Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-06-27 · Byla Nr. TS-31-543/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-27
Bylos Nr.
TS-31-543/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
G. L.
Kategorijos
Byla Nr. TS-31-543/2016;
Teisminio proceso numeris 1-67-1-00135-2014-1;Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 27 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir susipažinusi su pateiktos nuteistojo asmens bylos dokumentais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015-05-04 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Bausmės pradžia - 2015-05-04, bausmės pabaiga – 2017-05-02. Teismo nutarties priėmimo dienai liko atlikti 10 mėnesių 5 dienos laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu atmestas nuteistojo G. L. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nutarime komisija nurodė, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose vertinamas neigiamai, nors drausminių nuobaudų neturi, tačiau vieną kartą padarė drausmės pažeidimą, drausminė nuobauda skirta nebuvo, neskatintas. Nuteistasis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nedalyvavo anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje bei elgesio korekcijos programoje, nors nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, tačiau nemano, kad tai yra problema ir ją reikia spręsti. Šios aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką, todėl Komisija nemanė, kad nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo priimtas vienbalsiai.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis G. L. su komisijos išvadomis nesutiko ir prašė komisijos nutarimą panaikinti, taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, kas netrukdo integruotis į visuomenę, turi pastovias pajamas, todėl nebus priverstas ieškoti pragyvenimo šaltinio, turi nedidelį civilinį ieškinį, kurį moka, yra neįgalus, neįgalumas nustatytas iki 2033 metų. Nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, todėl negali būti neigiamai charakterizuojamas. Dėl negalios daugiausia guli, todėl nieko blogo nedaro. Neskatintas, nes būrio viršininkas vykdo nurodymus invalidų neskatinti. Teistumas išnykęs, nusikaltimų nedarė, dabar nusižengė dėl neatsargumo, todėl neteisinga jį laikyti potencialiu nusikaltėliu. Mano, kad invalidai lygtinai nepaleidžiami, nes jie neša pelną į kažkieno kišenes, kažkas lobsta iš jų skausmo, jie yra diskriminuojami, iš jų tyčiojamasi. Nusikaltimų daryti nesiruošia.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimu prašo nuteistojo skundą atmesti, palikti galioti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Susipažinus su pateikta medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis G. L. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jis atitinka įstatymo – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas sąlygas. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema (39 balai pagal OASys), tačiau labai artima vidutinei (nuo 41 iki 99 balų).

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo įvertintina ir tai, ar nuteistojo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde nuteistasis nurodė, kad bausmės atlikimo metu nebuvo baustas, tai pažymėta ir Socialinio tyrimo išvadoje, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis nebuvo ir skatintas, be to buvo padaręs drausmės pažeidimą, už kurį nuobauda skirta nebuvo. Atlikdamas bausmę nedirbo, yra nedarbingas, neįgalus. Nesprendžia problemos ir dėl alkoholio vartojimo, nors nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Nuteistasis sunkiai bendraujantis, elgesyje pasireiškia impulsyvumas, greitas susierzinimas, yra praradęs savitvardą ir sužalojęs žmogų. Atpažįsta tik kai kurias iš turimų problemų, kitas – kategoriškai neigia ir jų nesprendžia. Nors nusikaltimą pripažįsta, tačiau, linkęs minimalizuoti savo elgesį nusikaltime, mano, kad nubaustas per griežtai. Susiduria su sunkumais numatydamas savo elgesio pasekmes, nelinkęs įsiklausyti į kitokią nuomonę.

Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, iš nuteistojo nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo didelė suma rodo, kad reikalingos pakankamai didelės pajamos siekiant tikėtis galimai nenusikalstamo nuteistojo elgesio ir tai leidžia abejoti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis iš viso teistas penkis kartus, šiuo metu bausmę atlieka už sunkų tyčinį nusikaltimą. Nuteistasis neteisus teigdamas, kad nusižengė dėl neatsargumo, nes sunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, yra tyčinis nusikaltimas. Tai jį charakterizuoja kaip asmenybę, linkusią ignoruoti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Pakartotinis nusikaltimų darymas, sunkėjančios nusikalstamos veikos yra pagrindas pripažinti, kad anksčiau paskirtos bausmės neįtakojo nuteistojo elgesio bei požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o padarytos nusikalstamos veikos tyčinis pobūdis ir sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei.

Nuteistasis skunde nurodė, kad yra neįgalus, neįgalumas nustatytas iki 2033 metų, tačiau į pataisos namus jis papuolė dėl savo kaltų veiksmų ir jau būdamas neįgalus ir tai nesulaikė jo nuo nusikaltimo darymo. Niekuo nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, kad neįgalūs asmenys lygtinai nepaleidžiami, nes jie neša pelną į kažkieno kišenes, kažkas lobsta iš jų skausmo, jie yra diskriminuojami, iš jų tyčiojamasi, kadangi valstybei išlaikyti sveikatos problemų turintį neįgalų asmenį kainuoja daug daugiau nei sveiką nuteistąjį.

Įvertintina ir tai, kad ,,prieš“ nuteistojo lygtinį paleidimą vienbalsiai balsavo visi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariai.

Piktnaudžiavimo alkoholiu problemos ir emocinė gerovė – mąstymas ir elgesys ir toliau išlieka kriminogeniniais veiksniais. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nedalyvavo anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje bei elgesio korekcijos programoje, socialinės reabilitacijos programose dalyvauja tik patenkinamai. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, palyginus su atliktąja bausmės dalimi, likusi dar labai ilga neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o taip pat gali suteikti pagrindą abejoti teisingumu. Nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai, nes akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl šio principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

nuteistojo G. L. skundą atmesti.

Palikti galioti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 357-222.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja I. K.