- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- e2YT-13025-155/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06894-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 12.9pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo antstolis R. V., AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme gautas pareiškėjos A. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, kuriuo pareiškėja prašo sustabdyti antstolio R. V. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165, uždraudžiant antstoliui atlikti vykdymo veiksmus dėl hipoteko įkeisto turto (buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) išieškojimo iki pareiškėjos pareikšto skundo išnagrinėjimo pabaigos.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad antstolis R. V. priėmė 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą Nr. 0179/13/01165-E B-26645, kuris buvo pareiškėjai netinkamai įteiktas. Dėl to pareiškėja 2016-12-16 yra pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų. Kadangi pareiškėja negavo jokio atsakymo iš antstolio dėl minėto skundo likimo, todėl pareiškėja pateikė naują 2017-01-25 skundą. 2017-02-07 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė priimti pareiškėjos 2017-01-25, nustatydamas, jog pareiškėjos skundas dėl to paties dalyko pakartotinai nenagrinėtas, o skundo nagrinėjimui ankstesnis pareiškėjos skundas išsiųstas teismui. Su tokiais antstolio veiksmais pareiškėja nesutinka ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pažymėtina, kad pats pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra paduotas tiesiogiai antstoliui (teisme gautas antstolio patvirtinimas apie skundo gavimą antstolių kontoroje), todėl šiuo atveju teismas sprendžia tik klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (LR CPK 510-512 str.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors skolininko veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas nurodo, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti ir išieškojimo vykdymo sustabdymas. Vadovaujantis šia nuostata išieškojimas, vykdant teismo sprendimą ar kitą vykdomąjį dokumentą, sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytinių teisėtumo (CPK 724 straipsnis), kitais atvejais, kai išieškojimo vykdymas padarytų negalimu nagrinėjamoje byloje būsimo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai yra dvi sąlygos: pirma, pareiškėjas tikėtinai pagrindžia savo pareiškimo reikalavimą; antra, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus pareiškėjui, įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja pareiškėjos skundo iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar pareiškėjos reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą, dėl to, kad pareiškėja yra pateikusi antstoliui du skundus, iš esmės dėl to paties dalyko (2016 m. lapkričio 30 d. antstolio patvarkymo dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą Nr. 0179/13/01165-E B-26645, kuris pareiškėjos teigimu buvo pareiškėjai netinkamai įteiktas). Naujas skundas pateiktas iš esmės dėl to, kad pareiškėja papildomai kvestionuoja antstolio veiksmų teisėtumą, neinformavus jos apie pirmojo jos skundo likimą. Antstolis 2017-02-07 patvarkymu atsisakė priimti pareiškėjos 2017-01-25 skundą.
Teismui susipažinus su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš jų nustatyta, kad pareiškėjos 2016-12-16 skundas dėl antstolio R. V. veiksmų yra išnagrinėtas Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-01-30 nutartimi Nr. 2YT-5312-728/2017 ir atmestas. Teismas nustatė, kad įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, antstolio ir pareiškėjos paaiškinimus, darytina išvada, kad antstolio R. V. veiksmai priimant skundžiamą patvarkymą buvo teisėti, atlikti laikantis CPK reikalavimų, pagrindų nušalinti antstolio paskirtą ekspertą nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Šiuo atveju naujas pareikštas pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir jas tik papildant. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėja nuolat skundžia antstolių veiksmus ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (didžioji dauguma šių procesinių dokumentų atmesti).
Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo išlaikyti ir proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, tam kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas/netaikymas nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Vertindamas pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymo pagrįstumą, teismas sprendžia, kad pareiškėja prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės dėl šio naujo skundo pakankamai tokio prašymo nepagrindė, šiuo atveju pareiškėjos pirmasis skundas (iš esmės dėl beveik analogiškų aplinkybių) yra atmestas, todėl teismas šiuo atveju negali padaryti išvados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei nesustabdžius vykdymo proceso bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai, t.y. nesiėmus šių priemonių galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokiu būdu iš esmės pareiškėja neįgyvendino abiejų sąlygų, kurios yra būtinos, tam kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Esant tokioms aplinkybėms, iš esmės teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų išlaikyta vykdymo proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nėra, kadangi pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147, 151, 290, 291, straipsniais, teismas
nutarė:
atmesti pareiškėjos A. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.