Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2014-03-25 nutarimu už Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 137² str., numatyto pažeidimo padarymą, skirta 430 Lt (keturių šimtų trisdešimties litų) bauda. Jis nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos 18.5 punkto ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2009-09-18 įsakymu Nr. 2B-363 patvirtinto „Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) naudojimo (pildymo) tvarkos aprašo“ 3 ir 19 punktų nuostatas, o būtent: 2014-03-13, 14.54 val., atlikdamas automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, nepatikrino transporto priemonės techninės būklės (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikimo Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, patvirtintiems Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2013-01-18 įsakymu Nr. 2B-14 (toliau – Techniniai reikalavimai) pagal 6 grupės „Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai“, nenustatė ir neįvedė duomenų į Centrinę duomenų bazę (toliau 9DB) apie didelį techninės būklės trūkumą (kodas 6.2.1.a) „Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Išmetimo vamzdis duslintuvas. Nesandari išmetimo sistema“, kuris buvo nustatytas transporto priemonei „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-03-13 atlikto kontrolinio patikrinimo metu, nors kontrolierius K. S. nurodė, kad transporto priemonė „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Techninius reikalavimus, tačiau nenurodė visų trūkumų, o aktyvavęs CTADB mygtuką „IŠSAUGOTI“, patvirtino duomenų teisingumą.

Skundo autoriaus manymu, toks aiškus ATPK 256 str., 257 str. reglamentuotų įrodymų ir jų vertinimo taisyklių pažeidimas, sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Apklaustas liudytojas A. G., kuris kontroliniame patikrinime dalyvavo kartu su Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnais ir buvo įspėtas apie atsakomybę už žinomai melagingų parodymų davimą, nuosekliai nurodė, jog apžiūrint automobilio dujų išmetimo sistemą, nesimatė juokių suodžių, kurie būtini dujų išmetimo sistemos nesandarumui, dujų nuotėkio vietoje buvo nubyrėjęs hermetikas, kuriuo dujų išmetimo sistema buvo remontuota, ir tai sąlygojo aptariamos sistemos nesandarumą. Jam palietus nukrito ir dar keli gabaliukai šio hermetiko. Šie paaiškinimai patvirtina dar ATP protokolo surašymo metu ir nutarimo priėmimo metu pateiktus nubaustojo paaiškinimus, jog jam tikrinant automobilio dujų išmetimo sistemą, ji buvo šviežiai suremontuota ir sandari, o nesandaria ji galėjo tapti tikrinamą automobilį iš naujo varant per visus stendus, kur nuo vibracijos hermetikas galėjo nutrupėti.

Pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2013-11-22 raštą „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290, taikymo“, išmetimo sistemos sandarumo patikrinimas turi būti atliekamas išoriškai vizualiai apžiūrint išmetimo sistemą. Išmetimo sistemos tikrinimą turi būti atliekamas varikliui neveikiant arba esant įprastinėms variklio veikimo sąlygoms t.y. išmetimo vamzdžio tokios patikros metu negalima užkišti ir (ar) panaudoti kitų priemonių, dėl kurių būtų apsunkintas dujų išmetimas. K. S., duodamas paaiškinimus, nurodė, kad patikrinimą atliko vadovaudamasis minėtomis taisyklėmis. Jo teigimu, sistema nesandari tapo jau po jo patikrinimo, nėra jokių duomenų, kad dujų išmetimo sistema jam tikrinant automobilį jau buvo nesandari t.y. buvo supuvusi, surūdijusi, kas negali atsitikti per trumpą laiką.

Motyvuojamoji dalis

K. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

K. S. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 137² straipsnį, kuriame nustatyta administracinė atsakomybė, tam, kas nevykdė techninių apžiūrų centrų, atliekančių kelių transporto priemonių valstybines technines apžiūras bei ekspertizes, veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš skundo turinio, K. S. nesutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu, nurodydamas jog tikrinamo automobilio išmetimo sistemos nesandarumas atsirado iš karto po jo atlikto transporto priemonės techninės apžiūros patikrinimo, tačiau prieš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos kontrolieriams atliekant kontrolinį patikrinimą.

Apylinkės teismas laikėsi LR ATPK 256 str. reikalavimų ir sprendimą priėmė vadovaudamasis faktiniais duomenimis, kuriais remiantis ir buvo nustatytas padarytas administracinis teisės pažeidimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, nes iš liudytojų S. T. ir G. Š. paaiškinimų neįmanoma nustatyti automobilio išmetimo sistemos nesandarumo atsiradimo priežasties ir laiko, o liudytojo A. G. nurodomos aplinkybės, jog dujų nutekėjimo vietoje buvo nubyrėjęs hermetikas, patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, kad jam tikrinant automobilį, jo dujų išmetimo sistema buvo šviežiai suremontuota ir sandari.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas pakankamai išsamiai analizavo liudytojų, bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir padarė teisingas išvadas dėl liudytojų S. T. ir G. Š. parodymų patikimumo. Šie liudytojai vykdė savo tarnybines funkcijas, byloje nėra duomenų, jog jie būtų šališki ar turėtų pagrindą siekti pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, todėl teismas neturi objektyvių duomenų, kurių pagrindu turėtų netikėti šių liudytojų parodymais. Liudytojas S. T. teismo posėdyje paaiškino, kad sistemos nesandarumas buvo duslintuve, vamzdžio viršuje, per maždaug visos išmetimo sistemos ilgį, ties galine keleivio sėdyne, tarp kėbulo užkišus pirštus jautėsi, taip pat buvo nustatyta iš garso. Mano, jog tarp tikrinimų pažeidimas negalėjo atsirasti. Nurodo, kad pažeidėjas sutiko su pažeidimu, apžiūrėti atsisakė, nurodęs, kad ir taip girdisi. Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobiliui jau įvažiavus, girdėjosi pašalinis garsas, o ranka apvedus vamzdį, iš viršutinės dalies skverbėsi dujos. Toks nesandarumas per trumpą laiką negalėjo atsirasti, be tyčios neįmanoma to nepastebėti. Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo A. G. parodymais, nes jis dirba toje pačioje įmonėje, kaip ir K. S., kuris yra ir liudytojo viršininkas, todėl jo parodymai vertinti kaip neobjektyvūs, kaip asmens, siekiančio padėti K. S. išvengti administracinės atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad duslintuvas daugelyje vietų (kaip nurodo ir pats pažeidėjas) buvo užsandarintas hermetiku, tačiau neįtikinamas ir nelogiškas apelianto paaiškinimas, kad nuo patikrinimo iki kontrolinio patikrinimo (nepraėjus nei 20 minučių) hermetikas nubyrėjo tik nuo vienos vietos t.y. tik nuo vamzdžio viršaus. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių kontrolinio patikrinimo metu nei pats administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo, nei liudytojas A. G. nenurodė. Atvirkščiai, kontrolinio patikrinimo metu K. S. buvo pasiūlyta pačiam įsitikinti, kad dujų išmetimo sistema nesandari, tačiau jis atsisakė tai daryti nurodęs, jog ir taip girdisi.

Skunde nurodomas argumentas, jog automobilio dujų išmetimo sistema K. S. tikrinimo metu buvo sandari, buvo naujai suremontuota, o nesandaria tapo tikrintojams ją varant per visus tikrinimo stendus iš naujo, ir nuo vibracijos hermetikas galėjo nubyrėti, yra visiškai nepagrįstas. Liudytojas G. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad pakartotinės apžiūros metu yra tikrinami tie trūkumai, kurie buvo nustatyti, o garsas girdėjosi automobiliui, dar tik įvažiavus pro vartus. Šios aplinkybės rodo, jog net nepradėjus patikrinimo kontrolieriai, pagal duslintuvo garsą, sprendė jog sistema yra nesandari.

Taigi įvertinus paminėtas aplinkybes, K. S. skundo argumentai vertinami kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Skunde nurodoma, kad teismas nepatikrino nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes protokole nenurodyta pažeidimo padarymo vieta ir teismas nesiaiškino ar pareigūnai, turėjo teisę atlikti kontrolinį patikrinimą, o Vilniaus regiono departamento vyriausioji specialistė priimti nutarimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantui nei kontrolinio patikrinimo metu, nei surašius administracinį teisės pažeidimo protokolą nekilo abejonių dėl pareigūnų įgaliojimų atlikti nurodomus veiksmus. Skunde Prienų rajono apylinkės teismui ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme, taip pat su pareigūnų įgaliojimų patikimumu susijusių prašymų neišreikšta. ATPK 226 straipsnyje nurodyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylas, pagal ATPK 137² str., nagrinėja Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti pareigūnų įgaliojimais atlikti K. S. apeliaciniame skunde nurodytus veiksmus, t.y. G. Š. ir S. T. įgaliojimais atlikti kontrolinį patikrinimą, o Vilniaus regiono vyriausiosios specialistės įgaliojimus priimti nutarimą, nes šie pareigūnai atitinka įstatyme nurodytų pareigūnų statusą t.y. yra Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos darbuotojai.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. K. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 137² str. numatyto pažeidimo padarymą, kuris padarytas techninės apžiūros centre, protokole nurodyta įmonė, kurioje dirba K. S. ir kurioje buvo atliktas patikrinimas pavadinimas t.y. UAB (duomenys neskelbtini), ir nors nenurodytas įmonės adresas, pažeidimo vieta yra aiški, o šis protokolo trūkumas nėra esminis ir pažeidimo padarymo fakto nepaneigia.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), ATPK 301 str. nuostatų nepažeidė, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti K. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą ir K. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.