Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. O. (J. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą – 2015 m. birželio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimo. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2002 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

J. O. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

- „1A.mot.kab.jakes16 kanalu_16 kanalu_20240804150859_20240804152059_25494739“. Vaizdo įrašo trukmė 11 minučių 55 sekundžių. Vaizdo stebėjimo kamera apima parduotuvės kasas bei prekybos salę. Matome kaip prie prekystalio su vyriškomis rankinėmis ateina ankščiau minėta moteris ir vyras, moteris apžiūri rankinės esančias ant prekystalio ir vieną iš jų pasiima ir nueina kartu su vyru. Moteris ir vyras nueina už kameros ribų.

- „kasa.16 kanalu_16 kanalu_20240804150859_20240804152059_25494739“. Vaizdo įrašo trukmė 11 minučių 58 sekundžių. Vaizdo stebėjimo kamera apima parduotuvės kasas bei prekybos salę. Matome kaip prekybos sale eina moteris ir vyras, moteris rankoje laiko dvi kepures su snapelių. Prieina prie prekystalio su rankinėmis ir pasiima vieną tamsios spalvos rankinuką nueina už kameros ribų bet grįžta su prekėmis ir prieina prie prekystalio su kojinėmis. Pasiima 2 vnt. pakuočių šviesios spalvos kojinių, nuo kito prekystalio paima juodos spalvos 1 vnt. pakuotę kojinių. Moteris ima nuo trečio prekystalio 1vnt. tamsios spalvos pakuotę kojinių. Nuo ketvirto prekystalio moteris paima galimai 2 vnt. pakuočių kojinių. Vyras moteriai paduoda 2 vnt. pakuočių kojinių. Matome kaip vyras ir moteris nueina už kameros ribų. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota.

- „1A. prie iejimo.dome_8 kanalu_20240804151520_20240804152059_25506154“. Vaizdo įrašo trukmė 5 minutės 37 sekundės. Matome kaip moteris ir vyras išeina iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Apsaugos darbuotojas eina iš paskos. (1 t., el. b. l. 59-62).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1031) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) yra 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo pasikėsinto pagrobti turto vertė 268,88 Eur (5,3 MGL), t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur), darytina išvada, kad J. O. padaryta veika atitinka objektyviuosius BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis, darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad kėsinasi grobti svetimą turtą ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad už paimtas prekes turi sumokėti, tačiau sąmoningai kėsinosi išeiti iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, bet savo veikų nebaigė, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Darytina išvada, kad J. O. veiksmuose yra visi būtini nedidelės vertės turto vagystę atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. O. 2024 m. rugpjūčio 4 d. apie 15.30 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), kur prekybos salėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nuo lentynų paėmė šias prekes: vyrišką rankinę „Boss“, 99,99 Eur vertės, kepurę „Calvin Klein“, 34,99 Eur vertės, kepurę „Tommy Hilfiger“, 39,99 Eur vertės, vieną porą kojinių “Puma“, 9,99 Eur vertės, vieną porą kojinių “Tommy Hilfiger“, 13,99 Eur vertės, vieną porą kojinių “Tommy Hilfiger“, 11,99 Eur vertės, vieną porą kojinių “S.O.“, 9,99 Eur vertės, vieną porą kojinių “Camano“, 7,99 Eur vertės, vieną porą kojinių “Camano“, 7,99 Eur vertės, vieną porą kojinių “Puma“, 9,99 Eur vertės, vieną porą kojinių “Puma“, 9,99 Eur vertės, vieną porą kojinių “Camano“, 11,99 Eur vertės, po ko, veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sudėjo minėtas prekes į jo turimą kuprinę ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi už parduotuvės ribų buvo sulaikytas “(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės – 268,88 Eur vertės turtą.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. O. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, tačiau prašo baudą išdėstyti 8 mėnesių laikotarpiui, kadangi šiuo metu gyvena tik iš (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 166-167).

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. O., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 12 straipsnis).

J. O. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. J. O. (duomenys neskelbtini), teistas, už tyčinį nužudymą pagal BK 105 straipsnio 2, 5, 7, 8, 12 punktus, pasikėsinimą plėšti pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, taip pat už 234 straipsnio 1 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi BK redakcija), paskutinį kartą teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (1 t., el. b. l. 115-124). Baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, baudos sumokėtos (1 t., el. b. l. 133-148), nedirba (1 t., el. b. l. 125-126), (duomenys neskelbtini). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose nėra.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą, už baudžiamąjį nusižengimą bauda nustatoma nuo 15 MGL iki 500 MGL dydžio bauda. Teismas vertina, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis – 21 MGL (1050 Eur) nežymiai viršija sankcijoje numatytą bausmės minimumą, tačiau neviršija bausmės vidurkio už baudžiamąjį nusižengimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Siūlomas baudos dydis yra protingas ir proporcingas, jo mažinti ar didinti nėra pagrindo, todėl tokio dydžio bausmė J. O. ir yra skirtina.

J. O. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda.

Kaltinamasis J. O., sutikdamas su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, prašė baudos sumokėjimą išdėstyti 8 mėnesiams. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės išdėstyti paskirtą bauda, kaltinamajam gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamojo prašomas 8 mėnesių terminas yra per ilgas, nes bausmė už nusikalstamos veikos padarymą neišvengiamai sukuria nepatogumų, nėra ir negali būti patogi bei priimtina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Visgi teismas atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos baudos dydį, kaltinamojo asmenybę ir finansinę padėtį ((duomenys neskelbtini), baudos už administracinius nusižengimus sumokėtos), daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai savarankiškai sumokėti yra per trumpas dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį, už įstatyme nustatytą kaltinamajam skirtinos bausmės baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – 4 mėnesių terminą ir suteikti galimybę kaltinamajam tinkamai savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

V. Kiti klausimai

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad prekės buvo grąžintos į prekybą, todėl civilinis ieškinys nebus teikiamas (1 t., el. b. l. 162).

J. O. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 106-109) – paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintinas.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai peržiūrėti 2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros metu – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. O. (J. O.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 21 MGL 1050 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. O. paskirti galutinę bausmę 14 MGL 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu vaizdo įrašus peržiūrėtus 2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros metu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

- Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

- sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

- laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

- jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.