Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Adolfina SimaitienėBaudž. byla Nr. 1A–406-174/2009Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.18.3.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2009 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. Š. (O. Š. ), I. G. (I. G. ), ir nuteitojo A. Č. (A. Č. ) gynėjo Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) ir atstovės pagal įstatymą E. Č. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-18 nuosprendžio, kuriuo:

O. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnį, 182 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnį – trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnį, 182 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, iš dalies jas sudedant, ir paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-21 nuosprendžiu, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-06 nutartimi, iš dalies jas sudedant, ir paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-21 nuosprendį.

A. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 215 straipsnį, 182 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl R. K. apiplėšimo) – trejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnį – trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl A. L. ir I. I. apiplėšimo) – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl R. K. apiplėšimo), 215 straipsnį, 182 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl A. L. ir I. I. apiplėšimo), 302 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos bausmės subendrintos su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, iš dalies jas sudedant, ir paskirta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-20 nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, ir paskirta penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-20 nuosprendį.

I. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-29 nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, I. G. nuspręsta suimti teismo posėdžių salėje. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista iš O. Š. ir A. Č. solidariai 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, 8 920,11 Lt turtinės žalos atlyginimo, 2 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų R. K. . A. Č. neturint uždarbio ar turto, iš kurio gali būti išieškota, nuspręsta išieškoti iš atstovės pagal įstatymą E. Č. 15 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, 4 460,05 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų R. K. .

Priteista iš O. Š. 1 200 Lt turtinės žalos atlyginimo J. Š. .

UAB „Govita“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 113,70 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Nešiojamąjį kompiuterį „Micromaxx“, saugomą 3-iojo PK saugykloje (kvito Nr. 0005790), nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Š. nuteistas už tai, kad jis 2008-04-06, apie 15 val., turėdamas tikslą padaryti vagystę, atėjęs prie buto, esančio Debreceno g. 25–513, Klaipėdoje, išspyręs buto, priklausančio I. S. , duris, patekęs į jį, iš buto pagrobė 3 800 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „ASUS 562FP“, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį I. S. , ir 1 200 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Micromaxx“, priklausantį J. Š. . Iš viso pagrobė turto už 5 000 Lt.

Be to, O. Š. ir A. Č. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą padaryti plėšimą, 2008-04-10, apie 22.15 val., prie Taikos pr. 76 namo, Klaipėdoje, pasivijo R. K. , O. Š. kumščiu sudavė vieną smūgį jai į galvą, tuo padarydamas galvos sumušimą ir poodinę hematomą pakaušyje, dėl to ji, praradusi sąmonę, nukrito ant žemės, tokiu būdu atimdami galimybę R. K. priešintis, A. Č. nuo jos kairės rankos IV piršto, laužydamas jį į įvairias puses ir tokiu būdu padarydamas pirštakaulio dislokuotos bazės lūžimą ir distalinės dalies išnirimą, numovė ir pagrobė 340 Lt vertės žiedą bei kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, padarydamas kairės pusės minkštųjų audinių paburkimus, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštines žaizdeles kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, galvos smegenų sukrėtimą, o tuo tarpu O. Š. dar spyrė vieną kartą gulinčiai R. K. į šoną, taigi bendrais veiksmais R. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. O. Š. iš R. K. striukės kišenės pagrobė 230 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2626“, kuriame buvo įdėta 10 Lt vertės SIM kortelė „Labas“, iš rankų pagrobė 240 Lt vertės rankinę su joje buvusiais daiktais: 80 Lt vertės manikiūrinėmis replėmis, 48 Lt vertės sage plaukams, 36 Lt vertės akiniais nuo saulės, 100 Lt vertės pinigine, 30 litų, dviem bendros 300 Lt vertės raktais, 800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 6230“, kuriame buvo įdėta 30 Lt vertės kortelė, 25 Lt vertės AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), 25 Lt vertės AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), 7 Lt vertės skaitytojo bilietų ir 30 Lt vertės pluoštinio audinio krepšį, kuriame buvo įdėtas 55 Lt vertės chalatas, 40 Lt vertės pižama. Tokiais veiksmais iš R. K. pagrobė turto už 2 426 Lt.

Be to, O. Š. ir A. Č. , veikdami bendrininkų grupe, 2008-04-10, apie 22.15 val., plėšimo būdu pagrobę R. K. vardu išduotą AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), ją neteisėtai panaudojo 2008-04-10 23.07 val., AB banko „Hansabankas“ bankomate Nr. H182, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, įvedus pagrobtoje užrašų knygutėje rastą slaptą PIN kodą ir paėmė iš R. K. sąskaitos 300 Lt.

Be to, A. Č. 2008-04-16, apie 22.02 val., turėdamas tikslą padaryti plėšimą, veikdamas bendrininkų grupe su O. Š. ir tyrimo metu nenustatytu dar vienu asmeniu, kuris liko jų lauke saugoti, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamą veiką, jam (A. Č. ) ir O. Š. pro neuždarytas duris įsibrovus į parduotuvės patalpas, esančias Debreceno g. 27, Klaipėdoje, priklausančias UAB „Govita“, O. Š. sugriebė parduotuvėje buvusią pardavėją S. B. ranka per kaklą, bandydamas pargriauti ją ant žemės, o kitos rankos kumščiu smogė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą. S. B. šaukiant pagalbos, O. Š. kumščiu užkišo jai burną ir, pargriovęs ją ant žemės ir apžergęs kojomis bei atsisėdęs ant krūtinės, šešis kartus sudavė kumščiu S. B. į galvą bei, sugriebęs kaklą, ją smaugė, tuo tarpu A. Č. bandė nuo rankos numauti tris auksinius žiedus bei ne mažiau kaip šešis kartus spyrė S. B. į įvairias kūno vietas, tai yra bendrais veiksmais, nežymiai sutrikdydami jos sveikatą ir padarydami poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių paburkimu kaktos kairėje, viršugalvio kairėje, dešinio skruosto minkštųjų audinių paburkimą, kraujosruvas ir gleivinės įbrėžimus abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose. Bendrai veikdami S. B. nutempę į pagalbines patalpas, O. Š. vėl, apžergęs kojomis, laikė ją, atsisėsdamas ant krūtinės, nukreipęs į ją ant kaklo kabojusį dėklą, sakydamas, kad turi peilį, grasino papjauti, tuo tarpu A. Č. parduotuvėje nuo spintos pagrobė UAB „Govita“ priklausančius 1 700 Lt, o iš seifo pagrobė 500 Lt. O. Š. , palikęs A. Č. saugoti S. B. , pagrobė S. B. priklausančią 15 litų vertės piniginę, kurioje buvo 600 litų, vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė, išduoti S. B. vardu, bei iš rankinės pagrobė 800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su joje buvusia 20 Lt vertės SIM kortele, tai yra bendrai veikdami, iš viso pagrobė S. B. priklausančio turto už 1 435 Lt, bei išbėgdami iš parduotuvės pagrobė UAB „Govita“ priklausančių cigarečių už 863,70 Lt.

Be to, A. Č. , O. Š. ir I. G. , nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2008-05-20, apie 20.30 val., prie Debreceno g. 64 namo pirmos laiptinės, Klaipėdoje, A. Č. ir O. Š. grasinant prieš A. L. pavartoti fizinį smurtą, A. Č. ranka sugriebė A. L. už marškinėlių ties krūtine, kita ranka apieškojo rūbus, iš džinsų kišenės pagrobė 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6100“ su jame buvusia 20 Lt vertės SIM kortele, o O. Š. , įkišęs ranką į A. L. vidinę striukės kišenę, pagrobė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu I. G. iš A. L. draugo D. I. , grasindamas jį sužaloti peiliu, apieškojęs jo rūbų kišenes, iš dešinės šoninės džinsų kišenės pagrobė 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung D9000“ su jame buvusia 3 Lt vertės SIM kortele ir iš galinės džinsų kišenės pagrobė 5 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 15 Lt vertės važiavimo miesto autobusu bilietas, materialinės vertės neturinčios AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi jie bendrais veiksmais, veikdami grupe, grasindami pavartoti fizinį smurtą, iš A. L. pagrobė jam priklausantį turtą už 120 Lt ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iš D. I. pagrobė jam priklausantį turtą už 623 Lt.

Aiškina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas grindžia tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau nuteistojo A. Č. atstovai abejoja, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio byloje surinktus įrodymus, vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-18 nuosprendžiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes teismas nepagrįstai A. Č. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 215 straipsnį. Pasak apelianto atstovų, svetimos mokėjimo kortelės PIN kodo surinkimas įdėjus ją į bankomatą sudaro BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto mokėjimo instrumento panaudojimo tąsą. BK 214 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, taip pat nustatyta baudžiamoji atsakomybė ir už svetimo mokėjimo instrumento neteisėtą įgijimą ir jo panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti. Finansinio instrumento panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti suprantamas kaip mokėjimo instrumento pateikimas institucijai (darbuotojui), turinčiai teisę atlikti finansines operacijas. Taigi į panaudojimo sąvoką įeina ir banko mokėjimo kortelės įdėjimas į bankomatą, tai ir konstatuojama teismo nuosprendyje. Aiškina, kad nuteistojo A. Č. tariamai atlikti veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos požymius, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu BK 215 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už kitus nusikalstamus veiksmus, kurių nuteistasis A. Č. nepadarė, todėl kvalifikuodamas A. Č. veikas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį teismas netinkamai pritaikė įstatymą, kuris neturėjo būti taikytas, todėl remiantis BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši nuosprendžio dalis turi būti panaikinta ir bylos dalis dėl A. Č. nuteisimo pagal BK 215 straipsnį turi būti nutraukta neįrodžius, kad A. Č. padarė jam inkriminuotą veiką pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Aiškina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 straipsnio 5 dalis reikalauja žalos atlyginimo klausimus spręsti motyvuotai, taikant materialinės teisės normas, skirtas atitinkamiems teisiniams santykiams reguliuoti. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles (BPK 113 straipsnis). Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, nesiaiškino, kuri ieškinio dalis priežastiniu ryšiu yra susijusi su nuteistųjų asmenų nusikalstama veika, kuri nesusijusi, ar civilinio ieškinio reikalavimas pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ši nuosprendžio dalis nepagrįsta teisiniais argumentais, teisės normos išvardijamos deklaratyviai, neatskleistas konkretus jų turinys bei reikšmė nustatomam žalos dydžiui.

Tvirtina, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nusikaltimu nukentėjusiajai R. K. buvo padaryta 8 920,11 Lt turtinė žala, nes nepateikti šią turtinės žalos sumą patvirtinantys įrodymai. Aiškina, kad turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus ar sumažinus jo vertę. Nukentėjusioji R. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jai padaryta 5082 Lt turtinė žala, iš jų – 2 350 Lt žala dėl turto netekimo. Tačiau nuteistojo A. Č. atstovai apeliaciniame skunde pažymi, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai buvo grąžintas 103 Lt vertės telefono aparatas. Taigi žala dėl turto netekimo yra 1 800 Lt. Ši suma nukentėjusiajai ir turėjo būti priteista solidariai iš A. Č. ir O. Š. turtinės žalos atlyginimui, nurodant, kad A. Č. neturint uždarbio ar turto, iš kurio gali būti išieškoma, išieškoti iš atstovės pagal įstatymą E. Č. 900 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. K. .

Nukentėjusioji R. K. nurodė, kad vaistams ji išleido 1 505 Lt, tačiau iš teismui pateiktų vaistų įsigijimo kvitų matyti, kad vaistams ji išleido 855 Lt, be to, iš pateiktų kvitų matyti, kad vaistai buvo įsigyti nuo 2008 metų balandžio mėnesio iki birželio mėnesio, tačiau nepateikti įrodymai, kad vaistų pagal pateiktus kvitus įsigijimas ir vartojimas buvo susiję su patirtais sužalojimais. Maža to, nukentėjusioji R. K. netinkamai nurodė vaistų pavadinimą.

Nukentėjusioji R. K. prašydama priteisti 500 Lt kelionės išlaidų nurodė, kad jai teko važiuoti į Vilnių, nes iš karto po įvykio jai buvo atlikta pakartotinė plastinė operacija, tačiau kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Nuteistojo A. Č. atstovų apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuosprendyje deklaratyviai nurodė, kad „dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, buvo sužalota jos sveikata. Atsižvelgtina į tai, kad R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat į kaltinamųjų turtinę padėtį – visi trys nedirbantys, A. Č. nepilnametis. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, R. K. priteistina 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo“. Daugiau nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala nebuvo sukonkretinta, o minėtas aplinkybes nusvėrė kitos, priešingos joms, aplinkybės. Nuteistojo A. Č. atstovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. K. priteistinos neturtinės žalos dydžio nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos pažeidžiant BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos turinį bei jos dydžio nustatymo kriterijus, todėl prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti – atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nuteistasis O. Š. , jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis I. G. , jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo A. Č. atstovė pagal įstatymą ir gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. Š. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo I. G. ir nuteistojo A. Č. atstovės pagal įstatymą E. Č. ir gynėjo Viačeslavo Žarkovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1, 4 punktai).

Dėl I. G. ir A. Š. paskirtų bausmių

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nuteistiesiems I. G. ir O. Š. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Nuteistųjų I. G. ir O. Š. apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtų bausmių paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistiesiems, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybę, teismo nustatytą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas I. G. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Apeliantas A. Š. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių bei sunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys, BK 12 straipsnis). Nuteistasis I. G. anksčiau tris kartus teistas, O. Š. keletą kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumai jiems nėra išnykę. Tai rodo jų negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir polinkį į nusikalstamų veikų darymą. Nustatyta apeliantų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas I. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės negu straipsnio sankcijoje numatytas laivės atėmimo bausmės vidurkis, O. Š. teismas paskyrė ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko I. G. ir O. Š. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistieji I. G. ir O. Š. anksčiau ne kartą buvo teisti, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jie laikytini recidyvistais (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl apeliantams tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jų nusikalstamiems polinkiams pakeisti.

Apeliantas I. G. prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant į tai, kad dėl nesutarimų su patėviu jis buvo priverstas gyventi atskirai, o tai, apelianto teigimu, turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau, kaip minėta, jis anksčiau ne kartą buvo teistas, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, yra linkęs nusikalsti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, be to, nors yra darbingo amžiaus, tačiau iki nusikaltimo niekur nedirbo, darbo neieškojo. Todėl akivaizdu, kad jis nenori keisti gyvenimo būdo ir daugiau nebenusikalsti.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, apeliantams I. G. ir O. Š. paskyrė teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintinos.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs I. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, lengvinanti baudžiamąją atsakomybę – tai kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 137, 138–139), tiek teisme (t. 4, b. l. 143) I. G. davė nuoseklius parodymus apie visas nusikaltimo dėl nukentėjusiųjų D. I. ir A. L. apiplėšimo padarymo aplinkybes, parodymų nekeitė, niekaip nenorėjo sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias šios nusikalstamos veikos aplinkybes, policijos komisariate sutikęs nukentėjusįjį jo atsiprašė. Prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas tai daro savanoriškai, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kad I. G. prisipažinimą lėmė objektyvios aplinkybės. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nustato BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę I. G. , kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau ir nustačius kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę kolegija nemano esant pagrindui švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes ji atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Tokią išvadą kolegija daro ir atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo veiksmus nusikalstamos veikos padaryme.

Nuteistasis O. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl šią aplinkybę apylinkės teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Byloje yra duomenų, kad O. Š. dėl nukentėjusiosios R. K. apiplėšimo davė nevisiškai nuoseklius parodymus, tai yra teigė, kad pinigų, pasinaudodamas pagrobta banko mokėjimo kortele, iš nukentėjusiajai priklausančios sąskaitos neėmė, tačiau teismas dėl šios nusikalstamos veikos nustatė visišką jo ir kito nusikaltimo bendrininko A. Č. kaltę. Aplinkybė, kad O. Š. pripažintas kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nors jis dėl R. K. apiplėšimo tik iš dalies pripažino savo kaltę, rodo, kad jo gailėjimasis nebuvo nuoširdus, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės O. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl A. Č. ir O. Š. nuteisimo pagal BK 214 straipsnį

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad O. Š. ir A. Č. , veikdami bendrininkų grupe, 2008-04-10, apie 22.15 val., plėšimo būdu pagrobė R. K. vardu išduotą AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. 1183 0810 1521 0386 ir tą pačią dieną 23.07 val. AB banko „Hansabankas“ bankomate Nr. H182, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, įvedus pagrobtoje užrašų knygutėje rastą slaptą PIN kodą paėmė iš R. K. sąskaitos 300 Lt. Šią O. Š. ir A. Č. padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 215 straipsnį.

A. Č. atstovai apeliaciniame skunde tvirtina, kad A. Č. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 215 straipsnį, nes jis šio nusikaltimo nepadarė. O. Š. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis iš R. K. pagrobtos mokėjimo kortelės nepanaudojo ir prašo dėl šio nusikaltimo jį išteisinti. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, juos paneigia pačių nuteistųjų O. Š. ir A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios R. K. bei liudytojo A. G. parodymai.

Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi O. Š. ir A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl iš R. K. plėšimo metu pagrobtos mokėjimo kortelės panaudojimo bei pinigų pasisavinimo ir pagrįstai atmetė teisminio bylos nagrinėjimo metu jų duotus parodymus, nes O. Š. ir A. Č. dėl parodymų pakeitimo teisme įtikinamų ir argumentuotų motyvų nenurodė.

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu O. Š. parodė, kad po R. K. apiplėšimo įvykdyto nusikaltimo prie „Ikiuko“ parduotuvės, Nidos gatvėje, iš bankomato, kartu su A. Č. , panaudodami užrašų knygutėje rastą PIN kodą, iš nukentėjusiosios sąskaitos paėmė 300 Lt, kuriuos pasidalijo (t. 2, b. l. 5, 9, 13). Tas pačias aplinkybes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir A. Č. (t. 2, b. l. 76–77).

Liudytojas A. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad minėtą vakarą O. Š. atvyko į jo nuomojamą butą, paliko rankinę su daiktais, buvo trumpam išėjęs, grįžo ir liko pas jį nakvoti. Iš ryto atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. A. G. nurodė, kad jokios banko mokėjimo kortelės O. Š. jam nedavė, jis kortelės neturėjo, ja nesinaudojo ir pinigų iš sąskaitos nepaėmė (t. 4, b. l. 187).

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad apiplėšimo metu kartu su kitais daiktais buvo pagrobta ir AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelė ir iš jos sąskaitos buvo paimti 300 Lt.

Įvertinęs minėtų įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad O. Š. ir A. Č. , pasinaudodami pagrobta banko mokėjimo kortele, užvaldė nukentėjusiosios pinigus – 300 Lt.

Nors baudžiamąją atsakomybę už svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą įgijimą ir kitus alternatyvius veiksmus nustato BK 214 straipsnio 1 dalis, o baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą finansinės operacijos svetima elektronine mokėjimo priemone atlikimą – BK 215 straipsnio 1 dalis, tačiau O. Š. ir A. Č. nusikalstama veika pasinaudojant R. K. priklausančia banko mokėjimo kortele paimant 300 Lt kvalifikuota tik pagal BK 215 straipsnį, nes kaltinimas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį jiems inkriminuotas nebuvo, taigi teismas negalėjo peržengti kaltinimo ribų, jo išplėsti, todėl ir apeliacijos teismas šio klausimo nesvarsto.

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas minėtą O. Š. ir A. Č. nusikalstamą veiką pagal BK 215 straipsnį, nenurodė šio straipsnio dalies. Iš BK 215 straipsnio konstrukcijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė fiziniam asmeniui už šiame straipsnyje nurodytą veiką numatyta tik šio straipsnio 1 dalyje. Kolegija neabejoja, kad O. Š. ir A. Č. nuteisti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismas tai vertina kaip rašymo klaidą, kuri taisytina.

Dėl nukentėjusiajai R. K. padarytos turtinės žalos atlyginimo

Nuteistojo A. Č. atstovų apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji pateikė tik dalį įrodymų dėl jai padarytos turtinės žalos, todėl teismas nepagrįstai visiškai tenkino šią ieškinio dalį.

Nukentėjusioji R. K. patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad iš viso jai buvo padaryta 5 082,30 Lt turtinės žalos, tai yra plėšimo metu iš jos buvo pagrobta daiktų už 2 826 Lt sumą, ikiteisminio tyrimo metu jai buvo grąžinta daiktų už 476 Lt sumą, todėl pagrobtų daiktų vertė sudaro 2 350 Lt. Dėl sveikatos sužalojimo jai buvo padaryta 2 305,30 Lt žala (į šią sumą įskaičiuota 500 Lt kelionės pas gydytoją išlaidos), ji negavo 417 Lt pajamų (t. 4, b. l. 121–122).

R. K. patikslintame civiliniame ieškinyje prašė priteisti 5 082,30 Lt turtinės žalos atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas R. K. priteisė 8 920,11 Lt sumą turtinei žalai atlyginti, nors toks reikalavimas pareikštas nebuvo. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Nukentėjusioji R. K. nurodė, kad gydymuisi, vaistams, kelionės išlaidoms iš viso ji išleido 2 305,30 Lt, tačiau išsaugojo tik dalį išlaidas patvirtinančių dokumentų ir pateikė teismui vaistų įsigijimo kvitus už 864,11 Lt sumą (t. 1, b. l. 151–152). Kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų neišsaugojo. Tačiau netenkinti šios ieškinio dalies tik dėl to, kad nėra galimas konkretus ir tikslus nukentėjusiosios patirtų išlaidų dydžio nustatymas, nėra teisinga ir sąžininga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 3 straipsnio 1 dalis). Taikant žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atsižvelgti į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės turinį. Šioje teisės normoje suformuluota žalos ir nuostolių definicija. Pagal šią normą piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jei nuostolių dydžio šalis negali tiksliai įrodyti, jų dydį gali nustatyti teismas. Ši norma savo esme yra susieta su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimu. R. K. sužalojimo aplinkybės, sužalojimo pobūdis – nesunkus sveikatos sutrikdymas, akivaizdus gydymosi po patirtos traumos medikamentais poreikis lemia akivaizdžią išvadą, kad nukentėjusioji turėjo papildomų išlaidų, jos yra neišvengiami patirtų sužalojimų padariniai, o išlaidų atsiradimo priežastis – sužalojimai, padaryti apiplėšimo metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad R. K. dėl sveikatos sužalojimo buvo padaryta 1 805,30 Lt žala.

R. K. nurodė, kad iš karto po įvykio Vilniuje jai buvo atlikta pakartotinė plastinė operacija, todėl ji turėjo 500 Lt kelionės išlaidų. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl sužalojimų nukentėjusiajai teko važiuoti gydytis į Vilnių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nepateikti kelionės išlaidas patvirtinantys dokumentai bei į R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kelionei pas plastikos gydytoją į Vilnių ji išleido 200 Lt (t. 1, b. l. 150), taip pat į R. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad kelionei į Vilnių ji samdėsi taksi ir išleido 300 Lt (t. 4, b. l. 146), nukentėjusiajai priteista kelionės išlaidų suma mažintina nuo 500 Lt iki 300 Lt.

Nuteistojo A. Č. atstovai apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai buvo grąžintas 103 Lt vertės telefono aparatas, todėl telefono vertė turėjo būti išskaičiuota iš prašomos priteisti sumos dėl turto netekimo. Tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokių duomenų byloje nėra. Kaip minėta, nukentėjusioji R. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad plėšimo metu iš jos buvo pagrobta daiktų už 2 826 Lt sumą, ikiteisminio tyrimo metu jai buvo grąžinta daiktų už 476 Lt sumą, tai yra žiedas (t. 1, b. l. 148), akiniai su dėklu ir skėtis (t. 1, b. l. 95), todėl pagrobtų daiktų vertė sudaro 2 350 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus naikintina nuosprendžio dalis dėl 8 920,11 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai priteisimo ir R. K. iš viso turtinės žalos atlyginimui priteistina 4882,30 Lt suma, iš jų – 427 Lt negautos pajamos, 1 805,30 Lt gydymo išlaidos, 300 Lt kelionės išlaidos, 2 350 Lt – pagrobtų daiktų vertė.

Dėl nukentėjusiajai R. K. padarytos neturtinės žalos atlyginimo

Nuteistojo A. Č. atstovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. K. priteistinos neturtinės žalos dydžio nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos pažeidžiant BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos turinį bei jos dydžio nustatymo kriterijus. Tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, o jais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal teismų praktiką konkretų padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškinio pareiškime.

Neabejotina, kad nukentėjusiajai R. K. dėl nusikaltimo buvo padaryta neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai R. K. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismas atsižvelgė į nusikaltimu padarytas pasekmes – nukentėjusiajai R. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl tyčinių nuteistųjų O. Š. ir A. Č. veiksmų ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, buvo sužalota jos sveikata. Taip pat pagrįstai atsižvelgta į nuteistųjų O. Š. ir A. Č. turtinę padėtį. Apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiajai R. K. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, šį sprendimą tinkamai motyvavo įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydį pagrįstai sumažino nuo 50 000 Lt iki 30 000 litų. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teisėjų kolegija:

nusprendžia:

nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo I. G. ir nuteistojo A. Č. atstovės pagal įstatymą E. Č. ir gynėjo Viačeslavo Žarkovo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-18 nuosprendį pakeisti.

Nustatyti I. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Priteisti iš O. Š. ir A. Č. solidariai 4882,30 Lt turtinės žalos atlyginimo R. K. . A. Č. neturint uždarbio ar turto, iš kurio gali būti nukreiptas išieškojimas, išieškoti iš atstovės pagal įstatymą E. Č. 2441,15 Lt turtinės žalos atlyginimo R. K. .

Nustatyti, kad O. Š. ir A. Č. nuteisti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.