- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 1S-469-719/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo E. M. gynėjo – advokato D.Karvelio skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-05-16 nutarties, kuria įtariamajam E. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, t..y. nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. liepos 16 d., ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
E. M. įtariamas tuo, kad 2013 m. gegužės 14 d., apie 09. 30 val., bendrai veikdamas su J. A., vagystės tikslu, atstūmę langą, įsibrovė į patalpą - V. G. priklausanti namą. esanti Anykščių r., (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą – V. G. priklausantį turtą: moterišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 250 Lt, vyrišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 1 400 Lt, ir asmens dokumentus - V. G. Lietuvos Respublikos piliečio pasą bei T. G. Lietuvos Respublikos piliečio pasą bei tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. G. padarė bendrą 1650 Lt turtinę žalą. t.y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d..
Be to, E. M. įtariamas tuo, kad jis, 2013 m. gegužės 14 d., apie 10.30 val., bendrai veikdamas kartu su J. A., vagystės tikslu, išlaužę plastikines duris įsibrovė į patalpą – D. Ž. priklausantį namą, esantį Anykščių r., (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą D. Ž. priklausantį turtą: vyrišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 2000 Lt, moterišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 500 Lt, vyrišką auksinį žiedą, kurio vertė 400 Lt, moterišką auksinį žiedą, kurio vertė 600 Lt, nešiojamą kompiuterį „Samsung“, kurio vertė 900 Lt, seifą, kurio vertė 800 Lt, ir jame buvusius 25 šaudmenis bei šaunamuosius ginklus - lygiavamzdį šautuvą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 1 000 Lt, graižtvinį šautuvą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 6 000 Lt, ir šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. Ž. bendrą 12200 Lt turtinę žalą, t.y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. ir 254 str. 1 d.
Skundžiama 2013-05-16 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam E. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, motyvuojant tuo, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatyti suėmimo pagrindai, tai yra, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo ir gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo E. M. advokatas D.Karvelis prašo panaikinti 2013-05-16 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartį, kuria E. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Skunde nurodoma, jog nėra BPK 122 str. numatytų sąlygų, BPK 119 str. numatytus tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, E. M. pareikšti įtarimai yra visiškai nepagrįsti, įtariamasis, priešingai nei apylinkės teismas nurodo skundžiamoje nutartyje, yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi vakarinėje mokykloje, neturi pagrindo slapstytis nuo baudžiamojo proceso, nesirengia išvykti į užsienį, užsienyje jokių ryšių neturi, o taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad E. M. darys naujus nusikaltimus, kadangi yra teistas prieš 8 metus, o teistumas yra išnykęs.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-05-16 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas bei jo terminas pratęstas, kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Byloje esantys duomenys: protokolai-pareiškimai, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kratų protokolai bei kiti duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad E. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Skundžiama nutartimi įtariamajam E. M. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., tai yra, kad suimtasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo ir gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamą Anykščių rajono apylinkės teismo nutartį bei įtariamojo gynėjo advokato skundą, konstatuoja, jog 2013-05-16 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam E. M. vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams paskirta teisėtai ir pagrįstai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti nėra galimybės.
Kaip matyti ir byloje esančių duomenų bei pareikšto įtarimo, E. M. įtariamas padaręs keturias nusikalstamas veikas – tris apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą veikdamas bendrininkų grupėje, o dvi nusikalstamos veikos padarytos nuosavybei. Pagal teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Nors nusikaltimų sunkumas ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė tikrai negali būti laikoma absoliučiu pagrindu pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau šiuo atveju jau pats nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Tačiau šiuo pagrindu skirdamas E. M. kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje papildomai atsižvelgė ir įvertino tai, kad įtariamasis neturi nuolatinio darbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, o pamokos Panevėžio suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, kur 11 klasėje būdamas 26 metų mokosi įtariamasis, vyksta tik vieną kartą per savaitę. Pabrėžtina ir tai, kad kaip matyti iš byloje esančių tarnybinio patikrinimo išvados dėl šaunamojo ginklo panaudojimo bei tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio šuns panaudojimo, E. M. vengė būti sulaikomas policijos pareigūnų, palikęs automobilį, kuriame važiavo ir kuris buvo stabdomas policijos pareigūnų, pasišalino taip bandydamas pabėgti, o sulaikytas buvo tik panaudojus tarnybinį šunį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, dėl ko skundo argumentai, jog įtariamasis nesirengia išvykti į užsienį bei bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso, yra atmetami, kaip nepagrįsti.
Be to, pirmosios instancijos teismo išvados, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, yra pagrįstos ir motyvuotos. BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Nors skunde pagrįstai teigiama, jog E. M. teistumas yra išnykęs, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įtariamų nusikalstamų veikų pobūdis ir aplinkybės bei įtariamojo asmenybė nagrinėjamu atveju leidžia pagrįstai manyti, jog įtariamasis E. M. gali gauti pragyvenimui lėšas iš nusikalstamos veiklos ir padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Be to, kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, Panevėžio apskrities policijos komisariate (baudžiamoji byla Nr. 76-1-00512-12) yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas E. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos nuosavybei padarymo, o praeityje daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už įvairių administracinių teisės pažeidimų padarymą, nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o, kaip minėta pirmiau, įtariamas net keturių nusikaltimų, kurių du yra nuosavybei, padarymu. Taigi šiuo atveju pats inkriminuojamų bei praeityje padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir pobūdis rodo neigiamą įtariamojo E. M. požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles ir bendruomeninio gyvenimo normas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.
Pažymėtina ir tai, jog įtariamojo E. M. gynėjo advokato D.Karvelio skundo argumentai, jog negalima spręsti dėl E. M. kaltės padarius inkriminuojamus nusikaltimus apeliacinės instancijos teismo yra nevertinami, kadangi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo ir iš esmės įrodymų nevertina.
Taip pat atmetami ir skundo argumentai, jog įtariamasis E. M. yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais bei gyvena kartu su savo motina ir broliu, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, įtariamojo E. M. mama, kuriai taip pat yra pareikšti įtarimai pagal BK 253 str. 1 d., apklausiama įtariamąja, nurodė, jog su sūnumi E. M. kartu negyvena, pas jį namuose dažnai nesilanko, o taip pat į sūnaus gyvenimą nesikiša. Be to, pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats įtariamasis E. M. parodė, jog yra išsiskyręs, pajamas gauna iš nelegalaus darbo ir turi daug draugių, su kurių nei viena negyvena.
Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-05-16 nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas – įtariamajam E. M. paskirta esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Suimtojo įtariamojo E. M. gynėjo advokato D.Karvelio skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.