Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.7.2.6.;1.2.14.1.1.; 1.2.31.2.; 2.3.6.4.5.;

2011 m. sausio 17 d.

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas 3 kartus:

1973-04-05 Šiaulių m. teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo;

1977-12-08 Šiaulių m. teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d. – 4 m. laisvės atėmimo;

1983-03-18 Šiaulių m. teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 str., 98 str. 3 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; bausmes atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 312 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2010-04-20 apie 10.45 valandą, Šiaulių mieste, Kapų g. esančiose „Senosiose“ Šiaulių miesto kapinėse, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su G. B. pagrobė nuo Reginai P. J. priklausančio antkapinio paminklo svetimą turtą – metalinį kryžių, 400 Lt vertės.

Be to, jis 2010-04-20 apie 10.45 valandą, Šiaulių mieste, Kapų g. esančiose „Senosiose“ Šiaulių miesto kapinėse, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais G. B., nuo Reginai P. J. priklausančio antkapinio paminklo ištraukdamas iš žemės metalinį kryžių, perskeldamas jį į dvi dalis ir pagrobdamas, tokiu būdu suniokojo Reginai P. J. priklausantį antkapinį paminklą,

V. N. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis susitiko su G. B., eidami per kapines, radę kryžių jį nulaužė. Jis su akmeniu nudaužė kryžiaus viršūnę ir ją išmetė, o likusią kryžiaus dalį jie abu nešė įsidėję į maišą. Juos pamatė nepažįstami vyriškiai, kurie iškvietė policijos pareigūnus. Jis pripažįsta, kad pavogė kryžių ir išniekino kapą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko G. B., jo gynėja ir prokurorė.

V. N. kaltė be jo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas pagal LR BK 178 str. 1d ir 312 str. 1d grindžiama baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:.

Nukentėjusioji Regina P. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-04-26 dienos ryte, skaitydama 2010-04-26 dienos laikraštyje „Šiaulių naujienos“ buvusį skelbimą, pamatė, kad yra išniekintas jos šeimos kapas, esantis kapinėse Ežero gatvėje, Šiauliuose. Šį kapą ji prižiūri, nes jame yra palaidoti jos proseneliai: J.ir O. K., mirę 1909 metais. Jos mergautinė pavardė yra K., perskaičiusi skelbimą laikraštyje ir nuėjusi apžiūrėti šeimos kapo, pamatė, kad nebėra už kapo antkapio buvusio cementu pritvirtinto ketaus kryžiaus, buvusio pritvirtinto cementu, kryžius buvo nubronzuotas, pilkos spalvos bronza iš vienos pusės buvo pavaizduotas angelo atvaizdas. Kryžiaus kotas buvo ornamentuotas, įvairių lapelių, gilių ornamentais. Kape jau prieš šimtmetį palaidoti jos proseneliai todėl dingusį kryžių įvertino 400 litų, kaip antikvarinį, senelių šeimos palikimą. Šiaulių miesto policijos komisariato, 11 kabinete, pamatė sugadintą, iš jos kapavietės dingusį kryžių. Kryžiaus viršutinė dalis buvo nuskelta, kotas atidalintas nuo kryžiaus koto. Kryžius pagamintas iš ketaus lydinio ir jis yra sulaužytas, sugadintas nepataisomai, todėl sugadinant turtą padaryta 345 litų turtinė žala. Šį žalos dydį ji nusatatė vadovaudamasi Kultūros paveldo departamento apskaičiavimais. Labiausiai nukentėjo moraliai, nes tai, kad yra išniekintas jos šeimos kapas pirmiausia yra išniekintas jos mirusiųjų prosenelių atminimas, pati jaučiasi labai įžeista ir sutrikusi (b.l. 49-50, 54).

Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-04-20 d. apie 9.30 val., jis ėjo pro Šiaulių miesto kapines, esančias Ežero gatvėje į parduotuvę. Pro kapines ėjo keliuku, esančiu tarp kapinių ir Talšos ežero. Eidamas jis pamatė du vyriškius, kurie vaikščiojo po kapines ir žiūrinėjo antkapius. Vienas vyriškis buvo jaunesnis ir aukštesnis, apie 175 cm ūgio, vilkėjo pilkos spalvos džemperiu, antrasis vyriškis buvo senesnis, žemo gal kokių 160 cm ūgio, vilkėjo juodos spalvos džemperiu. Parduotuvėje buvo apie valandą laiko, tad tuo pačiu keliuku grįždamas iš parduotuvės, apie 10.40 valandą, pamatė tuos pačius du vyriškius, kurie nešėsi plastikinį maišą. Maišą vyriškiai nešė sunkiai, tai jam sukėlė įtarimą ir jis nusprendė pakalbinti juos bei pažiūrėti ką jie neša. Priėjęs, paklausė ką jie veikė kapinėse ir ką jie nešasi, į ką vyriškiai atsakė, kad naša metalą iš namų. Paprašius parodyti ką jie turi, jis pamatė, kad maiše yra kapo paminklo fragmentas, kažkas panašaus į kryžiaus kotą, prie koto apačios matėsi šviežio betono liekanos. Jis nusprendė, kad vyriškiai nulaužė kažkokio tai paminklo kryžių ir jį sudaužę nešasi. Vyriškiai pradėjo aiškinti, kad jie prie kapinių tvoros rado tą detalę ir dabar neša ją parduoti. Tada jis paprašė kartu su juo buvusio nepažįstamo žvejo, iškviesti policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams sulaikytieji vyriškiai pasivadino G. B. ir V. N.. Jis vyriškius matė vaikštinėjančius po kapines, todėl suprato, kad su savimi turėtą kryžiaus fragmentą galėjo pavogti iš kapinių (b.l. 56-57).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2010-04-20 d. apie 6.00 val. atėjo žvejoti prie Talšos ežero ir buvo prie „Lapės“ paminklo. Žuvys nekibo, todėl jis, palikęs meškerę, vaikštinėjo netoli kranto ir pastebėjo apie 9.00 val. prie kapinių vaikštinėjančius du jam nepažįstamus vyriškius, iš kurių vienas buvo jaunesnis aukštesnis ir apie 40 metų amžiaus, vilkėjo pilkos spalvos džemperiu, antrasis vyriškis buvo vyresnis virš 50 metų amžiaus, žemo ūgio , vilkėjo juodos spalvos džemperiu su užrašais. Vyriškiai vaikštinėjo palei krantą, po to, juos matė vaikštinėjančius po kapines bei besidairančius aplinkui. Tuomet prie jo priėjo vyriškis vardu Jonas, gyvenantis netoli Talšos ežero ir jie pradėjo kalbėtis bei stebėti, ką tie du vyriškiai tiek ilgai, gal apie kokią valandą, veikia kapinėse. Po kurio laiko pamatė kaip vyriškiai sunkiai išneša iš kapinių maišą ir nutarė jų paklausinėti ką nešasi. Priėję prie vyriškių paklausė ką jie turi, į ką atsakė, kad iš namų nešasi metalą. Paprašius parodyti kas yra maiše, pamatė, kad tai iš kapinių nulaužto paminklo, ar tai kryžiaus dalis. Tuomet abu vyriškiai pradėjo aiškinti, kad jie tą metalinę dalį rado už kapinių tvoros. Kadangi jis matė ką abu vyriškiai veikė ir abu matė tik vaikštinėjančius po kapines, kad jie būtų ką nors rankioję ar dirbę prie kapinių tvoros – nematė,. nors nematė ir kad jie būtų laužę ar daužę kapinėse esančius paminklus. Kapinės yra ne mažos , iš tos vietos, kur jis žvejojo, matėsi, tik dalis kapinių, todėl jie paminklo fragmentą galėjo nulaužti kitoje kapinių pusėje, kuri jam nesimatė. Abui vyriškiai melavo, todėl jis iš savo mobiliojo ryšio telefono iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams sulaikytieji vyriškiai sakė vardus ir pavardes, tačiau jis nelabai jas įsidėmėjo (b.l. 58-59).

Įvykio vietos apžiūros protokolu,iš kurio matyti įvykio vietos Šiaulių mieste Ežero gatvėje, kapinėse apžiūra. Apžiūros metu buvo surastas ir paimta paminklinio kryžiaus viršūnė (b.l. 6-14).

Daiktų pateikimo protokolu iš kurio matyti, kad įtariamasis G. B. 2010-04-20 pateikė maišą ir paminklinio kryžiaus kotą, ant kurio matosi laužimo žymės (b.l. 16).

Specialisto išvada iš kurios matyti, kad 2010-04-20 pas G. B. paimta kryžiaus dalis ir 2010-04-22 įvykio vietos apžiūros metu rasta kryžiaus viršūnė anksčiau sudarė vieną visumą (b.l. 18-19).

Daiktų apžiūros protokolu iš kurio matyti apžiūrėtų daiktų - kryžiaus koto ir viršūnės, polietileninio maišo - požymiai (b.l. 20-22).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu iš kurio matyti, kad tyrimo metu liudytojas V. B. atpažino G. B. kaip jo sulaikytą asmenį, kuris vaikščiojo po kapines ir vėliau išsinešė maišą su kryžiaus fragmentu (b.l. 64-67).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas nustatė, kad įrodymų visuma yra pakankama V. N. padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti. Pastarasis veikdamas kartu su G. B. , nulaužę nuo priklausančio antkapinio paminklo metalinio kryžiaus kotą jį neteisėtai užvaldė ir pagrobė svetimą turtą, bei tais pačiais veiksmais suniokojo kapo paminklą, tuo išniekindamas kapą. Minėtų duomenų pagrindu teismas V. N. pripažįsta kaltu pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. N. nusikalstami veiksmai, pagrobiant Reginos P. J. turtą, teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. V. N. nusikalstami veiksmai kapo paminklo suniokojimo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 1 dalį. Padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nes svetimo turto vagystė ir kapo paminklo suniokojimas padaryti tuo pačiu metu ir tais pačiais kaltinamojo bei jo bendrininko G. B. veiksmais. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir šių padarinių norėjo.

Kaltinamojo V. N. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, ką jis įrodė duodamas nuoširdžius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pripažindamas kaltę, pripažindamas civilinį ieškinį, atsiprašydamas nukentėjusiosios teisme tuo siekdamas sušvelninti nusikalstamos veikos sukeltas pasekmes. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe V. N. teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę į tai,kad. V. N. būdamas praeityje teistas 3 kartus, teistumui išnykus padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, jas padarė tiesioginės tyčios forma bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų tikslų. V. N. po paskutinės jam teismo skirtos bausmės atlikimo ilgą laiką nenusikalto, šį kartą buvo nusikaltimų iniciatorius atsiprašė nukentėjusiosios, sutiko atlyginti padarytą žalą, teismas mato pagrindą V. N. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirti trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą.

Kaltinamajam kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepanaikinta.

Nukentėjusioji Regina P. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 345 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 55). Ieškinys netenkintinas nes jis priteistas iš G. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – išspręsti nagrinėjant baudžiamą bylą G. B. atžvilgiu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteisti areštu 80 (aštuoniasdešimties) parų laikui.

V. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 312 str. 1 d. ir nuteisti areštu. 60 (šešiasdešimties) parų laikui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti areštą.80 (aštuoniasdešimties) parų laikui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti V. N. laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2010-04-20 iki 2010-04-22 ir kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2010-11-18 dienos iki 2011-01-17.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. N. skirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeista.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.