Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-03 · Civilinė byla Nr. 2-654/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-03
Bylos Nr.
2-654/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Ieškovas
P. G.
Atsakovas
I. K., Lietuvos valstybei, atstovaujama LR Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 94.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-654/2014Procesinio sprendimo kategorija 94.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo ieškinį atsakovams I. K., Lietuvos valstybei, atstovaujama LR Žemės ūkio ministerijos, LR Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl vienašalių sandorių panaikinimo, pripažįstant juos negaliojančiais ab initio, įpareigojimo išduoti dokumentus į privačią nuosavybę ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. G. 2014 m. vasario 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujama LR Žemės ūkio ministerijos, LR Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, I. K., prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės savivaldybės ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos Marijampolės žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gegužės 19 d. išvadą, pripažįstant ją negaliojančia ab initio; 2) panaikinti Marijampolės žemėtvarkos skyriaus Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 18 d. protokolą; 3) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. SM-18-126, pripažįstant jį negaliojančiu ab initio; 4) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. ŽM-149, pripažįstant jį negaliojančiu ab initio; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 20VĮ-(14.20.2)-2281, pripažįstant jį negaliojančiu ab initio; 6) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą ir įsakymą neatlygintinai atstatyti dokumentus P. G. į žemės sklypą, kuris privačios nuosavybės teise buvo neatlygintinai perduotas 1928 m. gegužės 21 d. žemės perleidimo aktu Nr. 31954 privačios nuosavybės žemės sklypo byloje Nr. 12307, esantį Poilsio g. 5, Marijampolėje, žemės plote 13685 kv. m.; 7) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą ir įsakymą neatlygintinai atstatyti dokumentus P. G. į žemės sklypą, kuris privačios nuosavybės teise buvo neatlygintinai perduotas 1928 m. gegužės 21 d. žemės perleidimo aktu Nr. 31954 privačios nuosavybės žemės sklypo byloje Nr. 12307, esantį Poilsio g. 5, Marijampolėje, žemės plote 265 kv. m.; 8) pripažinti, kad P. G. patyrė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, I. K., LR Žemės ūkio ministerijos neturtinę žalą garbei ir orumui dėl psichologinės prievartos, tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos, dvasinius pergyvenimus, pesimizmą, nusivylimą, liūdesį, nerimą, graužatį, nuoskaudą, neviltį, gėdą, pažeminimą, paniekinimą, šmeižimą, gąsdinimą nuo 1996 m. liepos 3 d. neatlygintinai neatstačius dokumentų į žemę Poilsio g. 5, Marijampolėje, ir priteisti iš jų solidariai 2 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei procesines palūkanas; 9) priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, I. K., LR Žemės ūkio ministerijos solidariai ieškovo P. G. naudai 2000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri buvo padaryta jo sveikatai, patyrus akių, galvos skausmą, emocinę depresiją, dvasinius pergyvenimus, bei procesines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti P. G. pareiškimą Lietuvos Respublikai, LR Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir I. K. dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog pareiškimas neteismingas bendros kompetencijos teismui, kadangi administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: 1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 2) savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 3) žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas P. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti priimti P. G. ieškinį. Nurodo, jog ieškinys teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes ginčas yra kilęs iš nuosavybės teisinių santykių, kurių atsiradimo teisinis pagrindas – 1928 m. gegužės 21 d. žemės perleidimo aktas Nr. 31954. Ieškovas siekia žemės sklypo byloje Nr. 12307 neatlygintinai atstatyti dokumentus į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. ieškovas gina savo pažeistą teisę į privačios nuosavybės dokumentus. Tarp ieškovo P. G. ir atsakovų susiklostę teisiniai santykiai nėra grindžiami pavaldumu ir yra reguliuojami privatinės teisės normomis tiek į žemę, tiek į gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Kadangi ginčas yra kilęs iš privatinių teisinių santykių, jis priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimas priėmė deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t. y. valstybės, nuosavybe. Tokiu būdu įvyko visuotinė žemės nacionalizacija, kurios metu buvo likviduota privatinė nuosavybė. Tai, kad 1940 m. liepos 22 d. įvyko tikroji žemės nacionalizacija, pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ papildymo ir pakeitimo“ 3 punkto dalių, kuriomis pakeistos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, bei 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 punktų, kuriais šio įstatymo 12 straipsnis papildytas 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, įvyko žemės nacionalizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2004; 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-783/2002).

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – nors iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumas ir istoriniai visuomeninių santykių pokyčiai lėmė tai, kad, Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ paskelbus iki okupacijos buvusių nuosavybės teisinių santykių tęstinumą, savaime jie nėra atkuriami – nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialiai šiam procesui skirtų (ad hoc) viešosios teisės normų nustatyta tvarka ir sąlygomis ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009).

Pirmieji penki ieškovo P. G. ieškinio reikalavimai yra susiję su jo nuosavybės teisių į tėvo A. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą Marijampolės mieste (buvo duomenys neskelbtini) atkūrimo procedūrų metu priimtų sprendimų panaikinimu. Savo esme ieškiniu ginčijami sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes nuosavybės teisių atkūrimo procese, laikytini administraciniais aktais, o ne vienašaliais sandoriais, kaip nurodo ieškovas. Speciali teisėjų kolegija, spręsdama bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimus, yra pažymėjusi, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkami ieškinio reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. M. ir kt., 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą byloje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. B., A. M. ir kt.; 2011 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą byloje Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, R. S., D. I., A. I., ir kt.).

Ieškovo P. G. ieškiniu pareikšti reikalavimai įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti atitinkamus administracinius aktus, kuriais ieškovui būtų neatlygintinai atstatyti dokumentai į žemės sklypą, kurį jo tėvas A. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1928 m. gegužės 21 d. žemės perleidimo akto Nr. 31954 pagrindu, nepriklausomai nuo šių ieškinio reikalavimų formuluotės, vertintini kaip reikalavimai įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant ieškovui P. G. natūra nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Išvadą, jog ieškiniu pareikšti reikalavimai negali būti vertinami kaip reikalavimai, kylantys iš civilinių ar kitų privatinių teisinių santykių dėl nuosavybės teisių pripažinimo, patvirtina tai, jog ginčo objektas yra iki visuotinės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytas žemės sklypas, į kurį pretendentai nuosavybės teises galėtų įgyti vieninteliu būdu, t.y. specialaus įstatymo ir kitų poįstatyminių aktų reglamentuojamų viešojo administravimo procedūrų metu priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pareikštu ieškiniu ieškovas P. G. taip pat siekia neturtinės žalos atlyginimo. Patirtą neturtinę žalą ieškovas P. G. kildina iš atsakovų, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, I. K. (Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjos), LR Žemės ūkio ministerijos, veiksmų ir neveikimo, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą bei negrąžinant jam žemės natūra iki nacionalizacijos turėtoje vietoje. Taigi šiuo atveju ieškovo pareikšti reikalavimai yra nukreipti į žalos atlyginimą, patenkantį į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį. Minėtas straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Ši tarnyba taip pat nagrinėja piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius ir priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Taigi keliami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat priskirtini nagrinėti administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo P. G. pareikštą ieškinį CPK 127 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys, laikantis rūšinio teismingumo taisyklių, yra teismingas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniams teismams (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas