- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- 2-529-504/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00401-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Ieškovas
- J. P., S. D., Z. B., J. B., L. M., A. S., A. D., B. S., I. M., L. V., I. P., B. B.
- Atsakovas
- UAB “L.”
- Advokatai
- Donatas Zdanavičius
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant ieškovėms J. P., S. D., Z. B., J. B., L. M., A. S., A. D., B. S., I. M., L. V., I. P., B. B., ieškovių atstovei E. P., atsakovo atstovams A. A., advokatui Donatui Zdanavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių J. P., S. D., Z. B., J. B., L. M., A. S., A. D., B. S., I. M., L. V., I. P., B. B. ieškinius atsakovui UAB “L.” dėl drausminės nuobaudos pripažinimo nepagrįsta ir panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės ieškiniuose nurodė, kad UAB „L." filialo R. siuvimo įmonės vadovė A. A. (toliau - atsakovas) įsakymais paskyrė joms drausmines nuobaudas Drausminės nuobaudos buvo paskirtos už tai, kad jos 2010-10-16 neatvyko į darbą. Manydamos, kad drausminės nuobaudos paskirtos nepagrįstai, pateikė UAB „L." Darbo ginčų komisijai 2011-01-17 prašymus dėl drausminės nuobaudos pripažinimo nepagrįsta ir panaikinimo. Darbo ginčą nagrinėjo UAB „L." filialo R. siuvimo įmonės Darbo ginčų komisija. Ši ginčų komisija 2011-02-04 sprendimu nesusitarė ir nepriėmė sprendimų dėl paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo.
Mano, kad drausminės nuobaudos paskirtos nepagrįstai.
J. P. nurodo, kad 1995-12-15 tarp jos ir UAB „L." filialo R. siuvimo įmonės buvo sudaryta darbo sutartis. Ji buvo priimta dirbti į siuvėjos pareigas ir dirba iki šiol. S. D. nurodo, kad pagal 1980-07-21 su atsakovu sudarytą darbo sutartį, dirba siuvėja. Z. B. pagal 2002-05-15 tarp jos ir atsakovo sudarytą darbo sutartį priimta dirbti siuvėja. J. B. 1995-04-14 su atsakovu sudarė darbo sutartį ir dirba iki šiol siuvėja. L. M. nurodo, kad ji 1999-03-09 sudarė su atsakovu darbo sutartį ir buvo priimta į siuvėjos pareigas. A. D. su atsakovu sudarė darbo sutartį 1994-06-10 ir dirba siuvėja. B. S. nurodo, kad darbo sutartį sudarė su atsakovu 2002-06-03 ir dirba siuvėja. I. M. su atsakovu sudarė darbo sutartį 1995-11-23 ir dirba siuvėja. L. V. darbo sutartį su atsakovu sudarė 2003-09-22 – priimta į siuvėjos pareigas. I. P. su atsakovu sudarė darbo sutartį 2002-03-27. Dirba siuvėja. B. B. nurodo, kad ji su atsakovu darbo sutartį sudarė 2002-07-22. Dirba siuvėja. A. S. su atsakovu darbo sutartį yra sudariusi 1996-07-30. Priimta į siuvėjos pareigas.
Ieškovės teigia, kad atsakovas drausmines nuobaudas joms paskyrė, kad neva jos 2010m. spalio 16d. neatvyko į darbą. Įmonėje yra nustatyta darbuotojams penkių darbo dienų savaitė su dviem išeiginėm dienom (šeštadienį ir sekmadienį). Dienos darbo laikas nuo 8 val. iki 16 val. 30 min. (30 min. pertrauka pailsėti ir pavalgyti). Tai įtvirtinta sudarytose darbo sutartyse tarp jų, ieškovių ir atsakovo. Šis darbo laiko režimas yra fiksuojamas darbo grafikuose. Ar šis darbo laikas yra nustatytas įmonės darbo tvarkos taisyklėse, nurodyti negali, nes atsakovas nesupažindino su šiuo vietiniu teisės aktu, tačiau minėtu darbo laiko režimu yra dirbama įmonėje daugelį metų. 2010m. spalio 16d. (šeštadienis) buvo poilsio diena ir nepriklausė vykti į darbą, todėl jos nepažeidė darbo drausmės ir nebuvo jokio teisinio pagrindo skirti drausmines nuobaudas.
Atsakovas, skirdamas drausmines nuobaudas dėl neva neatvykimo į darbą 2010-10-16, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 240 str. nustatytų reikalavimų, tai yra raštu nepareikalavo jų raštu pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo. Neatlikdamas šios pareigos, atsakovas neišsiaiškino visų aplinkybių, reikšmingų drausminės atsakomybės taikymui, todėl paskyrė drausmines nuobaudas nesant drausminės atsakomybės sąlygų sudėties (darbo drausmės pažeidimo objektyvių ir subjektyvių požymių). LR DK 234 str. analizė leidžia teigti, kad nesant bent vienos drausminės atsakomybės sąlygos, taikyti drausminę atsakomybę draudžiama. Šiuo atveju jų, ieškovių, veiksmuose nebuvo: neteisėtų veiksmų( savo veiksmais jos nepažeidė darbo drausmės, nes 2010-10-16 buvo poilsio diena, kurios metu turi teisę nebūti darbo vietoje); kaltės,( jos neatliko jokių tyčinių ar neatsargių veiksmų, kuriais būtų pažeidusios teisės aktais nustatytą darbo drausmę, jokie teisės aktai jų neįpareigoja privalomai savo poilsio laiką paskirti galimoms darbo funkcijoms atlikti).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturėjo teisės, nesant darbo drausmės pažeidimo sudėties, skirti joms drausmines nuobaudas, tai yra pažeidžiant LR DK 234 str.
UAB „L." filialo R. siuvimo įmonės darbuotojams tiksliai nėra žinoma, koks teisinis režimas yra taikomas darbo laiko reguliavimui, nes atsakovas tinkamai nesupažindina darbuotojų su vietiniais teisės aktais, išskyrus atvejus, kai priverčiamai liepia pasirašyti dokumentus, neleisdamas susipažinti su dokumentų turiniu. Filialo R. siuvimo įmonėje yra nustatyta kasdieninė aštuonių darbo valandų trukmė ir penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienom, kadangi šis darbo laiko režimas yra įtvirtintas darbo sutartyse bei sudaromuose darbo grafikuose. Esant šiam darbo laiko režimui, remiantis LR DK 147 str. 1d. darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas nustatomas darbo tvarkos taisyklėse ir patvirtinus darbo grafikus, kurie suderinami su darbuotojų atstovais bei viešai paskelbiami darbuotojams prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo. Pagal sudarytą darbo grafiką, apimantį ir 2010m. spalio 16d., ir su kuriuo jos buvo susipažindintos, darbo dienos laikas buvo nuo 8 val. iki 16 val. 30 min. (30 min. pertrauka pailsėti ir pavalgyti) bei nustatyta penkių darbo dienų savaitė su dviem išeiginėm dienom (šeštadienį ir sekmadienį). Šio darbo laiko režimo jos ir laikėsi, analogiškai ir atsakovas turėjo pareigą organizuoti darbą pagal nustatytą grafiką. LR DK 161 str. 6d. draudžia skirti dirbti darbuotojus poilsio dienomis, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančiose įmonėse). F. R. siuvimo įmonė nėra nepertraukiamai veikianti įmonė, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo organizuoti darbų vykdymo darbuotojų poilsio dienomis. Be to, atsakovas neturi teisinio pagrindo skirti darbuotojų dirbti viršvalandžių (darbas šeštą dieną, esant penkių dienų darbo savaitei yra laikytinas viršvalandiniu darbu), kadangi LR DK 151 str. išsamiai pateikia sąrašą darbų, kada galima darbuotojus skirti dirbti viršvalandžius. Filialo R. siuvimo įmonėje tokio pobūdžio darbų nėra atliekama. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą (LR DK 150 str. 2 d.). Jos nedavė atsakovui rašytinio sutikimo dirbti viršvalandžius savo poilsio diena, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo galimai organizuoti darbo poilsio dieną.
R. siuvimo įmonėje gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, nors vertinant nustatytą minėtą darbo laiko režimą, suminės darbo laiko apskaitos režimas neįmanomas. Esant suminės darbo laiko apskaitos režimui, poilsio laiką reguliuoja LR DK 149 str. 2 d., 160 str., 161 str. 4 d., 5 d., 6 d.. Remiantis šiuo LR DK numatytu reguliavimu, suminės darbo laiko apskaitos metu, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus, kurie paskelbiami, suderinus su darbuotojų atstovais, viešai prieš vieną savaitę (LR DK 147 str. 3 d.). Darbuotojų savaitės nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas ir privalo būti suteikiamos dvi poilsio dienos iš eilės. Jos dirbo penkias darbo dienas nuo 2010-10-11 iki 2010-10-15 ir pagal nustatytą darbo grafiką 2010 m. spalio 16 d, 17 d. buvo poilsio dienos, kurių metu LR DK nuostatos neįpareigoja vykdyti darbo funkcijų, bei šios poilsio dienos, esant suminei darbo laiko apskaitai privalo būti suteikiamos iš eilės.
Dėl išdėstyto, 2010-10-16 savo veiksmais jos nepadarė darbo drausmės pažeidimo (nėra darbo drausmės pažeidimo sudėties), todėl paskirtos drausminės nuobaudos dėl 2010-10-16 neatvykimo į darbą, privalo būti panaikintos kaip nepagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės nurodė, kad joms yra tekę dirbti šeštadieniais, tačiau jų būdavo paprašyta asmeniškai ateiti į darbą. Įsakymai apie darbą šeštadieniais būdavo skelbiami per garsiakalbį. Jokių darbo grafikų, įsakymų dėl suminio darbo laiko nėra mačiusios.
Atsižvelgdamos į tai, kas išdėstyta ir pažymėdamos, kad nebuvo tinkamai atliktas tyrimas dėl galimai jų padaryto darbo drausmės pažeidimo, nebuvo nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, tuo pažeisti LR DK 234 str., 238 str., 240 str. 1 d., 229 str., bei vadovaudamosi LR DK 36 str.. LR CPK 93 str., 199 str., prašo teismą:
pripažinti nepagrįstais UAB „L." filialo R. siuvimo įmonės vadovės A. A. įsakymus dėl drausminių nuobaudų paskyrimo ieškovėms, už neatvykimą į darbą 2010-10-16, ir I. M. panaikinti drausminę nuobaudą, paskirtą 2010-11-02 įsakymu Nr. 109, I. P. panaikinti drausminę nuobaudą, paskirtą 20410-11-02 įsakymu Nr. 120, B. B. panaikinti drausminę nuobaudą, paskirtą 2010-10-29 įsakymu Nr. 89, L. V. panaikinti drausminę nuobaudą, paskirtą 2010-11-02 įsakymu Nr. 111, S. D. panaikinti drausminę nuobaudą, paskirtą 2010-11-02 įsakymu Nr. 122, J. B. panaikinti drausminę nuobaudą, paskirtą 2010-10-29 įsakymu Nr. 92, J. P. panaikinti drausminę nuobaudą; paskirtą 2010-11-02 įsakymu Nr.102, Z. B. panaikinti drausminę nuobaudą, paskirtą 2010-10-29 įsakymu Nr. 96, A. D. panaikinti drausminę nuobaudą, paskirtą 2010-11-02 įsakymu Nr. 112, A. S. panaikinti drausminę nuobaudą, paskirtą 2010-11-29 įsakymu Nr.84, L. M. panaikinti drausminę nuobaudą, paskirtą 2010-11-02 įsakymu Nr. 101, B. S. panaikinti drausminę nuobaudą, paskirtą 2010-11-02 įsakymu Nr. 110.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teisme jo atstovai nurodė, kad atsakovas nesutinka su pareikštais ieškiniais, laiko juos nepagrįstais faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, prieštaraujančiais taikytiniems teisės aktams, dėl ko ieškiniai turi būti atmesti.
Ieškovės darbo sutartis su atsakovu sudarė: S. D. - 1980 m. liepos 21 d. (išdėstyta nauja redakcija 2010 m. liepos 2 d.), darbo sutarties Nr. 42; J. B.- 1995 m. balandžio 19 d., darbo sutarties Nr. 13; J. P. - 1995 m. gruodžio 15 d., darbo sutarties Nr. 107; Z. B. - 2002 m. gegužės 15 d., darbo sutarties Nr. 209; L. M. – 199m. kovo 9d., sutarties Nr. 11; A. S. – 1996m. liepos 30d., sutarties Nr. 102; A. D. – 1994m. birželio 10d.(nauja red. 2010-08-16), sutarties Nr. 24*; B. S. – 2002m. birželio 3d., sutarties Nr. 213; I. M. – 1995m. lapkričio 23d., sutarties numeris 85; L. V. – 2002m. balandžio 16d., dutarties Nr. 163; I. P. – 2002m. kovo 27d., sutarties Ntr. 78; B. B. – 2002m. lieopos 22d., sutarties Nr. 253.
Ieškovėms jų darbo sutarties egzemplioriai buvo įteikti darbo sutarčių sudarymo dieną. Ieškovės tai patvirtino pasirašydamos darbo sutartis, be to tinkamą darbo sutarčių egzempliorių įteikimą patvirtina ir faktas, kad ieškovės pas atsakovą dirba jau ilgą laiką ir per šį laikotarpį nei karto nereiškė jokių pretenzijų ar pageidavimų atsakovui dėl netinkamo joms priklausančio darbo sutarties egzemplioriaus įteikimo. Tinkamą darbo sutarties egzempliorių įteikimą ieškovėms, patvirtina ištrauka iš darbuotojų supažindinimo su atsakovo lokaliniais aktais žurnalo, kuriame Z. B., priešingai nei teigiama ieškinyje, patvirtina gavusi jai priklausantį darbo sutarties egzempliorių. Ieškovės J. B., J. P., L. M., A. S., A. D. ir S. D. pas atsakovą įsidarbino dar iki kol atsakovui atsirado pareiga registruoti antro darbo sutarties egzemplioriaus išdavimą darbuotojams (Lietuvos Respublikos V. D. sutarčių registravimo taisykles patvirtino 1996 m. liepos 30 d.), tačiau darbo sutarties pasirašymo dieną antrasis sutarties egzempliorius visoms ieškovėms buvo įteiktas.
Vadovaujantis DK 149 str. ir 2010 m. liepos 2 d. Uždarosios akcinės bendrovės „L." struktūrinio padalinio R. siuvimo įmonės kolektyvinės sutarties 3.2 punktu (toliau vadinama „Kolektyvine sutartimi"), atsakovo struktūriniame padalinyje – R. siuvimo įmonėje (toliau vadinama „R. įmone") 2010 m. liepos -spalio mėnesiais ir 2010 m. spalio - 2011 m. sausio mėnesiais buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita. Vadovaujantis DK 147 str., suminės darbo laiko apskaitos grafikai buvo paskelbti R. įmonės informaciniame stende prieš 2 savaites iki jų įsigaliojimo, tai yra gerokai anksčiau nei reikalauja DK.
Vienas suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis pasibaigė 2010m. spalio 13d., o kitas prasidėjo 2010m. spalio 14d. Pagal ankstesnįjį grafiką, spalio 11 d. ir 12 d. buvo ieškovių poilsio dienos, 2010 m. spalio 13d. - darbo diena; pagal vėlesnįjį grafiką, 2010 m. spalio 14-16 d. buvo ieškovių darbo dienos, o spalio 17 d. - poilsio diena. Dėl didelio produkcijos užsakymų kiekio atsakovas sudarė galimybę ieškovėms dirbti pagal grafiką numatytomis poilsio dienomis, t.y. spalio 11 ir 12 dienomis. Ieškovėms pageidaujant, joms buvo leista dirbti pagal grafiką numatytomis poilsio dienomis, už tai kompensuojant kaip numatyta DK 194 str. Ieškovėms pageidaujant dirbti poilsio dienomis, jų darbo laikas 2010 m. spalio savaitę nuo 11 iki 17 dienos turėjo būti 6 darbo dienos po 8 val, taigi viso - 48 val., kas neviršija DK 149 str. numatytos maksimalios darbo laiko trukmės, sant suminei darbo laiko apskaitai, už darbą poilsio dienomis kompensuojant DK 194 str. nustatyta tvarka.
Nepaisant suminės darbo laiko apskaitos grafiko, su kuriuo visi R. įmonės darbuotojai buvo supažindinti DK 147 str. 3 d. nustatyta tvarka, ieškovės neatvyko į darbą 2010 m. spalio 16 d., kuri grafike buvo numatyta jų darbo diena. Atsakovo subjektyvia nuomone, šis ieškovių, kaip ir keleto kitų atsakovo darbuotojų, veiksmas galėjo būti įtakotas Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (kuri siekia darbuotojų atstovavimo teisių atsakovo įmonėje ir įtariama pradėjusi plataus masto kampaniją prieš atsakovą) galimo skatinimo sabotuoti atsakovo veiklą, prisidengiant darbuotojų teisių apsauga. Ieškovių 2010 m. liepos - spalio mėnesiais faktiškai dirbtas laikas yra apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie patvirtina, kad ieškovėms buvo puikiai žinoma tiek apie suminę darbo laiko apskaitą tiek apie poilsio dienų suteikimą pagal grafiką nes jos ir anksčiau yra dirbusios šešias dienas per savaitę (įskaitant šeštadienį), pvz. S. D., J. P. ir J. B. dirbo rugsėjo 13-18 dienomis bei rugpjūčio 16-21 ir 23-28 dienomis, o visos ieškovės (įskaitant Z. B.) liepos 27-31 dienomis.
Ieškovėms neatvykus į darbą pagal grafiką nustatytu laiku, 2010 m. spalio 18d. tarnybinių pranešimų pagrindu atsakovas 2010m. spalio 19-20d. pareikalavo iš ieškovių pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Visos ieškovės atsisakė pasirašytinai patvirtinti, kad reikalavimą pasiaiškinti gavo. S. D., L. V., I. P., B. S., A. D. pasiaiškinimus pateikė. Atsižvelgiant į padarytą pažeidimą, vadovaujantis DK XVI skyriaus taisyklėmis, 2010 m. spalio 29 d. įsakymais Nr. 92 ir 96, 89, 84, bei 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymais Nr.101, Nr. 102 Nr. 109, Nr. 122, Nr. 110, Nr.111, Nr.120, Nr.112 atsakovas skyrė ieškovėms drausmines nuobaudas - S. D., J. B., I. M., L. V., I. P., A. D., A. S., B. S., L. M. ir Z. B. – pastabą, o B. B., J. P. - papeikimą. Su įsakymu skirti drausmines nuobaudas ieškovės jų, kiekviena iš ieškovių, atitinkamo įsakymo skyrimo dieną, buvo supažindintos pasirašytinai DK 240 str. nustatyta tvarka.
Vadovaujantis DK 149str. 1d., įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (DK 19 str.) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 3.2 p., esant gamybiniam būtinumui, dalis įmonės padalinių ar visi padaliniai gali dirbti pagal suminį darbo grafiką, o pagal Kolektyvinės sutarties 3.3 ir 3.4 punktus suminės darbo laiko apskaitos įvedimas bei grafiko pakeitimas galimas suderinus su profesinės sąjungos atstovu. Atsižvelgiant į tai, R. įmonėje nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. spalio 13 d. ir nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. sausio 31d., suderinus su R. įmonėje veikiančiu darbuotojų atstovu - profesine sąjunga, buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis, kaip reikalaujama DK 149 str. 1 d., neviršija 4 mėnesių.
Apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimo faktą bei apie suminės darbo laiko apskaitos grafiką visiems darbuotojams, taigi ir ieškovėms, buvo pranešta DK 147 str. 3 d. nustatyta tvarka: įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. R. įmonėje spalio 14d. įsigaliojęs grafikas buvo paskelbtas viešai netgi anksčiau negu įstatymo reikalaujama: įsakymas patvirtinti grafiką yra priimtas ir paskelbtas 2010 m. spalio 1 d., t. y. dvi savaitės iki grafiko įsigaliojimo. Nagrinėjant darbuotojų reikalavimus R. įmonėje sudarytoje darbo ginčų komisijoje, šį faktą (apie grafikų paskelbimą viešai anksčiau negu prieš savaitę iki jų įsigaliojimo) patvirtino ir darbuotojų į tokią komisiją deleguota atstovė - D. M.
Vadovaujantis DK 161str. 4d., esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius). Taigi, atsakovas grafike nurodydamas spalio 16 d. (šeštadienį) ieškovių darbo diena, naudojosi jam įstatymų suteikta teise ir jokių imperatyvių teisės normų nepažeidė.
Vadovaujantis DK 149 str. 1d., jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Kaip matyti iš pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, atsakovas griežtai laikėsi šios teisės normos, nes ieškovių darbo laikas spalio 11-17 d. turėjo sudaryti 48 val., tačiau ieškovėms padarius pravaikštą, sudarė 40 valandų. Ieškovių teiginys, kad 2010m. spalio 16 d. tariamai buvo ieškovių poilsio diena, todėl jos nepažeidė darbo drausmės, laikytinas nepagrįstu.
Vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 3.5 punktu, darbuotojai, pažeidę darbo grafiką, baudžiami drausminėmis nuobaudomis.
2010 m. spalio 16 d. buvo ieškovių darbo diena, apie tai jos buvo informuotos DK nustatyta tvarka, todėl jų neatvykimas į darbą laikytinas darbo drausmės pažeidimu ir sudaro pagrindą drausminių nuobaudų skyrimui.
DK 234str. analizė leidžia daryti išvadą, kad nesant neteisėtų veiksmų arba darbuotojo kaltės, drausminę atsakomybę taikyti draudžiama. Tačiau šiuo atveju egzistuoja abi aukščiau paminėtos drausminės atsakomybės taikymo sąlygos:
ieškovių pareiga dirbti darbo pamainų grafike nustatytu laiku yra įtvirtinta DK 147 str. 1 d., o šios pareigos nevykdymas, laikytinas neteisėtais veiksmais;
ieškovės neatvyko į darbą 2010 m. spalio 16 d., kuri buvo jų darbo diena dėl savo kaltės, kadangi, kaip matyti iš ieškinių ir vienos iš ieškovų pasiaiškinimo, tai padarė sąmoningai, ignoruodamos darbo grafiką ir savavališkai laikydamos 2010 m. spalio 16 d. poilsio diena.
DK 240 str. nustatyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas tai padarė 2010 m. spalio 19-20 d. Kadangi ieškovės atsisakė parašu patvirtinti, kad yra gavusios reikalavimą, atsakovas atsisakymo faktą buvo priverstas užprotokoluoti liudytojų, mačiusių įteikimo faktą - atsakovo darbuotojų A. C., A. S. ir S. V. (arba K. J.), parašais. Tai. kad atsakovas įvykdė DK 240 str. nustatytą pareigą ir pareikalavo ieškovių pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo patvirtina ir tas faktas, kad dalis ieškovių pateikė pasiaiškinimus.
Įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo ieškovėms atsakovas priėmė 2010 m. spalio 29d. ir 2010 m. lapkričio 2d., ir pasirašytinai su jais supažindino Ieškoves atitinkamų įsakymų priėmimo dieną. Drausminė nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant DK 241 str. nustatytų terminų.
Skiriant ieškovėms drausmines nuobaudas atsakovui atstovavo tinkamai pagal filialo vadovo pareiginių nuostatų II straipsnio 4 punktą įgaliotas asmuo - A. A..
Vadovaujantis LR 259str., 260str., LR CK 1.5 str., LR DK 147, 149, 161, 234, 235, 238 ir 240 straipsniais, atsakovas teismo prašo:
ieškovių pateiktus ieškinius dėl drausminių nuobaudų pripažinimo nepagrįstomis ir jų panaikinimo – atmesti ir priteisti iš ieškovių solidariai bylinėjimosi išlaidas atsakovo UAB „L.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), naudai.
Ieškiniai atmestini.
Kaip byloje nustatyta, ieškovės pagal su atsakovu sudarytas darbo sutartis, dirba UAB „L." filialo R. siuvimo įmonėje siuvėjomis švarkų gamybos bare.
Įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui, atsižvelgiant į darbuotojų atstovų nuomonę(DK 19str.), ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą(DK 149str.1d.).
Kaip nurodė atsakovų atstovė A. A., įmonė metus pradėjo neturėdama kontrakto, tad 2010m. liepos, rugpjūčio mėn. atsiradus darbo, liepos 2d. įmonėje įvyko kolektyvinės sutarties svarstymas, dalyvaujant darbuotojų atstovams, ir ji buvo priimta.
Kaip matyti, UAB „L.“ R. siuvimo įmonės Kolektyvinė sutartis pasirašyta gamybos vadovės A. A. ir Profesinės sąjungos komiteto pirmininkės B. A.(IV tomas, b.l.3-14).
Kolektyvinės sutarties 3.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad esant gamybiniam būtinumui, dalis įmonės padalinių ar visi padaliniai, gali būti pervesti dirbti dviejų pamainų režimu, dirbti pagal suminį darbo grafiką, dirbti nevisos darbo dienos arba savaitės darbo režimu. 3.3p. nustatyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įforminamas vadovo įsakymu, esant rašytiniam gamybos vadovo ir profesinės sąjungos pirmininko sutikimui.
2010-07-02 gamybos vadovė A. A. priėmė įsakymą(Nr.64), kuriuo patvirtino R. siuvimo įmonės sukirpimo, švarkų gamybos, kelnių gamybos bei aptarnaujantiems darbuotojams 2010m. liepos – spalio mėnesiais suminį darbo ir poilsio režimo grafiką šio įsakymo priedu Nr. 1. 2010-08-06 įsakymu Nr. 70, įsakymas Nr. 64 buvo pakeistas, keičiant darbo grafikus. Priedai Nr. 1, Nr.2, Nr.3(I tomas, b.l.97). Minėtas darbo grafikas apėmė laikotarpį nuo liepos 19d. iki spalio 13d. 2010-10-01 įsakymu Nr. 82, patvirtintas R. siuvimo įmonės sukirpimo, švarkų gamybos, kelnių gamybos, bei aptarnaujantiems darbuotojams 2010m. spalio – 2011m. sausio mėnesiais suminis darbo ir poilsio režimo grafikas. Įsakymo priedas Nr. 1(I tomas, b.l.99,100). Šiuo įsakymu suminis darbo laikas nustatytas laikotarpiui nuo 2010m. spalio 14d. iki 2011m. sausio 31d.
Visi minėti įsakymai suderinti ir pasirašyti profesinės sąjungos pirmininkės B. A. Tai, kad nėra surašyto atskiro gamybos vadovo ir profesinės sąjungos pirmininko sutikimo, nėra pagrindas konstatuoti, kad priimant įsakymus dėl suminės darbo laiko apskaitos, nesilaikyta įstatyminės nuostatos – atsižvelgti į darbuotojų atstovų nuomonę(DK 149str.1d.). Tai, kad profesinės sąjungos pirmininkės parašo nėra įsakymų prieduose, nelaikytina pažeidimu, kadangi suminis darbo grafikas yra kaip įsakymo dėl suminio darbo laiko apskaitos įvedimo priedas, kuris minimas pačiame įsakyme.
Dėl nurodyto, ieškovių atstovės teiginys, kad nebuvo priimtas tinkamas įsakymas dėl suminės darbo laiko apskaitos įmonėje įvedimo ir nebuvo tinkamai išreikštas darbuotojų atstovų sutikimas dėl minėtos darbo laiko apskaitos, laikytina nepagrįstu.
Pagal suminio darbo laiko apskaitos grafiką, 2010m. spalio 16d. įmonėje buvo nustatyta darbo diena(I tomas, b.l.100).
Ieškovės teigia, kad jos nežinojo, kad spalio 16d. yra darbo diena, niekas jų dirbti asmeniškai neprašė. Su kolektyvine sutartimi supažindintos nebuvo, įsakymų ir darbo grafikų nematė.
DK 147str.3d. įtvirtinta, jog darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių įsigaliojimo(įst.red. galiojanti nuo 2010-08-01). Kitokio darbuotojų supažindinimo su darbo grafikais įstatymas nenumato.
Kaip nurodo atsakovas, įsakymai dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo buvo iškabinti informaciniame stende, esančiame prie įėjimo. Be to, papildomai įsakymai skelbiami per garsiakalbį, darbo grafikai iškabinami cechuose, apie darbo laiką darbuotojoms primindavo meistrai.
Liudytoja A. S. nurodė, kad ji dirba personalo inspektore ir ji, pasirašytus darbo grafikus, iškabina viešai skelbimų lentoje ir cechų skelbimų lentose. Grafikai iškabinami ne vėliau kaip prieš savaitę. Grafiką, įsigaliojusį nuo spalio 14d. , ji iškabino spalio 1d.
Atsakovo atstovo prašymu, liudytojams buvo pateikta apžiūrėjimui įsakymai 2010-08-06, Nr.70, 2010-10-01 Nr. 82, 2010-07-02, Nr.64(I tomas, b.l.97-100).
Tai, kad tokie darbo grafikai, nustatę įmonėje suminę darbo laiko apskaitą, būdavo iškabinti skelbimų lentoje prie įėjimo, bei cechų skelbimų lentose, nurodė liudytojai J. M., S. T., D. R., Z. P., R. Č., R. L., L. R. Šiems liudytojams galiojo tas pats darbo grafikas kaip ir ieškovėms.
Kelnių cecho darbuotojai, liudytojai R. S., A. M., J. S., R. Š., Z. S., D. D., Z. L., V. T., J. B., T. A., R. L. A., D. T. taip pat nurodė, kad matydavo informaciniuose stenduose šalia savo darbo grafikų, pakabintus ir švarkų baro grafikus, kurie kabinami nuo liepos mėnesio. Nuo tada jiems tenka dirbti pagal grafiką ir šeštadieniais. Liudytojos R. S., A. M., R. Š., V. N., J. M. taip pat nurodė, kad 2010m. liepos mėnesį, įmonės darbuotojų susirinkime jie buvo supažindinti su kolektyvine sutartimi. Nuo tada įmonėje buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo netikėti, kritiškai vertinti nurodytų liudytojų parodymus, kadangi 2010m. spalio 16d. jiems nebuvo darbo diena, tad jie neturi suinteresuotumo byloje.
Įmonės vyr.meistrė A. C., meistrė K. J., technologė F. J. nurodė, kad suminė darbo laiko apskaita įvesta 2010m. liepos mėn., patvirtinus Kolektyvinę sutartį, įsakymu. Įsakymai ir grafikai kabinami skelbimų lentoje, papildomai apie darbą šeštadieniais primena darbuotojams.
Ieškovės teismui pateikė fotonuotrauką, kurioje užfiksuota, kad įmonėje pagrindinė informacinė lenta užkrauta dėžėmis. Teigia, kad lenta šitaip užstatyta nuolat. Iš fotonuotraukos nėra aišku, kokią dieną dėžės prie skelbimų lentos buvo sukrautos. Kitoje pateiktos nuotraukos pusėje yra profsąjungos pirmininkės J. B. parašas, nurodyta data 2011-04-28. Virš nurodyti apklausti liudytojai nepatvirtino ieškovių nurodytos aplinkybės, kad skelbimų lenta būna nuolat užkrauta ir neįmanoma susipažinti su joje esančia informacija, o iš vienos pateiktos nuotraukos negalima daryti išvados, kad skelbimų lenta nuolat užkrauta, ir taip darbuotojams atimta galimybė susipažinti su skelbimų lentoje esančia informacija.
Liudytojos V. K., L. D., I. K., J. K., A. A., R. A. nurodė, kad joms nebuvo žinoma, kad įmonėje įvesta suminė darbo laiko apskaita. Jeigu dirbdavo šeštadieniais, tai būdavo asmeniškai paprašyta ateiti į darbą, paskelbta per garsiakalbį.
Šių liudytojų parodymai dėl netinkamos informacijos apie darbo laiką vertintini kritiškai, kadangi pačios liudytojos 2010m. spalio 16d. neatvyko į darbą, joms yra taikytos drausminės nuobaudos. Be to, vertinat tai, kad 2010m. spalio 16d. į darbą atėjo dauguma įmonės darbuotojų, kuriems pagal suminės apskaitos darbo grafiką buvo darbo diena(kaip nustatyta byloje, iš 140 darbuotojų, atėjo 100), laikytina, kad visi darbuotojai, tame tarpe ir švarkų cecho, buvo tinkamai informuoti apie įmonėje esančią darbo laiko apskaitą.
Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo(pamainų) grafikus(DK 161str.4d.). Kaip minėta, pagal įmonėje patvirtintiną darbo grafiką, 2010m. spalio 16d. ieškovėms buvo darbo diena.
Ieškovės L. V., I. P., B. S., A. D., S. D. pasiaiškinimuose dėl neatvykimo į darbą 2010m. spalio 16d.(I t., b.l.119,II t., b.l.37,140, III t., b.l.41, 42) nenurodė, kad joms nebuvo žinoma, kad spalio 16d. – darbo diena. A. D., L. V., I. P., S. D. paaiškino, kad jos dirbo spalio 11,12d., išreiškė kitus samprotavimus dėl savaitinio darbo laiko trukmės, kad savaitėje negali būti daugiau, nei 48val. darbo. I. P. pasiaiškinime nurodė, kad ji spalio 15d. pabaigoje meistrei pranešė, kad 16d. į darbą neateis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė B. B. nurodė, kad spalio 15d. girdėjusi, kaip meistrė C. sakė „moterys, šeštadienį dirbam“, tačiau neatėjusi, nes nebuvo sveikatos – nuo ilgo darbo tirpsta pirštai. Ieškovė S. D. taip pat nurodė, kad prieš porą dienų iki spalio 16d., A. C. vaikščiojo ir sakė, kad šeštadienį reikia ateiti į darbą.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, laikytina, kad ieškovės buvo tinkamai informuotos apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimą įmonėje, taip pat joms buvo žinoma, kad 2010m. spalio 16d. yra darbo diena.
Ieškovių teiginys, kad jos dirbo spalio 11,12 dienomis, tad joms priklausė spalio 16d. laisvadienis, laikytina nepagrįsta. Iš byloje pateikto prašymo leisti dirbti spalio 11d., 12d.(I tomas, b.l.101,102), matyti, kad darbas įmonėje 11 ir 12 dienomis organizuotas pačių darbuotojų sutikimu(prašymu), atitinkamai susitarus dėl kompensacijos už darbą. Ieškovė J. P. nurodo, kad ji neprisimena, kad būtų tokį prašymą pasirašiusi, nes pasirašinėjimų buvo aibės, kitos ieškovės nurodė, kad darbdavio prašymu sutiko pasirašyti prašymą dėl darbo 11,12 dienomis, tačiau šios aplinkybės nepanaikina darbo organizavimo spalio 11, 12d. teisėtumo.
Taikant suminę darbo laiko apskaitą, negali būti dirbama daugiau kaip 48 val. per savaitę ir 12 val. per darbo dieną(pamainą(DK 149str.1d.).
Iš pateiktų 2010m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių(I t., b.l.103,107, IIIt., b.l.32) matyti, kad ieškovės laikotarpiu nuo spalio 11d. iki 17d. dirbo penkias dienas, kurių trukmė 8 val., tad dirbus 2010m. spalio 16d. dieną, nebūtų pažeista galimo dirbti į savaitę laiko(48val.) trukmė.
Ieškovės nurodo, kad joms tenka sunkiai dirbti po 10val. į parą, už tai joms teisingai neatlyginama, neapskaitomas jų viršvalandinis darbas, tačiau šioje byloje reikalavimas dėl konkretaus viršvalandinio darbo ir apmokėjimo už jį nėra pareikštas.
Ieškovių atstovė E. P. teigė, kad vertinat pateiktus darbo apskaitos žiniaraščius, matyti, kad faktiškai yra dirbta ne pagal suminę darbo laiko apskaitą nustatančius darbo grafikus, tad daro išvadą, kad suminė darbo laiko apskaita įmonėje nebuvo įvesta – darbuotojai dirbo po penkias dienas į savaitę, turėdami po dvi laisvas dienas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja A. S., dirbanti įmonėje personalo inspektore, nurodė, kad ji sudarinėje suminio darbo laiko apskaitos grafikus ir iškabina skelbimų lentoje ir cechų skelbimų lentose ne vėliau kaip prieš savaitę. Be to sudaro ir iškabina detalų mėnesio grafiką, kurį sudaro, atsižvelgiant kaip tą mėnesį suplanuoti atkrovimai.
Dėl nurodyto laikytina, kad atsižvelgiant į darbų apkrovą, darbuotojai galėjo dirbti ieškovių atstovės minimu darbo režimu( penkias dienas dirbti ir turėti du laisvadienius), tačiau tai nepaneigia suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėje.
Darbuotojas turi laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus(DK 228str.). Darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės yra darbo drausmės pažeidimas(DK 234str.). Neatvykimas į darbą dėl svarbių priežasčių visą darbo dieną(pamainą), laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu(DK 235str.2d.9p.).
Vertinant tai, kad 2010m. spalio 16d. UAB „L.“ filialo R. siuvimo įmonėje buvo darbo diena, o ieškovės į darbą neatvyko be pateisinamų priežasčių, laikytina, kad atsakovas turėjo pagrindą taikyti ieškovių atžvilgiu drausminę atsakomybę.
Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo(DK 240str.1d.).
Ieškovės teigia, kad rašytinių reikalavimų pasiaiškinti raštu darbdavys joms nepateikė.
Byloje yra pateikti atsakovo rašytiniai reikalavimai pateikti pasiaiškinimus raštu dėl neatvykimo į darbą 2010-10-16, adresuoti S. D., J. B., J. P., Z. B.(It., b.l.115,116,117,118), I. M.(IIt., b.l.34), L. V.(IIt., b.l.89), I. P.(IIt., b.l.139), B. B.(IIt., b.l.189), A. D., A. S., L. M., B. S.(III t., b.l.37,38, 39, 40).
Minėtuose reikalavimuose yra įrašai, kad reikalavimas perskaitytas dėl pasiaiškinimo pateikimo, tačiau darbuotojos nepasirašė, kad pareikalavimą gavo. Šie įrašai atitinkamai patvirtinti A. C., M. S. A. S., K. J. parašais.
Apklaustos teisme liudytojos A. C., A. S., K. J. patvirtino, kad ieškovėms neatvykus į darbą 2010m. spalio 16d., jos buvo kviečiamos pasiaiškinti. Buvo paruošti pranešimai dėl pasiaiškinimų raštu, kurie darbuotojoms buvo perskaityti, tačiau ieškovės atsisakė pasirašyti, kad gavo reikalavimą dėl pasiaiškinimo, tad jos pasirašė reikalavimuose apie tai, kad darbuotojoms reikalavimai buvo perskaityti, tačiau jos atsisakė pasirašyt.
Tai, kad iš darbuotojų atitinkamai buvo pareikalauta pasiaiškinimų raštu, įrodo ta aplinkybė, kad penkios ieškovės rašytinius pasiaiškinimus darbdaviui pateikė. Kitos ieškovės taip pat neginčijo, kad jų pareikalauta pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą 2010m. spalio 16d.
Iš dalies ieškovių gavus pasiaiškinimus, kitoms ieškovėms nustatytu terminu pasiaiškinimų nepateikus, darbdavys priėmė įsakymus, nepraleisdamas DK 241str. nustatytų drausminės nuobaudos skyrimo terminų: 2010-11-02 įsakymą Nr.122, kuriuo S. D. paskyrė drausminę nuobaudą - pastabą; 2010-10-29 įsakymą nr. 96, kuriuo Z. B. paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą; 2010-10-29 įsakymą Nr. 92, kuriuo J. B. paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą; 2010-11-02, įsakymą Nr. 102, kuriuo paskyrė J. P. drausminę nuobaudą – papeikimą(I t., b.l.120,121,122,123), 2010-11-02 įsakymą Nr.109, kuriuo I. M. paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą(II t., b.l.35); 2010-11-02 įsakymą Nr. 111, kuriuo L. V. paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą(II t., b.l.91); 2010-11-02 įsakymą Nr. 120, kuriuo I. P. paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą(II t., b.l.141),:2010-10-29 įsakymą Nr. 89, kuriuo B. B. paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą(II t., b.l.190); 2010-11-02 įsakymą Nr. 112, kuriuo A. D. paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą; 2010-10-29 įsakymą Nr. 84, kuriuo A. S. paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą; 2010-11-02 įsakymą Nr. 110, kuriuo B. S. paskyrė nuobaudą – pastabą; 2010-11-02 įsakymą Nr. 101, kuriuo L. M. paskyrė drausminę nuobaudą - pastabą(III t., b.l.43,44,45,46).
Tai, kad darbuotojoms apie drausminių nuobaudų paskyrimą pranešta pasirašytinai, kaip to reikalauja DK 240str.3d., patvirtina ant įsakymų dėl nuobaudų skyrimo esantys ieškovių parašai.
Iš to darytina išvada, kad darbdavys, nepažeisdamas Darbo kodekse nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, teisėtai ir pagrįstai paskyrė ieškovėms drausmines nuobaudas už neatvykimą į darbą 2010m. spalio 16d. be pateisinamų priežasčių.
Dėl išdėstyto, ieškovių ieškiniai dėl joms drausminių nuobaudų paskyrimo laikytini nepagrįstais ir atmestini.
Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 11872,58Lt atstovavimo išlaidos(2011-04-04 PVM sąskaita faktūra ir vietinio mokėjimo nurodymas 2011-04-07(IIIt. B.l.91,92, 2011-04-22 PVM sąskaita faktūra, 2011-05-04 vietinio mokėjimo nurodymas). Atsakovas šias išlaidas prašo priteisti iš ieškovių.
Byloje yra pateikta dvylika ieškinių, tačiau ieškiniai tapatūs, grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, įrodymais. Atsakovas yra pateikęs šešis atsiliepimus byloje, kurie yra taip pat tapatūs – nurodomi tie patys pagrindai, aplinkybės, kuriais remiantis atsakovas prašo atmesti pareikštus ieškinius, tapatus atsiliepimų teksto surašymas. Atsakovo atstovas advokatas D. Z. dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose(3 val.), bei bylą nagrinėjant iš esmės(11val.). Vertinant nurodytą ir, atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl darbo užmokesčio(2004-04-02 įsakymas Nr.1R-85), bei į tai, kad ieškovės yra silpnoji ginčo šalis, laikytina, kad tokio dydžio atstovavimo išlaidos byloje yra aiškiai per didelės, tad iš ieškovių priteistina 1/3 prašomos priteisti sumos, t.y. 3968Lt, priteisiant iš kiekvienos ieškovės po 330,66Lt (CPK 93str.1d., 98str.).
Priteistina iš ieškovių po 4,50Lt bylinėjimosi išlaidų(viso išlaidų 54,00Lt), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei( LR CPK 88str.1d.3p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovių J. P., S. D., Z. B., J. B., L. M., A. S., A. D., B. S., I. M., L. V., I. P., B. B. ieškinius atsakovui UAB “L.” dėl drausminės nuobaudos pripažinimo nepagrįsta ir panaikinimo atmesti.
Priteisti iš J. P., S. D., Z. B., J. B., L. M., A. S., A. D., B. S., I. M., L. V., I. P., B. B. po tris šimtus trisdešimt litų, 66ct(330,66Lt) atstovavimo išlaidų atsakovo UAB „L. , į.k (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš J. P., S. D., Z. B., J. B., L. M., A. S., A. D., B. S., I. M., L. V., I. P., B. B. po 4,50Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei..
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.