- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 2-526-368/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00526-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Trečiasis asmuo
- R. B.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės (toliau AB) DNB banko skundą atsakovei bankrutavusiai AB „Kanapa“, tretiesiems asmenims R. B., valstybinei įmonei (toliau VĮ) Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Šiaulių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Kalistara“, UAB „Projektavimo centras“, UAB „Šiaulių vandenys“, UAB „Lietuvos Statoil“, AB „Lietuvos dujos“ dėl BAB „Kanapa“ 2013-10-23 kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB DNB bankas prašo: 1) panaikinti 2013-10-23 vykusiame BAB „Kanapa“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo“, kuriuo atsisakyta patvirtinti bankroto administratoriaus pasiūlytą nekilnojamojo turto pardavimo tvarką; 2) patvirtinti BAB „Kanapa“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarką:
1.1.1. Įmonei priklausantį įkeistą turtą, kurio registro numeris (duomenys neskelbtini) (parduotuvė un. (duomenys neskelbtini), b. pl. 4723,61 kv. m, kiti statiniai un. Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo nuomos teisė, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 10387/16592 dalis iš 1,6592 ha), adresu: (duomenys neskelbtini), pardavinėti varžytynėse (toliau įkeistas nekilnojamasis turtas).
1.1.2. Įkeisto nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą varžytynėse nustatyti 975 000 Lt.
1.1.3. Nustatyti 1 proc. nuo pradinės kainos didinimo intervalą varžytynėms.
1.1.4. Nustatyti 50 Lt įkeisto nekilnojamojo turto kadastro išrašo ir inventorinės bylos kopijos kainą.
1.1.5. Nustatyti 200 Lt varžytynių žiūrovo bilieto kainą.
1.1.6. Nepardavus įkeisto nekilnojamojo turto varžytynėse, turtą pardavinėti antrose varžytynėse už pradinę 925 000 Lt kainą.
1.1.7. Nepardavus įkeisto nekilnojamojo turto antrose varžytynėse ir įkaito turėtojui atsisakius priimti įkeistą turtą, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos nustatymo.
1.2.1. Įmonei priklausantį neįkeistą turtą, kurio registro numeris (duomenys neskelbtini) (pirtis un. Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauta; žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 6205/16592 dalys), adresu: (duomenys neskelbtini), pardavinėti varžytynėse (toliau nekilnojamasis turtas).
1.2.2. Nustatyti 800 000 Lt pradinę nekilnojamojo turto pardavimo kainą varžytynėse.
1.2.3. Nustatyti 1 proc. nuo pradinės kainos didinimo intervalą varžytynėms.
1.2.4. Nustatyti 50 Lt nekilnojamojo turto kadastro išrašo ir inventorinės bylos kopijos kainą.
1.2.5. Nustatyti 200 Lt varžytynių žiūrovo bilieto kainą.
1.2.6. Nepardavus nekilnojamojo turto varžytynėse, turtą pardavinėti antrose varžytynėse už pradinę 750 000 Lt kainą.
3) skirti kreditoriui R. B. baudą iki dvidešimt tūkstančių litų už piktnaudžiavimą savo, kaip kreditoriaus, procesinėmis teisėmis BAB „Kanapa“ bankroto procese.
Teigia, kad prieš nutarimo priėmimą balsavo tik vienas kreditorius – R. B., turintis 71,65 proc. kreditorių reikalavimų sumos. Mano, kad minėtas kreditorius piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi ir vilkino bankroto procesą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pardavus įmonės turtą už mažą kainą, būtų pažeisti kreditorių ir akcininkų interesai. Pažymi, kad nekilnojamąjį turtą neracionalu pardavinėti pigiau nei už 1 500 000 Lt. Tvirtina, kad turto pardavimas nėra tinkamai viešinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
2013-10-23 įvyko BAB „Kanapa“ kreditorių susirinkimas (10–11 b. l.).
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju analizuojamas bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta netvirtinti nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, teisėtumo klausimas.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiama teismo nutartis
Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartimi AB „Kanapa“ iškelta bankroto byla (B2-33-368/2014). Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“.
LR CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007 ir kt.).
Iš BAB „Kanapa“ 2013-10-23 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo ir balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 95,84 proc. teismo patvirtintų reikalavimų (10 b. l.). Prieš nutarimo priėmimą balsavo 71,65 proc. kreditorių. Iš kreditorių, dalyvavusių 2013-10-23 kreditorių susirinkime sąrašo ir balsavimo raštu biuletenio matyti, kad prieš nutarimo priėmimą balsavo R. B., turėjęs 71,65 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų (12–13 b. l.).
Teismas sprendžia, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarka pažeista nebuvo. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nekėlė klausimo dėl procedūrinių 2013-10-23 kreditorių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo aspektų.
Dėl kreditorių susirinkime svarstyto klausimo dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainų ir pardavimo tvarkos nustatymo.
Teismas sutinka su pareiškėju, kad bankroto procedūrų operatyvumas yra svarbus bankroto procese, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, kurio tikslas, be kita ko, maksimaliai patenkinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių reikalavimus.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Turto pardavimo varžytynėse tvarka detalizuota Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintame Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše (2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 60 redakcija). Aprašo 7 punkte nurodyta, kad varžytynėse parduodamo turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Nei minėtas Aprašas, nei ĮBĮ neįtvirtina bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės privalomos turto pardavimo kainos nustatymo tvarkos ar kriterijų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad paskutinį kartą BAB „Kanapa“ turtas buvo parduodamas pagal 2013-07-09 kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą pardavimo tvarką: įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduodamas už 1 650 000 Lt pradinę turto pardavimo kainą, antrose varžytynėse buvo nuspręsta šio turto kainą mažinti iki 1 550 000 Lt, kitas įmonei priklausantis nekilnojamasis turtas (neįkeistas) buvo parduodamas už 990 000 Lt pradinę kainą, antrose varžytynėse kainą mažinant iki 890 000 Lt (22–23 b. l.).
Iš suinteresuoto asmens R. B. atsiliepimo matyti, kad jis sutiktų pritarti nutarimui, pagal kurį tiek įkeisto, tiek neįkeisto įmonės nekilnojamojo turto pardavimo kaina būtų toliau mažinama, atitinkamai būtų nustatyta 1 650 000 Lt pradinė ir 1 500 000 Lt įkeisto turto kaina antrose varžytynėse, neįkeisto turto – 800 000 Lt pradinė bei 750 000 Lt pakartotinė turto pardavimo kaina, tačiau nesutinka su drastišku turto kainos mažinimu. Pažymėtina, kad 2013-10-23 BAB „Kanapa“ kreditorių susirinkimo metu didžiausia siūlyta nustatyti įmonei priklausančio įkeisto turto pardavimo varžytynėse kaina siekė 975 000 Lt, o neįkeisto įmonės turto – 800 000 Lt.
Suinteresuotas asmuo savo nepritarimą siūlomai turto pardavimo tvarkai ir kainoms motyvuoja siūlomų kainų neracionalumu ir tuo, jog turto pardavimas nebuvo tinkamai išviešintas.
Teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad informacijos apie parduodamą turtą išviešinimas turi būti pakankamas. Iš 2013-10-23 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad siūlytoje turto pardavimo tvarkoje nebuvo nurodytos turto pardavimo išviešinimo priemonės. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas siūlė apie nekilnojamojo turto pardavimą papildomai skelbti spaudoje, taip pat internetinėje svetainėje „www.aruodas.lt“ ir kituose tinklapiuose (14 b. l.). Akivaizdu, kad platesnės (papildomos) turto pardavimo išviešinimo priemonės skatintų potencialius pirkėjus dalyvauti turto pirkime, varžytis dėl šio turto įsigijimo, didintų jų konkurenciją, pardavimo efektyvumą bei skaidrumą.
Teismas pažymi, kad, nors turto pardavimo varžytynėse pradinės kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai gali būti parduotas, kadangi potencialūs turto pirkėjai, esant poreikiui, savaip įvertina parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija turi įtakos varžytynėse parduodamo objekto kainos augimui, akivaizdu, jog nepakankamas turto pardavimo išviešinimas apriboja dalies pirkėjų galimybę sužinoti apie turto pardavimą ir varžytis dėl šio turto įsigijimo, taip pat iš dalies užkerta galimybę gauti už parduodamą turtą didžiausią kainą, kartu sumažina kreditorių interesą parduoti turtą naudingiausiomis sąlygomis ir siekį bankroto procese, kuo daugiau patenkinti savo kreditorinius reikalavimus, taip pat sulėtina ir užvilkina patį įmonės turto pardavimo procesą.
Taigi kreditorių susirinkimas turėtų numatyti tokias objektyvias ir ekonomiškai pagrįstas įmonės turto pardavimo išviešinimo priemones, kurios skatintų potencialių pirkėjų apsisprendimą dalyvauti turto pirkime.
Teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl suinteresuoto asmens R. B. nepagrįsto dominavimo ir pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog dominuojantis kreditorius nulemia nutarimo priėmimą (nepriėmimą), neparodo šio kreditoriaus interesų neproporcingo dominavimo ar veikimo priešingai bankrutavusios įmonės interesams.
Taip pat aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo priimtas vieno kreditoriaus balsų dauguma, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo, jei šio kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-390/2012, 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-300/2012, 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-2065/2011), kadangi įstatymo leidėjas kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą nustatė tiesiogiai priklausomą nuo teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumų dydžio. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens nurodyti argumentai neprieštarauja ekonominei logikai ir negali būti laikomi ekonomiškai nenaudingais įmonei ar jos kreditoriams.
Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, pagal kurį svarbiausias ir galutinis vaidmuo nustatant įmonės turto pardavimo kainą ir tvarką tenka kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 str. 5 p., 24 str., Aprašo 7 punktas), atmeta pareiškėjo prašymą patvirtinti įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarką.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Pagal 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Pareiškėjo teigimu, suinteresuotas asmuo R. B. vilkina bankroto procedūras, todėl prašo skirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teismo vertinimu, bankroto procedūrų vilkinimu negali būti laikomas siekis apginti savo interesus ir teises. Teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų spręsti, jog suinteresuotas asmuo savo teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai, atitinkamai nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti suinteresuotam asmeniui baudą (CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo AB DNB banko skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.