- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-14
- Bylos Nr.
- 2S-1657-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01049-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- A. S., E. K.
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1501-214/2012 pagal pareiškėjų A. S., E. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 2 d. sprendimu (b.l. 8-10) patvirtino pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nutraukė jų santuoką, be kitų spręstų klausimų nustatė, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjai lieka solidariai įsipareigoję pagal 2007m. rugpjūčio 10 d. kreditavimo sutartį Nr. BK/1469/002-A, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti 0,5080 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (0,1092 ha) bus padalinta lygiomis dalimis grąžinus kreditą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė teismui prašymą (b.l. 1-2) patvirtinti jų 2012 m. kovo 26 d. susitarimą pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo pareiškėjai susitarė pasidalinti žemės sklypą, nustatė, kad pareiškėjui A. S. atitenka 573/1092 dalys, pareiškėjai E. K. 519/1092 dalys pareiškėjams priklausančios žemės sklypo dalies, taip pat susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Pareiškėjai nurodė, jog santuokos nutraukimo byloje buvo be pagrindo neišspręstas turto padalijimo klausimas, jų nuosavybės teisės į sklypą suvaržytos iki kredito grąžinimo dienos, kas užkerta kelią pareiškėjui A. S. sklype statyti statinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi (b.l. 11-12) pareiškėjų prašymą atmetė nurodydamas, jog byloje nėra duomenų apie iš esmės pasikeitusias faktines aplinkybes. Pastato statyba yra viena iš sklypo panaudojimo galimybių. Pateiktas prašymas susijęs su teismo patvirtintoje sutartyje numatytų sąlygų įgyvendinimu, bet ne su esminiu sąlygų pasikeitimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas A. S. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 16-19), kuriuo prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti, pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo patenkinti. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais argumentais:
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimu nebuvo išspręstas turto padalijimo klausimas. Ydinga sprendimo formuluotė sukūrė nepagrįstus pareiškėjų nuosavybės teisių suvaržymus, paliko galioti bendrąją jungtinę nuosavybę net ir po santuokos nutraukimo. Priimdamas 2010 m. birželio 2 d. sprendimą Kauno rajono apylinkės teismas neišaiškino teisinio išsilavinimo neturintiems pareiškėjams sprendimo pasekmių, neprašė pateikti papildomų įrodymų, patikslinti teikiamą tvirtinti sutartį. Esmine aplinkybe, sąlygojusia prašymo pateikimą, tapo apelianto siekis statyti ginčo sklype statinį, kas yra neįmanoma, kol neišspręstas atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės klausimas. Priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, nepasisakė dėl prašymo patvirtinti naudojimosi sklypu tvarką. Nurodyta aplinkybė pati savaime yra pakankamas pagrindas ginčijamai nutarčiai panaikinti.
Pareiškėja E. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu
Atskirajame skunde apeliantas akcentuoja, jog ginčytina situacija susiklostė dėl ydingo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimo santuokos nutraukimo byloje. Sistemiškai aiškinant CK 3.53 straipsnio 3 dalies, 3.59 straipsnio, 3.100 straipsnio 4 punkto nuostatas darytina išvada, jog nagrinėjantis santuokos nutraukimo bylą teismas privalo išspręsti santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, nes tik tokio sprendimo pagrindu baigiasi sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju tvirtindamas pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį teismas nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį nepadalijo. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog tiek pareiškėjų pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga, kurioje aptariamas žemės sklypo dalies likimas, tiek ir atitinkama teismo sprendimo dalis yra ydinga. Aplinkybė, jog pareiškėjai liko solidariai atsakingi už kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, nebuvo kliūtimi transformuoti bendrąją jungtinę nuosavybės teisę į bendrąją dalinę, tačiau tai turėjo būti tiesiogiai įvardinta teismo sprendime, nes tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo atveju laikytina pagrindu nuosavybės teisių režimui pakeisti ir pakeitimams įregistruoti. Akcentuotina tai, jog aptariamas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jis nebuvo tikrinamas instancine tvarka. Atskirojo skundo argumentai, susiję su sprendimo ydingumu, gali būti pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu - dėl aiškios teisės taikymo klaidos, nulėmusios neteisėto sprendimo priėmimą. Kitokių įsiteisėjusio teismo sprendimo korekcijos galimybių įstatymas nenumato.
Nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip pagrindą konstatuoti, jog atskirojo skundo argumentai, susiję su Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, negali būti pagrindu ginčijamai nutarčiai naikinti ar keisti.
Dėl prielaidų prašymui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo tenkinti
CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta buvusio sutuoktinio teisė, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Nors įstatyme nėra tiesiogiai įvardinta, ši nuostata netaikytina sutarties sąlygoms dėl turto padalijimo. Priešinga išvada paneigtų nuosavybės teisių stabilumo ir teisėtų lūkesčių principus, sukeltų nemažai problemų civilinėje apyvartoje, kadangi suteiktų buvusiems sutuoktiniams teisę manipuliuoti jų turto teisiniu režimu. Be to, kaip teisingai ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto įvardinta aplinkybė, jog jis ketina statyti ginčo sklype statinį, nelaikytina esmine, ji yra susijusi su nuosavybės teisių įgyvendinimu, bet ne su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų keitimu. Kaip minėta, ginčo situacija susiklostė ne dėl po santuokos nutraukimo susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl ydingo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, ir vienintele išeitimi jai išspręsti laikytinas teisės į proceso atnaujinimą įgyvendinimas.
Dėl atskirajame skunde nurodomų procesinių pažeidimų
Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog ginčijama nutartimi buvo išspręsti ne visi pareiškėjų prašyme nurodyti reikalavimai. Kaip matyti iš prašymo turinio, pareiškėjai teismui pateikė vieną reikalavimą - patvirtinti jų 2012 m. kovo 26 d. susitarimą. Teismas ginčijama nutartimi šį prašymą atmetė nurodydamas, jog nėra pagrindo keisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Tai, jog pagrindinė susitarimo sąlyga teismo buvo pripažinta nepagrįsta, nulėmė išvadą, jog susitarimas negali būti tvirtinamas, t.y. negali būti pripažinta pagrįsta ir išvestinė susitarimo sąlyga dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Akcentuotina ir tai, jog pastaroji sąlyga nėra susijusi su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tai yra savarankiškas reikalavimas, kuris, remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, tarp bendraturčių nesant ginčo, gali būti išsprendžiamas neteismine tvarka.
Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas atmesti atskirojo skundo argumentus dėl galimo proceso teisės normos pažeidimo.
Dėl paduodant prašymą sumokėto žyminio mokesčio
CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nurodytų prašymų nagrinėjimui pagal analogiją taikytinos CPK 538-541 straipsnių nuostatos. Pateikiant tokį prašymą žyminis mokestis nemokėtinas (CPK 83 str. 1 d. 12 p.). Kadangi paduodamas prašymą pareiškėjas A. S. be pagrindo 2012 m. gegužės 3 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, šis mokestis jam grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Visus atskirojo skundo argumentus atmetęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti ginčijamą nutartį skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Įpareigoti VMI prie Finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paduodant prašymą 2012 m. gegužės 3 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.