtinasis reikalingumas), todėl prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra nepagrįstas. By­loje nenustatyta aplinkybių visumos, kuri rodytų mažesnį veikos ar pažeidėjo pavojingumą – I. Ž. padarytas pažeidimas yra pavojingas, rodantis neigiamą požiūrį į visuotinai priimtas ir valstybės nustatytas Kelių eismo taisykles. Institucija iš­samiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą bei objektyvų nutarimą, todėl laiko, jog paskirtoji nuobauda nėra akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui (b. l. 28–29).

Iš Institucijos administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), surašyto 2020 m. vasario 1 d. 09.46 val., nustatyta, jog I. Ž. 2020 m. vasario 1 d., 09.38 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus kai nustatytas 0,82 promilės asmens girtumas. Asmuo su alkotesterio parodymais nesutiko, nes nesijautė neblaivus (b. l. 18–19).

2020 m. vasario 1 d. 09.38 val. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo vairuotojas I. Ž. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo nustačius, kad jis yra neblaivus (0,82 promilės) (b. l. 20).

Iš 2020 m. vasario 1 d. Institucijos vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, jog 2020 m. vasario 1 d. apie 09.35 val. dirbant pagal atskirą priemonių planą buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo jo savininkas I. Ž. Tikrinant vairuotoją bekontakčiu alkoholio matuokliu „Drager“, prietaisas parodė, kad asmuo yra galimai vartojęs alkoholio. I. Ž. paklaustas, ar yra vartojęs alkoholio, teigė alkoholio nevartojęs. Vairuotojas sutiko pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu „Alcotest 7510, Nr. ARKB-0269“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 09.38 val. I. Ž. nustatytas 0,82 promilių girtumas. Vairuotojas su prietaiso parodymais nesutiko, teigė, kad iš vakaro išgėrė tris butelius alaus ir šiuo metu jaučiasi visiškai blaivus, todėl pats kreipsis į gydymo įstaigą, kad būtų paimtas kraujas. Vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jis buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, o automobilis perduotas vairuoti jo žmonai I. Ž. (b. l. 21).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 1 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas į gydymo įstaigą atvyko 2020 m. vasario 1 d. 10.25 val., apžiūra atlikta pačiam prašant. Alkoholio nustatymas alkoholio matavimo prietaisu: pirmu tikrinimu 10.40 val. rezultatas 0,68 promilės, antru tikrinimu 11.40 val. – 0,52 promilės (b. l. 7–8).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 4 d. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, jog pareiškėjo motina I. M. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), reanimacijos skyriuje gydėsi nuo 2020 m. sausio 31 d. 14.10 val. (b. l. 13–14).

Iš Institucijai teikto 2020 m. vasario 11 d. prašymo matyti, jog I. Ž. su padarytu administraciniu nusižengimu sutiko visiškai, prašymą nutraukti administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu grindė tais pačiais pagrindais ir motyvais kaip ir skunde (b. l. 16).

Iš 2020 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Institucija, nustačiusi vieną I. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – su padarytu pažeidimu pažeidėjas sutinka, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustačius, įvertinus kitas įvykio aplinkybes – pažeidėjas nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, ryte vairavo kadangi apsvaigęs nesijautė; alkoholį vartojo, nes sužinojo, kad mama ligoninėje ir medikai liepė ruoštis laidotuvėms, minėtu nutarimu I. Ž. paskirta nuobauda – 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 10–11, 22).

Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodoma, jog I. Ž. dirba savo ūkyje, įkurtame nuo 2002 metų, yra vedęs, augina du vaikus, yra darbštus, pareigingas, paslaugus, gerai sutaria su kaimynais, rūpestingas tėvas ir geras tėvas, seniūnija dėl I. Ž. elgesio nusiskundimų nėra gavusi (b. l. 9).

Ūkininko I. Ž. ūkio įregistravimo pažymėjimas išduotas 2004 metais (b. l. 12).

Iš sąskaitos išrašo nustatyta, kad I. Ž. paskirta bauda 800 Eur sumokėta 2020 m. vasario 13 d. (įmokos kodas 1001) (b. l. 15).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, kad pareiškėjas penkerių metų laikotarpyje yra baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesusijusius su alkoholio vartojimu, baudos sumokėtos (b. l. 23–24); pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis pareiškėjas neteistas (b. l. 27).

Skundas netenkintinas.

Administracine tvarka gali būti nubaustas tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014). Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu.

Kaip nustatyta iš administracinio nusižengimo medžiagos, I. Ž., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį, įvertinus jo paklaidą, 2020 m. vasario 1 d. 09.38 val. buvo nustatytas 0,82 promilės neblaivumas. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte dėl I. Ž. neblaivumo laipsnio (b. l. 7–8) nurodyta, kad gydymo įstaigoje buvo atlikti pirmas 10.40 val. ir pakartotinis 11.40 val. tyrimai alkotesteriu, atitinkamai užfiksuojant 0,68 promilės ir 0,52 promilės alkoholio koncentracijos iškvėptame ore, kas, įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, neabejotinai patvirtina, kad tikrinamas įvykio vietoje I. Ž. buvo neblaivus. Be to, pareiškėjas įvykio fiksavimo metu neigė vartojęs alkoholį, pareigūnams nenurodydamas alkoholio vartojimo iš vakaro fakto, t. y. ginčijo padaryto pažeidimo faktą, paties prašymu gydymo įstaigoje nusistatinėjo neblaivumo laipsnį po įvykio (b. l. 7–8, 18–19).

Teismas konstatuoja, jog byloje yra nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis I. Ž., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis (0,82 promilės), kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius.

ANK 422 straipsnio 6 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2020 m sausio 1 d., numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Pareiškėjui už administracinį nusižengimą, padarytą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, buvo paskirta minimali bauda – 800 Eur bei minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 12 mėnesių.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Vertinant pareiškėjo argumentus, išskirtine aplinkybe nelaikytina pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, jog dėl jo padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, t. y. nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti asmenys, nebuvo sukelta avarinė situacija, pažeidėjas buvo sustabdytas ir patikrintas policijos reido metu. Teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus Administracinių nusižengimų kodekso (ANK 423 straipsnis) ar Baudžiamojo kodekso (BK 281 straipsnis) straipsnius. Šiuo atveju I. Ž. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, kaip jau minėta anksčiau, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to pareiškėjo argumentas, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo, reikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nepadarė kitų minėtų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, t. y. nesukėlė padarinių, nes kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius straipsnius, atmestinas.

Pareiškėjo argumentą, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes skubėjo aplankyti mirštančios motinos, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi neturi jokios teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog būtinasis reikalingumas ANK 16 straipsnio prasme suprantamas kaip asmens siekis pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Tai reiškia, jog būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo (ANK 16 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kam ir kokia žala būtų kilusi, jeigu asmuo nebūtų vairavęs automobilio būdamas neblaivus. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjo motina į reanimacijos skyrių buvo pristatyta dar 2020 m. sausio 31 d. 14.10 val. (b. l. 13–14), t. y. I. Ž. apie sunkią mamos sveikatos būklę žinojo dar dieną iki įvykio, todėl turėjo tikėtis, jog bet kuriuo metu jam reikės vykti lankyti mamos, tačiau ši aplinkybė nepaskatino asmens susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Be to, pareiškėjas turi žmoną, kuriai, jį nušalus nuo transporto priemonių vairavimo, buvo perduotas vairuoti automobilis. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad tuo metu pareiškėjas turėjo pasirinkimą ir galėjo leisti žmonai vairuoti transporto priemonę, nes akivaizdu, kad ji tai galėjo daryti saugiai. Tačiau pareiškėjas nesvarstė tokios aplinkybės ir nusprendė vairuoti pats, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad buvo vartojęs alkoholio, dėl ko jam pačiam nustatytas 0,82 promilės neblaivumas, t. y. net du kartus viršijantis leistiną (0,40 promilės) neblaivumo ribą, kuris vairuojant neabejotinai kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Be to, analizuojant byloje pateiktas išklotines nustatyta, jog iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio pareiškėjui), 2020 m. vasario 1 d. 09.28 val. buvo išeinantis skambutis į abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 2 min. 43 sek. (b. l. 5). Kita į bylą pateikta detalia išklotine teismas negali objektyviai remtis ir (ar) gauti duomenų, kadangi, pirma, detalioje išklotinėje nėra duomenų, kokio ir kam priklausančio abonentinio Nr. tai išklotinė, antra, iš išklotinės matyti, jog pateiktoje nenustatyto abonentinio Nr. išklotinėje išeinantys ar įeinantys skambučiai iš ar į abonento Nr. (duomenys neskelbtini) yra fiksuoti tik trys skambučiai 2020 m. sausio 31 d. 10.43 val., 13.24 val. ir 18.00 val. (b. l. 6). Galimai tai pareiškėjo sesers skambučiai jam tą dieną, kai jų motina buvo paguldyta į reanimacijos skyrių. Byloje pateikti ir aptarti duomenys suteikia pagrindą tikėti dėl pareiškėjo motinos sunkios sveikatos būklės, tačiau pareiškėjo veiksmai ir reakcija, galimai po pokalbio įvykio dienos ryte apie kritinę jos sveikatos būklės, galėjo būti neadekvatūs, blaiviai neįvertinantys situacijos bei savo veiksmų pavojingumo būtent dėl neblaivumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas, kaip būtinas buvusioje situacijoje, nes pirmiausia ši situacija jam buvo žinoma jau prieš dieną, tačiau tai nesulaikė asmens nuo alkoholio vartojimo, taip pat įvykio dieną asmuo turėjo galimybę prašyti, kad blaivi ir galinti vairuoti jo sutuoktinė nuvežtų jį į ligoninę, tačiau asmuo pats priėmė rizikingesnį ir nesaugų sprendimą, dėl kurio šiuo metu turi prisiimti kylančias pasekmes. Teismas laiko, kad susiklosčiusios aplinkybės nelaikytinos svarbiomis dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, todėl jo nurodoma aplinkybė nėra pakankama būtinojo reikalingumo pagrindimui ir asmens atsakomybės nepašalina.

I. Ž. charakteristika bei prašymas neatimti teisės vairuoti transporto priemones, arba ženkliai jos terminą sutrumpinti, kadangi ši teisė būtina jo tiesioginėms darbo ūkyje funkcijoms atlikti, savaime taip pat nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. I. Ž. nurodo auginantis galvijus, o jų auginimas ir priežiūra, kaip nurodo pats pareiškėjas, yra susiję su kiekvienos dienos vairavimu (b. l. 32). Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas visada turi būti itin rūpestingas ir esant bent menkiausiai abejonei dėl galimo neblaivumo, turi atsisakyti nuo vairavimo. Tačiau I. Ž. iš vakaro girtavo, o kitą rytą nekreipdamas dėmesio į tai, jog neseniai vartojo alkoholį ir vis dar gali būti neblaivus, nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį neblaivus, netgi turėjo tikslą važiuoti į miestą, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį tiek į Kelių eismo taisykles, tiek į vairuotojo teisių turėjimo svarbą savo paties ūkyje, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis. Visos dėl darbo (veiklos) funkcijų atlikimo pareiškėjo nurodomos aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau ir šios aplinkybės nebuvo pakankamos elgtis itin rūpestingai ir atsargiai.

Nors pažeidėjas vykdo ūkinę veiklą, yra vedęs ir augina du vaikus, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, tačiau, tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, todėl I. Ž. darbo (veiklos) pobūdis (ūkininkavimas), teisės vairuoti reikalingumas rūpinantis ūkiu, šeimos poreikiais negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 d. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.

Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjo argumentą skunde, jog ankščiau jam yra tekę vakare švęsti, suvartojant ir daugiau alkoholio, tačiau kitos dienos ryte pasitikrinęs alkotesteriu blaivumą, praėjus tokiam laiko tarpui, alkoholio koncentracija visada būdavo daug mažesnė (apie 0,1) (b. l. 2–4), teismui sukėlė abejonių, ar šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Be to, iš byloje esančių administracinių nusižengimų registro išrašų (b. l. 23–24) matyti, kad pareiškėjas anksčiau yra ne kartą pažeidęs Kelių eismo taisykles: Sustojo ir paliko stovėti automobilį draudžiamoje vietoje (2019 m. gruodžio 11 d. pažeidimas), vairuodamas transporto priemonę važiavo 66 km/val. greičiu, kai leistinas 50 km/val. važiavimo greitis (2018 m. rugsėjo 26 d.), vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną 50 km/val. važiavimo greitį, pritaikius paklaidą važiavo 67 km/val. greičiu (2018 m. sausio 5 d.). Šios aplinkybės parodo, jog I. Ž. aplaidų požiūrį į savo paties ir kitų eismo dalyvių saugumą. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamas I. Ž. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, buvo susiformavusio neatsakingo pažeidėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.

Teismas laiko, jog pareiškėjas savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta, todėl švelninti jo administracinę atsakomybę, kai jam skirtas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, ne tik būtų nepagrįsta, tačiau tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje nurodytai administracinių nuobaudų paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams. Asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, nėra aukščiau visuomenės interesų ir valstybės šiuo straipsniu siekiamų tikslų – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas.

Teismas I. Ž. pažeidimą vertina kaip pavojingą – I. Ž. sėdo prie vairo būdamas neblaivus, taip savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo elgesio pasekmių. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę, visumos.

Akivaizdu, jog Institucija, priimdama nutarimą I. Ž. už padarytą administracinį nusižengimą ir skirdama minimalią baudą bei minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, svarstė nuobaudos švelninimo klausimą, tačiau, įvertinusi padaryto nusižengimo pavojingumą, net paties pažeidėjo nurodytas įvykio dienos ryte susiklosčiusias aplinkybes, pareiškėjo šeimos poreikius, darbinę veiklą, padarė išvadą, kad švelnesnės nuobaudos skyrimas prieštarautų ANK 22 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos paskirtį, nuostatoms.

Teismo įsitikinimu, Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams – laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nubaustojo asmenybę ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. Ž. skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Č. B. 2020 m. vasario 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui, I. Ž.