Kauno apygardos teismo nutartis

2010-08-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1355-510/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-24
Bylos Nr.
2A-1355-510/2010
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-02514-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Izolda Nėnienė, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
G. B., G.
Ieškovas
L. J. B.
Civilinė byla Nr. 2A-1355-510/2010(Proceso Nr. 2-21-3-02514-2009-1)
Pirmosios instancijos teismo teisėja A. Levinskienė(S)29.4.; 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo atstovams R. B. ir advokatui V. Gubavičiui, atsakovei G. B., jos atstovui advokatui V. Putkiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-537-358/2010 pagal ieškovo L. J. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas L. J. B. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso namų valda - 0,54 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 117,43 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas 2Glm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas 3Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas 411 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas 511 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas 6Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas 7G1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas 8Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)- esantys (duomenys neskelbtini). Dalį aukščiau nurodytos namų valdos yra užėmusi atsakovė G. B. - atsakovė žemės sklype (kieme) laiko įvairius jai priklausančius daiktus, yra apsigyvenusi gyvenamojo namo lAlm patalpose 1-1/9,26 kv.m., 1-3/8,11 kv.m., 1-4/6,34 kv.m., 1-5/17,15 kv.m., yra užėmusi garažą 7Glm ir ūkinį pastatą 8Ilm, kuriuose laiko įvairius jai priklausančius daiktus. Dėl šios priežasties ieškovas negali tinkamai valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu bei patiria nuostolius. Ieškovas nesutinka, kad atsakovė naudotųsi jo turtu. Atsakovė nėra ieškovo šeimos narė ir neturi teisės naudotis ieškovo turtu. Ieškovas prašė atsakovės išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančios namų valdos, tačiau atsakovė į ieškovo prašymus nereaguoja. Byla nagrinėtina supaprastinto proceso tvarka pagal LR CPK XXI skyriaus nuostatas. Ieškovas prašė iškeldinti atsakovę G. B. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios namų valdos dalies - gyvenamosios teritorijos, kurią užima 0,54 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų 1-1/9,26 kv.m., 1-3/8,11 kv.m., 1-4/6,34 kv.m., 1-5/17,15 kv.m., garažo 7Glm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastato 8Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovę G. B. iš ieškovui L. J. B. nuosavybės teise priklausančios namų valdos dalies - gyvenamosios teritorijos, kurią užima 0,54 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų 1-1/9,26 kv. m., 1-3/8,11 kv.m., 1-4/6,34 kv.m., 1-5/17,15 kv.m., garažo 7Glm., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastato 8Ilm., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sprendimo įvykdymą atidėti iki 2010 spalio 1 d.; priteisti ieškovui iš atsakovės 131 Lt žyminio mokesčio, 1500 Lt už teisinę pagalbą; priteisti iš atsakovės 15,34 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis. Ieškovas leido atsakovei neatlygintinai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Įspėjimas atsakovei per notarų biurą buvo išsiųstas 2009 m. liepos 17 d., trijų mėnesių įspėjimo terminas yra suėjęs, ir panaudos sutartis yra pasibaigusi. Atsakovė neteko ginčo gyvenamųjų patalpų naudojimosi teisių. Ieškovas įgijo teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo iš gyvenamojo namo. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendimo įvykdymas atidėtinas iki 2010 m. spalio 1 d.

Šalies argumentai

Atsakovė G. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir gražinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Ieškinys CPK 419-423 straipsnių pagrindu buvo paduotas nepagrįstai. Šių straipsnių pagrindu ieškinys duodamas, kai yra suvaržoma valdymo teisė. Daikto valdymas pagal CK 4.25 straipsnio 2 dalį suprantamas, kaip fizinis užvaldymas, kai užvaldęs asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią. Iš pateiktų įrodymų matosi, kad ginčo nuosavybė yra įregistruota ieškovo vardu. Jis negalėjo tik iš dalies naudotis turtu. CK 4.26 straipsnis apibrėžia sąžiningo ir nesąžiningo valdymo sąvoką. Šioje byloje apie daikto užvaldymą negali būti ir kalbos, kadangi tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė visiškai kiti teisiniai santykiai, tai yra daikto panaudos teisiniai santykiai. Pripažinus, kad šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo buvo panaudos santykiai, ginčo sprendimui turėtų būti taikomi Civilinio Kodekso straipsniai, reglamentuojantys nekilnojamo turto panaudą. CK 6.642 straipsnis numato, kad bet kuri šalis turi teisę atsisakyti sutarties apie tai įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius. Tuo tarpu ieškovas įspėjime nustatė 30 dienų išsikraustymo terminą, t.y., pažeidė imperatyvią normą. Teismas, priimdamas ieškinį pagal XXI skyriuje nustatytą tvarką, užkirto atsakovei kelią pareikšti priešieškinį. Šioje byloje priešieškinio pareiškimas yra ne tik būtinas bet ir privalomas, kadangi minėtame name atsakovė su vaikais ir vyru gyveno 36 metus. Šeima, kartu su ieškovu vedė bendrą ūkį, remontavo namą. Namo rekonstrukcija buvo atlikta 1974 metais, t.y., atsakovei gyvenant santuokoje. Atsakovė ir miręs jos vyras prisidėjo prie namo pagerinimo ir jo vertės didinimo. CK 6.629 straipsnio 2 dalis numato, kad panaudos santykiams taikomas 6.501 straipsnis, kuris numato, kad panaudos gavėjas turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą ar net nuosavybės teisės pripažinimą į tam tikrą namo dalį.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas yra atsakovės be pagrindo užimtos namų valdos dalies savininkas. Ieškovas 2009 m. liepos 17 d. pranešimu, kuris atsakovei buvo įteiktas 2009 m. liepos 21 d., išreiškė savo valią nutraukti panaudos sutartį, tačiau atsakovė ieškovo reikalavimų nevykdė, kitos gyvenamosios vietos nedeklaravo, ieškovui priklausančios namų valdos dalies neatlaisvino. Ieškovas neginčija, kad tarp šalių buvo susiklostę nekilnojamojo turto panaudos santykiai, tačiau tai neturi jokios įtakos šalių ginčo dėl ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto valdymo teisės pažeidimo kvalifikavimui, kadangi atsakovė ir toliau pažeidinėjo ieškovo teises. Įspėjime nurodytas 30 dienų išsikraustymo terminas atsakovei jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, todėl 3 mėnesių termino pažeidimas laikytinas formaliu. Teismas bylą nagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, be to, atsakovė priešieškinio nereiškė. Kita vertus, net bylos nagrinėjimas CPK XXI skyriaus nustatyta tvarka neužkirto kelio atsakovei pareikšti savarankiško ieškinio į turėtų išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo ir Nekilnojamo turto registro pažymėjimo (b.l. 4-7), ieškovui L. J. B. nuosavybės teise priklauso 0,54 ha žemės sklypas, 117,43 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas 1A1m, garažas 2Glm, ūkio pastatas 3Ilm, ūkio pastatas 4I1m, ūkio pastatas 511 m, ūkio pastatas 6Ilm, garažas 7G1m, ūkio pastatas 8Ilm, ir kiemo statiniai, esantys Mastaičių k., Kauno r. Ieškovas nurodė, kad dalį aukščiau nurodytos namų valdos yra užėmusi atsakovė G. B. – ji kieme laiko įvairius jai priklausančius daiktus, yra apsigyvenusi gyvenamojo namo lAlm patalpose 1-1/9,26 kv.m., 1-3/8,11 kv.m., 1-4/6,34 kv.m., 1-5/17,15 kv.m., yra užėmusi garažą 7Glm ir ūkinį pastatą 8Ilm, kuriuose laiko įvairius jai priklausančius daiktus. Atsakovė bylos nagrinėjimo nurodė, kad apsigyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje 1974 metais, kai susituokė su ieškovo sūnumi B. B., ir joje gyvena iki šiol.

Šioje byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl atsakovės teisės gyventi ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiame name.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė gyvenamajame name apsigyveno turėdama žodinį ieškovo leidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis. Ieškovas leido atsakovei neatlygintinai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Šiuo metu ieškovas nesutinka, kad atsakovė gyventų ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiame name ir naudotųsi namų valdoje esančiu turtu. Ieškovas 2009 m. liepos 17 d. per notarų biurą persiuntė atsakovei pareiškimą, kuriuo pareikalavo, kad atsakovė per 30 kalendorinių dienų išsikeltų iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių. Apeliacinio skundo argumentas, jog pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį turėjo būti nustatytas ne 30 dienų, bet trijų mėnesių terminas, teisiškai nereikšmingas, nes atsakovė ir per tris mėnesius neišsikėlė. CK 4.98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovė ieškovo gyvenamajame name šiuo metu gyvena be teisinio pagrindo ir tuo pažeidžia ieškovo, kaip savininko, teises.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas nepagrįstai padavė ieškinį pagal CPK 419-423 straipsnius, reglamentuojančius bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimą. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė šioje byloje padavė atsiliepimą, byloje buvo paskirtas parengiamasis posėdis, bylos nagrinėjimas iš esmės vyko žodinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, ir atsakovė galėjo pilna apimtimi naudotis visomis CPK numatytomis procesinėmis teisėmis.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad jai gyvenant santuokoje su ieškovo sūnumi, 1974 metais buvo atlikta namo rekonstrukcija, todėl atsakovė turinti teisę į turėtų išlaidų atlyginimą ar nuosavybės teisės pripažinimą į tam tikrą namo dalį. Kolegijos vertinimu, šioje byloje priimtas teismo sprendimas neužkerta kelio paduoti ieškinį dėl išlaidų atlyginimo. Jeigu ieškovė manė, kad jai turi būti pripažinta nuosavybės teisė į gyvenamojo namo dalį, ji turėjo teisę pareikšti šioje byloje priešieškinį arba paduoti naują savarankišką ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Kolegija laiko, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas taip pat neužkerta kelio pareikšti ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Kolegija pažymi, kad apylinkės teismo sprendimas atitinka iškeldinimo bylose susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395, 2005 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163, 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006).

Apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovė privalo atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas už advokato pagalbą apeliaciniame procese pagal 2010 m. gegužės 27 d. grynųjų pinigų pervedimo kvitą sumokėjo 1500 Lt. Ši byla yra nedidelės apimties, advokatas ieškovui surašė dviejų puslapių apimties atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme vyko vienas teismo posėdis, kuris truko 30 minučių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, iš atsakovės ieškovui už advokato pagalbą apeliaciniame procese priteisina 1000 Lt suma (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui L. J. B. iš atsakovės G. B. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) už advokato pagalbą apeliaciniame procese

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Leonas JachimavičiusIzolda Nėnienė