- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- ATP-1059-485/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04093-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarties A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas A. A. surašytas už tai, kad jis, 2013-04-27 apie 21.18 val. Kauno r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė) 15 - ame kilometre, vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą 90 km/h greitį, vairavo automobilį 131 km/h greičiu, nustatytą greitį viršijo 41 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.1 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2013-05-30 nutarimu A. A. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d., padarymą paskirta 500 Lt bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismą, prašydamas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013-05-30 nutarimą panaikinti, bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013-05-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-13-7486751 A. A. paskirtą nuobaudą paliko nepakeistą ir A. A. skundo netenkino, konstatavęs, kad minėtas 2013-05-30 nutarimas yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, nuobauda A. A. pritaikyta tinkamai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kadangi objekte buvo du apsaugos darbuotojai. Objekte buvo vienas apsaugos darbuotojas M. S., kuriam grėsė realus pavojus sulaikant akivaizdžiai saugomoje teritorijoje esantį vieną arba tikėtina kelis pašalinius asmenis. Antrasis, R. P., dirba Kauno mieste CSP pulto operatoriumi, kuris negali būti objekte ir palikti centralizuoto stebėjimo posto. Tai patvirtina darbuotojų tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai. Apelianto parodymuose išdėstyta, kad policijos pareigūnai neskubėjo į įvykį padėti, bet, priešingai, užlaikė pastarąjį asmenį, kol surašė protokolą, dėl ko vėliau objekte nebuvo sulaikyti įtariami asmenys. Teismas konstatavo tik grėsmę eismo saugumui, tačiau ne konkrečią žalą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas padarė žalą tretiesiems ar kitiems asmenims. Viršydamas greitį jis tik formaliai pažeidė greičio apribojimus, bet jokios realios grėsmės kitiems eismo dalyviams nekilo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo A. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. pasielgė neatsakingai, pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kadangi saugomame objekte buvo apsaugos darbuotojai, kurie iškvietė policiją. Pažeidėjo teiginys, kad jis pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo būklėje, vertintinas kritiškai kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d., nėra, apeliacinis skundas grindžiamas tik tuo, kad A. A. šiuo atveju veikė esant būtinajam reikalingumui, pažymi, kad, vadovaujantis ATPK 17 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Pabrėžtina, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms minėtoms sąlygoms.
Įvertinus visą bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtinasis reikalingumas šiuo atveju nėra teisėtas, nes neatitinka ketvirtosios ir penktosios būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų, darytina išvada, kad apeliantas jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą padarė ne būtinojo reikalingumo būklėje. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintas aplinkybes, kad šiuo atveju UAB „X“ turtui gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis - apsaugos darbuotojų ir policijos pareigūnų jėgomis. A. A., vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą 90 km/h greitį, vairavo automobilį 131 km/h greičiu, nustatytą greitį viršijo 41 km/h, tuo kėlė realią grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui. Nors skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, kad objekte buvo du apsaugos darbuotojai, kadangi R. P. objekte nebuvo, jis tuo metu atliko UAB „X“ CSP operatoriaus pareigas, tai esminės reikšmės šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl ketvirtosios būtinojo reikalingumo sąlygos neturi, kadangi, kaip matyti iš šio asmens tarnybinio pranešimo (b. l. 5), jis pagal M. S. telefoninį pranešimą iškvietė policiją, ir policijos pareigūnai atvyko į objektą. Taigi, gresiantis pavojus minėtos įmonės turtui galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis – apsaugos darbuotojo, kuris operatyviai reagavo į įvykį, pranešdamas UAB „X“ CSP pultui ir paprašydamas kviesti policijos pareigūnus, o taip pat ir policijos pareigūnų jėgomis.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais ir jų neatkartodamas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju A. A. veiksmai neatitinka ir penktosios būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos, yra pagrįsta. Apeliantas neteisingai nurodo, kad jis nepadarė jokios žalos, kadangi jo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala eismo saugumui.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.