Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui O. N., trečiajam asmeniui A. V. dėl tėvystės nuginčijimo; institucija, teikianti išvadą - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovė I. N. paaiškino, kad visą laiką žinojusi, jog jos dukros G. tėvas yra ne atsakovas O. N., o tretysis asmuo A. V.. dukra gimė (duomenys neskelbtini). Kadangi dukters gimimo metu jos santuoka su O. N. dar nebuvo nutraukta, dukters gimimo liudijime jos tėvu buvo įrašytas atsakovas O. N.. Santuoka su atsakovu O. N. nutraukta 2006 m. kovo 16 d., nutraukiant santuoką išlaikymo dukrai iš O. N. neprašė ir išlaikymas teismo sprendimu nebuvo priteistas. Šiuo metu ieškovė gyvena faktinėje santuokoje su A. V., kuris dukrą G. pripažįstą kaip savo vaiką, ją išlaiko. Ieškovė nurodė, kad A. V. savo iniciatyva atliko biologinės tėvystės tyrimą, jis sutinka pripažinti tėvystę ir ją įforminti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovė praleido, kadangi iš viso nežinojo apie ieškinio senaties terminą, be to, dėl sunkios materialinės padėties nesikreipė į apmokamus teisininkus ir, tik sužinojusi apie galimybę gauti valstybės teikiamą teisinę pagalbą, kreipėsi į tarnybą dėl dokumentų teismui paruošimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (LR CK 3.150 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui. Vaiko kilimas iš tėvų, esančių tarpusavio santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu, tėvas ir motina įrašomi gimimų įrašų knygoje vaiko tėvais bet kurio iš jų pareiškimu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nepilnamečio vaiko G. N., gim. 2005-04-27, tėvas gimimo akto įraše nurodytas O. N. ( b. l. 3). Atsakovas O. N. gimimo metrikų knygoje G. N. tėvu įrašytas remiantis santuokos akto įrašu Nr. 266 ( santuoka sudaryta1996-05-30) ir vaiko motinos I. N. prašymu ( b.l. 18-19). Ieškovės I. N. ir atsakovo O. N. santuoka nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-03-16 sprendimu. Nutraukiant šalių santuoką išlaikymas nepilnametei G. N. nepriteistas (prijungta civ. byla Nr. 2-0195-79/2006). Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad atsakovas vaiko niekada nepripažino, jo neauklėjo, išlaikymo niekada neteikė. Atlikus biologinės tėvystės tyrimą nustatyta ne mažesnė nei 99,995 procentų tikimybė, kad biologinis nepilnametės G. N. tėvas yra A. V. (b. l. 7). Su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ieškovė kreipėsi 2010-12-14. Atsakovas O. N. ir tretysis asmuo A. V. tėvystės tyrimo akto neginčija, su ieškinio reikalavimais sutinka.

LR CK 3.152 str. 1 d. įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojant nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu šeimyniniai santykiai nutrūko 2004 metais. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad jau dukros gimimo metu ji žinojo, kad atsakovas nėra dukters tėvas, todėl ir nutraukiant santuoką ieškovė neprašė iš atsakovo priteisti dukrai išlaikymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad ieškovė apie ginčijamus duomenis įrašytus dokumentuose sužinojo dukros registravimo dieną, t.y. 2005-05-10 ( b. l. 3).

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, dėl ieškinio senaties taikymo atsakovas atsiliepime nieko nenurodė. Nesant aiškiai ir suprantamai išreikštos atsakovo valios dėl ieškinio senaties taikymo, teismas pripažįsta, kad atsakovas ieškinio senaties taikyti neprašo. Kai nėra ginčo šalies prašymo, teismas ieškinio senaties taikyti negali, todėl tokiu atveju nereikia spręsti praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo ( LR CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Tėvystė yra teisinis bei socialinis tėvo ir vaiko ryšys, todėl svarbu nustatyti, kokie santykiai susiklostę tarp vaiko ir tėvo, tėvo santykį su vaiku ir požiūrį į jį.

Ieškovė nurodė, kad dukra nuo pat gimimo gyvena su savo biologiniu tėvu A. V., su juo yra susiklostę socialiniai ryšiai, mergaitė yra jo auklėjama, išlaikoma, ji A. V. pripažįsta savo tėvu. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad tarp atsakovo O. N. ir nepilnametės G. N. jokie ryšiai nėra susiklostę, vaikas savo tėvu pripažįsta kitą asmenį - A. V., su juo bendrauja, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias yra vaiko interesas pažinti savo tėvus.

Atlikus biologinės tėvystės tyrimą nustatyta, kad A. V. yra vaiko G. N. biologinis tėvas su 99,995 proc. tikimybe. Nors biologinės tėvystės tyrimo atsakymas negali būti laikomas eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., TEĮ 25 str.), tačiau teismas šio tyrimo išvada remiasi kaip rašytiniu įrodymu. Remiantis šiais duomenimis daroma išvada, kad nuginčijus O. N. tėvystę, nepilnametei nekils grėsmė likti be tėvo, taip pat bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.),

Teismo nuomone, ieškovė įrodė, kad atsakovas O. N. nėra ir negali būti 2005-04-27 gimusios G. N. biologinis tėvas, nors vaikas ir gimė ieškovei dar nenutraukus santuokos su O. N.. Pažymėtina, kad G. N. gimimo įraše palikus tėvą O. N., tai ateityje galėtų sukelti sumaištį į vaiko psichiką ir tėvystės reikšmės supratimą.

Vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, teismas sprendžia, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus, todėl ieškinys tenkintinas.

ieškovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų išlaidų (b. l. 8). Nors priimamas sprendimas ieškovės naudai, tačiau atsakovo veiksmuose jokios kaltės dėl šio šalių ginčo teismas neįžiūri, todėl priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas būtų socialiai neteisinga ir jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 264 str., 270 str., 307 str. 1d. teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas O. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovės I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters G. N., gimusios (duomenys neskelbtini)., įrašas gimimo metrikų knygoje įrašytas 2005 m. gegužės 10 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Šio sprendimo nuorašą per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.