Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-853-615/2011

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-07-12
Bylos Nr.: 2-853-615/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-00751-2010-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mindaugas Plučas
Ieškovas: J. Š.
Atsakovas: D. J.

Kategorijos

116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė bylą Nr. 2- 853-615/2011(Proceso Nr. 2-05-3-00751-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija 116.1. (S)

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 12 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovei J. Š., jos atstovei advokatei K. R., atsakovės D. J. įstatyminei atstovei globėjai M. A. Š., atsakovės atstovei advokatei R. S., nedalyvaujant atsakovei D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovei D. J. dėl nuosavybės teisės pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė patikslintą ieškinį (I t. 133-136 b.l.), kuriuo prašo pripažinti turtą- dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas, esančias AB banke Snoras, 30000 Lt sumoje, J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu esančiose sąskaitose, bendrąja daline J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, bei pripažinti J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/2 piniginių lėšų, esančių AB banke Snoras, J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu esančiose sąskaitose.

Šalies argumentai

Patikslintame ieškinyje ir dublike nurodė, kad nuo 1977 metų balandžio 07 d. gyveno faktiniuose santuokiniuose santykiuose su J. J.. Šią aplinkybę patvirtina BSB „Pušaitė“ 2009-11-05 pažyma Nr. 5, bei liudytojų parodymai. Jie kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Vedė bendrą ūkį, gyveno santuokinį gyvenimą. 1976 m. balandžio 8 d. J. J. išsituokė su M. A. J.. 2009 m. rugsėjo 12 d. J. J. mirė. Apie J. J. mirtį ieškovei nebuvo pranešta (tuo metu ji buvo laikinai išvykusi atostogauti į Ruklą, kur nuosavybės teisėmis turi butą). 2009-09-16 grįžusi sužinojo, kad J. J. yra miręs ir jau palaidotas, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys yra užrakintos. Apie J. J. mirtį nebuvo pranešta nei kaimynams, nei buvusiems bendradarbiams, nei kitiems giminaičiams. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys yra užrakintos, J. J. buvusi sutuoktinė M.-A. Š. ir jo anūkė G. J. į butą ieškovės neįleidžia. Jiems gyvenant faktiniuose santuokiniuose santykiuose įsigijo šį turtą: dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 82 200 Lt., garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 5380 Lt, santaupas, esančias AB banke Snoras, 30 000 Lt. sumoje. Mano, kad ieškovės ir J. J. santykiams taikytinos teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. CK 472 straipsnis (1964 metų įstatymo redakcija), bei LR CK 6.969 str. numato piliečiams teisę sudaryti bendrosios jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu kurti tam tikrą turtą. Kartu gyvenusių šalių asmeninius poreikius atitiko siekimas įsigyti gyvenamąjį būstą, jį išlaikyti, remontuoti, turėti santaupas. Pasiekti tikslui, jungtinės veiklos dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (CK 474 str. (1964 metų įstatymo redakcija), LR CK 6.696 straipsnis). Įstatymo nuostatos rodo, kad bendras turtas gali būti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu. Dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tame tarpe gautos iš kartu vedamo ūkio. Dalyvavimas savo darbu ne visada turi būti suprantamas kaip betarpiškas dalyvavimas daikto, kaip nuosavybės objekto kūrime. Kai jungtinę veiklą vystantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas bendro ūkinio tikslo siekime gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje. Susitarimas dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę šios bylos atveju nustatinėtinas remiantis liudytojų parodymais, bei rašytiniais įrodymais- susitarimo buvimą patvirtina šalių bendra veikla (veiksmai), tarpusavio santykių pobūdis- su J. J. ieškovė išgyveno daugiau kaip 32 metus, todėl rašytinio teksto nebuvimas nedaro šios sutarties negaliojančia (CK 58 str. 1 d.). Nors LR CK 6.969 str. numato, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o jos formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, tačiau ieškovės ir J. J. jungtinės veiklos teisiniai santykiai prasidėjo iki įsigaliojant LR CK, todėl sutinkamai su LR CK IĮ 43 str. LR CK nuostatos dėl sutarties formos nesilaikymo teisinių pasekmių netaikytinos. Sutinkamai su LR CK 6.970 straipsniu partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą- pinigai, profesinės žinios, darbas, įgūdžiai, dalykiniai ryšiai. Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs. Sutinkamai su LR CK 6.971 straipsniu, partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, yra visų partnerių bendroji nuosavybė. J. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo registruotas nuo 1977-11-18. Butas buvo kooperatinis, todėl savininkai mokėjo pajinius įnašus. Remiantis 1997 m. vasario 20 d. Kauno m. butų savininkų bendrijos „Pušaitė“ pažyma Nr. 9716 J. J. įregistravo daiktines teises į butą. Pajinius įnašus ieškovė ir J. J. mokėjo iš bendrų lėšų. Ieškovė dirbo Kauno radijo gamykloje, J. J. dirbo Kauno troleibusų parke kontrolieriumi. Gyvendami faktiniuose santuokiniuose santykiuose bendromis lėšomis ir jėgomis statė garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be abejonės, J. J., kaip vyras, daugiau rūpinosi garažo statymo darbais. Tačiau statybų finansavimas pagrinde buvo iš ieškovės gaunamų pajamų. Ieškovės darbas buvo geriau apmokamas. Daiktinės teisės į garažą 2001-07-11 įregistruotos J. J. vardu, kadangi jam buvo išduotas statybos leidimas, taip pat jis buvo garažų statytojų kooperatyvo nariu, tą įrodo 2010-01-06 GSEB „Nemunas“ pažyma Nr. 6. Gyvendami kartu su J. J., labai taupė. Taupė nuo pat pradžios bendro gyvenimo ir buvo sukaupę nemažas lėšas. Santaupas laikė namuose, o 2008 metais šias santaupas, ieškovei dalyvaujant, padėjo į AB bankas SNORAS. J. J. vardu buvo sudarytos terminuotų indėlių sutartys, o į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti pervedamos palūkanos, gautos už terminuotus indėlius. Visos sutartys ir kiti dokumentai liko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį patekti šiuo metu ieškovė neturi galimybių. Piniginių lėšų banke yra 30 000 Lt (ši suma turėtų kisti priklausomai nuo sukauptų palūkanų dydžio). Aukščiau nurodytas turtas yra įgytas bendrai gyvenant su J. J., iš bendrų lėšų, todėl turtas pripažintinas ieškovės ir J. J. bendrąja daline nuosavybe. LR CK 474 str. 1 d. (1964 m. įstatymo redakcija) numatė, kad pasiekti tikslui, nurodytam LR CK 472 straipsnyje, jungtinės veiklos dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visi dalyvių įnašai yra lygūs. Todėl nustatant ieškovės dalį bendrame turte, jai pripažintina nuosavybės teisė į 1/2 dalį turto. Per laikotarpį, kai gyveno kartu su J. J. savo vardu ieškovė įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau šis turtas nėra bendroji dalinė ieškovės ir J. J. nuosavybė, kadangi įgytas iš ieškovės asmeninių lėšų. 1982 m. balandžio 27 d. sutartimi ieškovės tėvas B. Š. padovanojo jai gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį 1984 m. birželio 06 d. sutartimi ieškovė iškeitė į dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šį turtą 1993 m. rugpjūčio 26 d. sutartimi pardavė A. U.. Kadangi pinigai už parduodamą turtą ieškovei buvo sumokėti iš anksto, 1993 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš šių pinigų įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi J. J. mirė 2009 m. rugsėjo 12 d., į Kauno m. 18-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi J. J. dukra D. J. ir vaikaitė G. J.. Sutinkamai su LR CK 5.11 straipsniu G. J. tėra antros eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti tik tuo atveju, jeigu pirmos eilės įpėdiniai nepriima palikimo, arba jo atsisako. Kadangi pirmos eilės įpėdinė D. J. priėmė palikimą po savo tėvo J. J. mirties (o priėmus palikimą, sutinkamai su LR CK 5.60 straipsnio 4 dalimi jo neleidžiama atsisakyti), todėl ji laikytina atsakove šioje byloje, kaip mirusiojo teisių ir pareigų perėmėja (LR CK 5.1 str.). Dublike taip pat nurodė, kad nepagrįsti atsiliepime nurodyti teiginiai, kad ieškovės ir atsakovo draugystė nutrūko dar 2000 metais. Šios aplinkybės paneigiamos BSB „Pušaitė“ 2009-11-05 pažyma Nr. 5, bei liudytojų parodymais. J. J. gulint KMUK Onkologijos ligoninėje 2009-05-30-2009-06-05 laikotarpiu ieškovė jį slaugė ir prižiūrėjo. Slaugos ligoninėje J. J. buvo slaugomas tik dvi dienas laikotarpiu nuo 2009-09-10 iki 2009-09-12 ieškovei nebūnant namuose. Nei M. A. Š. nei G. J. ieškovei apie tai nepranešė. Nepagrįsti atsiliepimo teiginiai, kad ieškovė neturėjo raktų nuo buto, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute liko tiek ieškovės asmeniniai daiktai, tiek ir bendras su J. J. užgyventas kilnojamasis turtas. Tiek M. A. Š., tiek ir G. J. kategoriškai atsisakė įleisti ieškovę į butą net pasiimti savo asmeninių daiktų. Todėl 2009-09-23 ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Šančių-Panemunės policijos nuovadą. 2009-10-05 raštu Nr. 20-23-2-5-260 ji buvo informuota, kad turi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė neturėjo jokių realių galimybių nei rūpintis minėtu butu, nei mokėti už jį mokesčių. Atsakovės pateikti dokumentai J. J. ir M. A. J. turto pasidalinimo sutartis, apsikeitimo gyvenamąja patalpa orderis Nr. 1421p, bei J. J. bei J. Š. sutartis nepaneigia 1997 metų vasario 20 d. Kauno m. butų savininkų bendrijos „Pušaitė“ pažymos, kad ginčo buto sąmatinė vertė 4 466 rb. ir visą pajų 4 466 rb. sumoje sumokėjo būtent bendrijos narys J. J.. Kadangi apsikeitimo gyvenamąja patalpa orderis buvo išduotas 1977-02-03, o pagal turimos kortelės duomenis J. J. buvo registruotas bute, adresu (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad pajus už šį butą sumokėtas tuo metu, kai J. J. ir J. Š. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Pajiniai įnašai buvo mokami iš bendrų lėšų. Ta aplinkybė, kad J. J. priklausė 0,42 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), pajaus, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų, kaip buto esančio (duomenys neskelbtini), pajus, priklausęs J. J. buvo panaudotas. Taip pat atsiliepime nėra išdėstytos aplinkybės, susijusios su butų apsikeitimu. J. J. pagal 1977 metų sausio 26 d. turto pasidalinimo sutartį priklausė 0, 42 dalys pajaus įnašo, o M. A. J.- 0,58 dalys pajaus įnašo. Akivaizdu, kad J. J. galėjo keistis tik jam priklausančiomis patalpomis, kurios pagal sutartį buvo paskirtos, t.y. kambariu (duomenys neskelbtini), 19.32 kv.m., sandėliu (duomenys neskelbtini) 1,87 kv.m., kadangi kita dalimi naudojosi M. A. J., kuri apsikeitimo gyvenamosiomis patalpomis sandoryje nedalyvavo. Garažas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės ir J. J. bendro gyvenimo pradžios metu nebuvo baigtas statyti ir įrengti. Visi darbai buvo baigti J. J. ir J. Š. jėgomis ir lėšomis. Prie atsiliepimo yra pateiktas 2001 m. rugpjūčio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, pagal kurį J. J. paveldėjo 1/4 dalį piniginių indėlių su palūkanomis, esančių AB LTB Kaišiadorių skyriaus sąskaitose Nr. E-10260 ir 47005109, bei terminuoto indėlio su palūkanomis, esančio AB LŽŪB Kaišiadorių skyriaus sąskaitoje Nr. 95717460. Taip pat yra pateiktas AB Lietuvos taupomojo banko pranešimas apie J. J. vardu atkurtą 4781 Lt indėlį. Ieškovė kategoriškai neigia, kad tai buvo tos pačios piniginės lėšos, nurodytos ieškinyje. Prie atsiliepimo pateikta 1975 m. spalio 10 d. sutartis, pagal kurią Z. Č. padovanojo J. J. 2000 rublių įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi, kadangi pinigų dovanojimo metu J. J. gyveno santuokoje su M. A. J..

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė patikslintu atsiliepimu į ieškinį ir tripliku, patikslinto ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad mirusio J. J. ir M. A. J. (Š.) santuoka buvo nutraukta 1976-04-08 (įrašo Nr. 464). Šalys santuokoje 1961-08-03 susilaukė dukters atsakovės D. J., kuri 1993-03-19 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2132/93 buvo pripažinta neveiksnia. Atsakovės atstovė nurodo, kad nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovė neva nuo 1977-04-07 gyveno su J. J. faktinėje santuokoje iki J. J. mirties. Kiek yra žinoma, ieškovė kurį laiką draugavo su J. J., tačiau bendro ūkio niekada nevedė, o jų draugystė nutrūko dar 2000 metais. Ieškovė J. Š. niekada negyveno su J. J., kiek žinoma iš paties J. J. jie tik kartu leisdavo laiką, tačiau J. J. vedė ūkį vienas, vienas iš asmeninių lėšų įgijo jam priklausančią visą nuosavybę ir ja rūpinosi. Aplinkybę, jog J. J. gyveno vienas patvirtina J. J. anūkė G. J., kuri bendravo su savo seneliu, tankiai lankėsi jo namuose, palaidojo savo lėšomis. Tai, jog ieškovė niekada negyveno su J. J. ir nevedė bendro ūkio įrodo ir aplinkybė, jog ieškovė J. J. sunkiai sergant nebuvo su juo, juo nesirūpino, nei ligoninėje, nei namuose, nebuvo jo laidotuvėse. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog J. J. mirė 2009-09-12 Kauno slaugos ligoninėje. Šias aplinkybes iš dalies pripažįsta ir pati ieškovė teigdama, jog J. J. ligos metu, bei laidotuvių metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kur nuosavybės teise nuo 1993-08-11 turi gyvenamąjį butą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė niekada neturėjo nuo J. J. buto raktų, po J. J. mirties butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nesirūpino, nemokėjo komunalinių mokesčių. 1976-04-08 nutraukus J. J. ir M. A. J. (Š.) santuoką šalys 1977-01-26 notarine sutartimi pasidalino santuokoje įgytą turtą. Sutarties pagrindu J. J. atiteko 0,42 dalys pajaus įnašo įmokėto Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „Spartuolis“ kooperatinio buto, adresu (duomenys neskelbtini), statybai, sumoje 2103 rubliai ir visas pajaus įnašas įmokėtas kooperatinių garažų „Nemunas“ kooperatinio garažo statybai, sumoje 978,28 rubliai; M. A. J. (Š.) atiteko 0,58 dalys pajaus įnašo įmokėto Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „Spartuolis“ kooperatinio buto, adresu (duomenys neskelbtini), statybai, sumoje 2934 rubliai. Sutinkamai su 1977-01-18 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Spartuolis“ pažyma 5037,16 rublių piniginiai įnašai buvo sumokėti laikotarpiu nuo 1968 m. iki 1976 metų. Kooperatinių garažų „Nemunas“ 1977-01-24 pažyma patvirtina aplinkybę, jog J. J. garažą koop. garažų „Nemunas“ Nr. 16, turėjo asmeninės nuosavybės teise dar 1977 metais. M. A. J. (Š.) ir J. J. nutraukus santuoką bei pasidalinus santuokos metu įgytą turtą 1977-02-03 apsikeitimo gyvenamąją patalpą orderiu Nr. 1421p J. J. įsigijo 2 kambarių gyvenamąjį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o J. Š. atiteko iki tol J. J. ir A. M. J. (Š.) santuokos metu įgytas 3 kambarių gyvenamasis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytus rašytinius įrodymus akivaizdu, jog ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog ji su J. J. gyvenant faktinėje santuokoje iš bendrų pajinių įnašų įgijo dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei garažą, adresu (duomenys neskelbtini), prieštarauja ne faktinėms aplinkybėms, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principui bei įrodo ieškovės siekį neteisėtai užvaldyti svetimą turtą. Neatitinka tiesos ir ieškovės teiginys, neva jie su J. J. nuo 1977 metų pradėjus gyventi kartu labai taupė, dėl ko jai turi būti pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį 30 000 Lt dydžio piniginį indėlį. Įvertinus pačios ieškovės pateiktą 2010-01-06 pažymą apie jai laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 2009-12-31 išmokėtas išmokas, akivaizdu, jog ilgą laiką gaudama tik minimalias pajamas ieškovė neturėjo galimybės tokios sumos sutaupyti, nes ji nuo 1993 metų privalėjo iš tų pačių lėšų išlaikyti ir savo asmeninę nuosavybę. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių AB bankas Snoras, esančių J. J. vardu esančiose sąskaitose, tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog J. J. nurodytoje kredito įstaigoje turėjo savo vardu sąskaitų ir kiek jose buvo piniginių lėšų bei iš kur tos piniginės lėšos buvo gautos. Kadangi laiko, jog ieškovės reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į dalį piniginių lėšų yra neteisėtas, papildomai nurodo, jog jei mirties dieną J. J. ir turėjo piniginių lėšų kredito įstaigose, tai tos lėšos buvo gautos 2001-08-29 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu po J. J. dėdės bei tėvo mirties, dėl ko tai negali būti pripažinta ieškovės asmenine nuosavybe. Nesutinka su ieškinyje nurodyta aplinkybe jog J. J. gydantis KMUK Onkologijos ligoninėje ieškovė jį slaugė ir nurodo, jog J. J. gydantis nurodytoje ligoninėje laikotarpiu nuo 2009-05-30 iki 2009-06-05 ieškovė juo nesirūpino. Jei ieškovė jį būtų slaugiusi, ji būtų žinojusi, jog J. J. sunkiai serga IV stadijos vėžiniu susirgimu ir nebūtų sunkaus ligonio palikusi vieno ir išvykusi „atostogauti į Ruklą, kur nuosavybės teisėmis turi butą“. Nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovė neturėjo galimybės patekti į J. J. butą ar mokėti komunalinius mokesčius. Atkreiptinas dėmesys, jog tikint ieškovės teiginiu, jog ji nuo 1977 metų vedė su J. J. bendrą ūkį ir gyveno J. J. priklausančiame bute, ieškovė savaime aišku būtų pati turėjusi J. J. buto raktus ir po jo mirties būtų ir toliau likusi gyventi J. J. bute. Po J. J. mirties nuvykus į jo butą, bute buvo rasta visiška netvarka, seni, sulūžę baldai, šiukšlės, butas buvo netinkamas gyvenimui. Be to, jei ieškovė būtų vedusi su J. J. bendrą ūkį, ji komunalinius mokesčius būtų mokėjusi ne tik po jo mirties, bet ir bendro ūkio vedimo metu, o tokių duomenų nėra, dėl ko ieškovės teiginys, jog negali mokėti komunalinių mokesčių, nes nepatenka į J. J. butą yra visiškai neteisingas ir nelogiškas.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu prašo patikslintą ieškinį tenkinti pilnai. Paaiškino, kad ji pati tvarko kapą, J. J. buvo palaidotas kaip benamis, be kunigo, už valstybės pinigus. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė. Nurodė, kad tarp ieškovės ir mirusiojo, vadovaujantis CK 472 str., LR CK 6.969 str., buvo faktinė bendros jungtinės veiklos sutartis. Tai nustatyta liudytojų parodymais. J. J. ir atsakovės globėjos santuoka jau buvo nutraukta. Nustačius, kad jungtinė veikla prasidėjo iki naujo Civilinio kodekso įsigaliojimo, pagal LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 str., turi būti taikomos senojo Civilinio kodekso nuostatos, o pagal seno Civilinio kodekso 58 str., rašytinė forma nedarė sandorio negaliojančiu. Nėra paneigta rašytiniais įrodymais, kad J. J. sumokėjo pajų, buvo išduota „Pušaitės“ pažyma. Keitimasis kooperatiniais butais vyko, bet nėra duomenų, kad keitėsi pajiniais įnašais, pajais. Pagal 1975-03-03 LTSR Ministrų tarybos nutarimo Nr. 75 „Dėl gyvenamųjų namų statybos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ 27, 28 p., išstojus asmeniui grąžinamas pajus, o įstojus mokamas naujai. Pagal minėto nutarimo 24 p., pajų galima užskaityti tik keičiantis tame pačiame name. Pagal 1977-01-26 sutartį, J. J. atiteko tik 0,42 dalys pajinio įnašo, už 2103 rublių, todėl daugiau nei pusę bet kokiu atveju turėjo sumokėti „Pušaitei“ iš kitų pajamų. Atsakovė teigia, kad ginčo lėšos paveldėtos (b.l. 117), pervestos santaupos, 2000-08-12 buvo išimtos šios lėšos, kad vėl gautos į sąskaitą įrodymų nėra. 2001-08-29 J. J. paveldėjo pinigines lėšas po dėdės Č. mirties, kad 30000,00 Lt paveldėta po Č. mirties nepatvirtinta rašytiniais įrodymais (b.l. 140, 141). Lėšų nuėmimo ir įdėjimo datos nesutampa, lėšų sumos ženkliai skiriasi, dovanojimo data irgi smarkiai skiriasi. Dėl buto Rukloje paaiškino, kad Š. ieškovei padovanojo gyvenamąjį namą, vėliau J. Š. iškeitė jį į kitą namą, kurį iškeitė į butą Rukloje.

Atsiliepimas

Atsakovės įstatyminė atstovė globėja teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad ieškovė šmeižia, kunigas J. J. laidotuvėse dalyvavo, buvo užsakytos mišios. Atsakovės gėles ieškovė išmetė, pasodino savo. Išlaikymą dukrai J. J. mokėjo nepilnus metus. Atsakovės globėjos atstovė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad J. J. sunkiai sirgo, 2009 m. buvo gydomas onkologinėje ligoninėje, iš ten buvo nuvežtas į slaugos namus, kur mirė, todėl mirė vienišas. Ieškovė J. J. tuo metu neprižiūrėjo, nedalyvavo laidotuvėse. Pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą butas apleistas. Dėl laiškų paaiškino, kad nors ieškovė tai neigia, bet atsakovė laiko, kad tai ieškovės laiškai. Konfliktas buvo 2003-2004 metais. J. J. jau turėjo butą, kai susipažino su ieškove. Iš bankų išrašų matyti, kad 2003-2005 metais J. J. įnešinėjo pinigus dalimis. Kad ieškovės pajamos buvo didesnės ieškovė neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo.

Ieškovė savo reikalavimus grindžia aplinkybe, kad ji ir J. J. nuo 1977 metų balandžio 07 d. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki J. J. mirties 2009 m. rugsėjo 12 d. Atsakovės globėja (iki 1976 m. balandžio 08 d. buvusi J. J. žmona) šią aplinkybę ginčija. Civilinėje byloje abiejų šalių prašymu buvo apklausta visa eilė liudytojų.

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis yra buvęs bendrijos „Pušaitė“ pirmininkas, juo buvo 15 metų. Name gyvena jau 31 metus, ieškovę žino apie 30 metų, ji su J. J. visus 30 metų ir bendravo, vaikščiodavo kartu, tikrinant skaitliukus matė vonioj su chalatu, degindavosi vasarą kartu balkone, tikrinant radiatorius matė kambaryje. Liudytojas pjaudamas žolę matė deginantis balkone, prieš du metus matė deginantis balkone, matė ir vėliau. Vonioj matė prieš keturis metus. Ar ieškovė ir J. J. vedė bendrą ūkį liudytojas nežino, bet jie bendravo ištisai. Maždaug prieš 12 metų buvo vagystė, tuomet durų tvarkymu rūpinosi ieškovė. Taip jie bendravo iki J. J. mirties, sutikdavo nuolatos. Liudytojas žino, kad ieškovės brolis gyvena netoli. Matydavo vaikščiojančius kartu, buvo keistuoliai. Liudytojas prieš keturis metus paskutinį kartą buvo bute. Butas, kai liudytojas lankėsi, buvo gyvenamas, turtas laikomas dėžėse, bet butas buvo tvarkingas, šiukšlyno tikrai nebuvo. Matė bute ir moteriškų daiktų. Mokesčius mokėjo J. J.. Liudytojas virtuvėje nebuvo, bute du kambariai, liudytojas miegamajame nebuvo, buvo vonioje, didžiajame kambaryje. Butas buvo išmokėtas pajais, po liudytojo tapimo pirmininku. Liudytojas bute buvo 4-5 kartus, gal daugiau, eidavo gal kartą per metus. Butas yra ketvirtame aukšte. Liudytojas gyvena kitoj laiptinėj.

Liudytojas Z. J. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), toje pačioje laiptinėje, kaip ir J. J.. Ieškovę žino iš matymo, ji daug metų vaikščiojo kartu su J. J. ir kieme, ir mieste. Matė ir parduotuvėje kartu. Liudytojas juos matė nuo 1983 m.(nuo tada, kai liudytojas gyvena tame name) iki J. J. mirties. Ieškovę ir J. J. matė po kelis kartus per mėnesį. Liudytojo nuomone, ieškovė ir J. J. vedė bendrą ūkį, nes kartu pirko maistą. Liudytojas matė kaip jie perka maistą prieš pusantrų- du metus. Liudytojas artimai su ieškove nebendravo, tik su J. J.. Prieš mirtį 2008-2009 m. su J. J. bendravo. J. J. buvo uždaras žmogus, apie savo šeimyninius reikalus nepasakojo. Liudytojas jo bute buvo vieną kartą, prieš kokius du metus, kai rinko mokesčius už garažą. Buvo tik virtuvėje, kambariuose nebuvo, ieškovės bute tuo metu nebuvo. Virtuvėje vyko remontas, bet liudytojui atrodė, kaip amžinas remontas. Virtuvės baldai buvo 2 taburetės, stalas, lyg spintelė dar buvo, spalvos nepamena, baldai buvo seni. J. J. sakė, kad daro remontą, kažkoks remontas vyko. Apie anūkę J. J. nepasakojo. Garažą liudytojas pirko, pirmininku tapo po to, kas ir kaip iki tol statė nežino.

Liudytoja I. P. parodė, kad yra J. J. kaimynė, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). J. J. pažinojo nuo 1968 m., vienoj laiptinėj jie gyveno maždaug nuo 1970 m. J. J. buvo labai uždaras, jo bute liudytoja nebuvusi, susitikdavo laiptinėje. Liudytoja žino ieškovę beveik tiek pat laiko. Liudytoja nėra ieškovės draugė. J. J. ir ieškovė vaizduodavo, kad ne kartu eina, bet girdėjo, kaip bute šnekėdavosi, grodavo muzika. Liudytoja muziką, kalbas bute girdėjo labai dažnai, tiksliai nepamena, kada paskutinį kartą, girdėjo prieš J. J. operaciją. Kai įdėjo šarvuotas duris- matydavo kartu pareinančius, muzikos negirdėdavo. Ieškovė J. J. vadindavo „Džonyčiu“. J. J. iš ryto išleisdavo ieškovę slapta. Liudytoja juos matė parduotuvėje kartu. Parduotuvėje matė gal ir 2009 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, prieš mirtį. J. J. gulint ligoninėje, ieškovę laiptinėje matė, liudytoja gyvena penktame aukšte. Paskutinius 2-4 metus jie bendravo daug atviriau, pareidavo kartu, parsinešdavo kartu pilnus maisto maišus. Liudytoja matė ieškovę bute padedant tvarkyti- remontuoti langus. Ieškovės galvą tvarkant langus liudytoja matydavo, kai pareidavo namo. Matydavo kelis metus, kada nepamena, gal prieš tris metus, J. J. žali langai dažyti iš išorės. Taip pat matė ieškovę balkone vasarom atnešant J. J. atsigerti ir kt. Matė ieškovę tvarkant buto duris, kai J. J. buvo ligoninėje. Ieškovė turėjo raktus, verkė, kad butą apvogė, sakė, kad J. J. išeis iš proto. Su ieškove liudytoja kieme pasišnekėdavo. Ieškovė yra pasakojusi, kad siuva, taiso J. J. rūbus. Po J. J. mirties liudytoja pamatė laiptinėje moterį, šalia stovėjo du prikrauti maišai. Paklausus, moteris puolė skubiai šalintis ir su maišais nubėgo. Ta moteris- posėdyje dalyvaujanti atsakovės globėja. Liudytoja išėjusi pamatė mašiną ir du vyrus, vienas nešė akordeono dėklą. Po to viskas kartojosi, dar buvo jauna moteris, kuri irgi nešė daiktus į mašiną. Liudytoja tris kartus matė, kaip nešė daiktus, vieną kartą 12 dieną- tą dieną, kai J. J. mirė. Paskutinį kartą nešė vienas vyras. J. J. mirties dieną liudytoja nuėjo pas ieškovės brolį, paklausus jis atsakė, kad ieškovė išvažiavo ieškoti J. J. į ligoninę. Liudytoja papasakojo, kad kažkas nešė daiktus iš buto. Mirties dieną matė atsakovės atstovę išėjus iš buto su Maximos maišais, užrakinėjo duris raktais, pasakė, kad mirė J. J.. Laidotuvėse nematė, paskutinį kartą matė 2009 m. vasarą. J. J. anūkės nematė.

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra J. J. kaimynas, atsakingas už šilumos ūkį name, jis tikrina porą kartų į sezoną radiatorius ir kt. Šias pareigas eina nuo 1994 m. Du, tris ar keturis kartus rado ieškovę bute. Ieškovė lyg bandydavo slėptis, abu buvo sutrikę. Gatvėje eidavo skirtingomis gatvės pusėmis, vaizduodavo nepažįstamus. Liudytojas su žmona dėl to pasijuokdavo. Ar ieškovė ir J. J. vedė bendrą ūkį sunku pasakyti, jų bendravimas buvo užslėptas. Liudytojas nepasakytų, kad ieškovė bute gyveno, bet labai dažnai ateidavo. Gyvą J. J. matė likus apie 1 mėnesiui iki mirties, gal kiek mažiau, parvedė iš gatvės namo. Tikrino J. J. butą du- tris kartus per sezoną, vieną kartą vasarą. Butas gyvenamas, tačiau J. J. buvo šykštus, butas apstatytas skurdžiai.

Liudytoja J. Š. parodė, kad ieškovė yra jos vyro sesuo. Kiek pamena, ieškovė 1977 m. pradėjo bendrauti su J. J.. Buvo pas J. J. visą laiką, vėliau gyveno, bendrai visur eidavo, vedė bendrą gyvenimą. Liudytoja su jais irgi kartu būdavo šventėse. J. J. bute liudytoja nėra buvusi. Vedė bendrą ūkį, pirko valgyti, ieškovė labai gerai uždirbdavo, bet prašydavo paskolinti, nes J. J. visus pinigus paimdavo. Sakė, kad su J. J. pinigus kartu taupo. Ieškovė turi butą Rūkloje, ten su J. J. ieškovė nuvažiuodavo, taip pat ir viena nuvažiuodavo, pasitvarkydavo. Lankė ieškovė J. J. ligoninėje, prašė pabudėti ir liudytoją. J. J. yra sakęs, kad kai jam bus 80 metų, jie kartu švęs ir susimetrikavimą su ieškove. Prašė mirus palaidoti kartu, norėjo susimetrikuoti, kad būtų palaidoti viena pavarde. Prieš pat mirtį ieškovė gyveno J. J. bute. Kai jie susipažino, J. J. bute jau gyveno. Garažą J. J. turėjo, ten dirbo ir ieškovė. Garažą įgijo lyg ir po susipažinimo. Pajamas ieškovė gavo iš darbo užmokesčio. Apie J. J. mirtį ieškovė nežinojo, nes su J. J. susitarė, kad palaistys gėles, o atvažiavusi sužinojo, kad jis jau palaidotas, pakeistos buto spynos. J. J. gyveno iš darbo užmokesčio. Apie spynų pakeitimą žino iš ieškovės.

Liudytojas R. Š. parodė, kad atsakovės globėja yra liudytojo tėčio žmona. Liudytojas ieškovę žino iš matymo. Mirusįjį pažinojo, jo bute buvo tik po jo mirties. Nuvykęs į butą padėjo atrakinti duris. Moteriškų daiktų bute nebuvo, moteriškų rūbų nebuvo, lova buvo viena. Buvo daug netvarkingų dėžių, jokio remonto nebuvo daryta, nekeistos rozetės. Liudytojas padėjo atrakinti duris, buvo vienas raktas nuo viršutinės ir vienas nuo apatinės spynos, raktas nuo pašto dėžutės, du rūsio raktai bei garažo. Kiti raktai naudojami nebuvo. Liudytojas bute buvo 2009-09-14. Liudytojas matė ieškovę vaikštant su J. J. kelis kartus, tai buvo apie 2000 metus. Kiek liudytojas žino, J. J. gyveno vienas. Ant naudojamo rakto būna „žiedeliai“, kurie matyti nuo trinties. Iš viso buvo du komplektai raktų. Po vieną raktą iš kiekvieno komplekto buvo panaudota. Raktai buvo keisti, buvo „Senukų“ įsigijimo čekiai, raktai pirkti 2005 metais. Bute buvo ir po to, vežė tėvus į butą. Virtuvinio komplekto nematė, siuvimo mašiną matė.

Liudytoja G. J. parodė, kad yra J. J. anūkė. Atsakovės globėja- jos močiutė. Ieškovės liudytoja nepažįsta, nėra mačiusi. Su seneliu bendravo telefonu. Senelio bute buvo prieš porą metų. Senelis gyveno vienas, jo butas buvo labai apleistas, apie jokią moterį senelis nepasakojo. Senelis nesakė, kad turi draugę, buvo uždaras. Bute buvo netvarka, viskas apleista, pilna dėžių, apversta, butas neremontuotas. Liudytoja bute žalio virtuvinio komplekto nematė. Ieškovė raktų nuo buto nėra prašiusi. Po mirties liudytoja pranešė savo mamai, kitų giminių mirusysis neturėjo. Liudytoja su seneliu susitikdavo prie „Akropolio“, liudytoja dirba padavėja. Senelis sakė, kad draugės neturi, buvo uždaras žmogus. Liudytoja mamą lanko vieną kartą per metus, močiutė taip pat, mama gyvena pensionate.

Liudytojas F. G. parodė, kad J. J.- jo buvęs bendradarbis, kaimynas, gyvena priešais. J. J. buvo sąžiningas darbe, užsispyręs, uždaro būdo, negeriantis. Liudytojas pažįsta J. J. apytikriai nuo 1970- 1971 m. Liudytojas yra M. A. Š. bendradarbis. Liudytojas su J. J. per paskutinius 10 metų dažniausiai susitikdavo poliklinikoje, kas mėnesį, sakydavo, kad jokios sugyventinės neturi. Matydavo jį be lazdelės. Liudytojas J. J. su moterimi nematydavo. 2009 m. vasarą liudytojas matė J. J., šis skundėsi dėl širdies, prostatos, tačiau nebuvo mėgėjas išsipasakoti, kas juo rūpinasi nepasakojo. Liudytojas pas J. J. bute niekada nebuvo.

Liudytojas S. Š. parodė, kad yra ieškovės brolis. Ieškovė gyveno su J. J.. Apie 1977 m. pradėjo gyventi. Liudytojas irgi bendravo su J. J.. Liudytojas kartu su ieškove ir J. J. važiuodavo į gamtą. Ieškovė ir J. J. turėjo bendrą biudžetą, kartu pirko valgį, kartu valgydavo. Ieškovė pas J. J. laikė daiktus, siūdavo kelnes J. J., ieškovė Radijo gamykloje gaudavo gerą atlyginimą, jį atiduodavo J. J.. Ieškovės uždarbis Radijo gamykloje buvo geras, viršijo liudytojo uždarbį. Kai J. J. sirgo, ieškovė lankė jį ligoninėje, kai vėl susirgo- ieškovei niekas nepranešė. Ieškovei neleido pasiimti daiktų po J. J. mirties. J. J. turėjo garažą, brolis vežė į butą plyteles ir kitas medžiagas. Ieškovė ir J. J. kartu tvarkė butą, jį remontavo. Liudytojas buvo bute vieną kartą, bet J. J. pasakė, kad ieškovės nėra, jis buvo savotiškas žmogus. Jie kartu šventė šventes. Ieškovė sakydavo liudytojui, kad atiduodavo J. J. darbo užmokestį. Liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, jis šalia J. J. buto negyveno. 1977 m. J. J. bute jau gyveno, butas buvo jo. J. J. liudytojas pažinojo nuo jaunystės, bet pradžioje ne asmeniškai. Ieškovė turi butą Rūkloje, butas buvo tėvų, tačiau jiems mirus, ieškovė liko gyventi bute. Susipažinusi su J. J., ieškovė didesnę dalį laiko gyveno pas J. J.. Liudytojas sužinojo, kad J. J. mirė, kai paskambino brolis, skambino po mirties. Laidotuvėse liudytojas nedalyvavo, apie laidotuves žinojo, bet apie laidotuvių tikslų laiką niekas neinformavo. Kodėl ieškovė ne pirma sužinojo apie J. J. mirtį, liudytojas nežino.

Liudytojas J. Š. parodė, kad yra ieškovės brolis. Ieškovė ir J. J. kartu gyveno, ateidavo švęsti šventes. J. J. norėjo tuoktis su ieškove per savo 80 metų jubiliejų. Liudytojas lankydavosi pas J. J. dažniau negu kartą per metus, gal 5-6 kartus. J. J. su ieškove bendravo nuo 1977-1978 metų. Liudytojas vežė J. J. uogas, ieškovė tuo metu irgi buvo bute. Kartu su ieškove ir J. J. liudytojas buvo J. J. gimtinėje, kapuose, pas J. J. pusseserę. J. J. buvo šykštus, ieškovė skųsdavosi, kad davus pinigus J. J. labai taupė. Ieškovė, kai dirbo Radijo gamykloje, uždirbo gerai. Bute buvo ieškovės siuvimo mašina, matė alkoholį- jie ruošėsi sutuoktuvėms, matė plyteles remontui. Garažą J. J. žadėjo liudytojui padovanoti. Ieškovė kažką minėjo, kad tvarkosi garažą. Iš kokių lėšų garažas- liudytojas tiksliai nežino. Ieškovė skundėsi, kad J. J. reikalavo iš jos algalapių. Ieškovė gyveno su J. J.. Iš pradžių grįždavo į savo butą Rūkloje palaistyti gėlių. Mirus J. J. ieškovė buvo išvykusi į butą Rūkloje gėlių palaistyti. Liudytojas nepamena iš ko sužinojo apie J. J. mirtį. Atėjusi kaimynė pasakė, kad J. daiktus neša. Laidotuvėse liudytojas nedalyvavo, nes jam nepranešė. Ieškovei su J. J. pradėjus draugauti, J. J. butą jau turėjo.

Liudytoja M. A. parodė, kad yra J. J. kaimynė, gyvena name (duomenys neskelbtini), gyvena apie 41-42 metus šiame name. J. J. pažinojo, buvo kaimynas. Ieškovę žino. Matydavo J. J. ir ieškovę paplūdimyje kartu, taip pat matydavo kartu buto balkone. Ieškovė lankydavosi J. J. bute. J. J. bute liudytoja nėra buvusi. Lankydavosi ieškovė labai seniai, dar maždaug nuo 1976-1977 metų. Paskutiniu metu matydavo dažnai. Liudytoja matė juos ir parduotuvėje, pirkdavo maistą, nupirktą parsinešdavo namo. Liudytoja gyvena toje pačioje laiptinėje. Liudytoja matė, kaip dedant šarvuotas duris ieškovė maišė cementą ir jie abu su J. J. cementavo apačią. Pasikeitus liudytojos darbui pradėjo dažniau juos matyti. Liudytojai plaunant laiptus atėjo du vyrai, po to mergina, vyrukai atsirakino duris, po to atėjo moteris ir vyras. Tada liudytoja sužinojo, kad J. J. mirė. Liudytoja matė ieškovę su J. J. dedant balkono plyteles, matė balkone abu deginantis. Balkone plyteles dėjo gal prieš tris metus, tiksliai nepamena. Degindavosi balkone ir anksčiau, ir po to. Liudytoja gyvena penktame aukšte, gyvą J. J. paskutinį kartą matė mokant už butą, ieškovę kada matė nepamena. Po J. J. mirties matė ieškovę prie namo. Ieškovė turėjo buto raktus iki vagystės, ar po to turėjo- liudytoja nežino. Liudytoja grįždama namo matė ankščiau ieškovę ir J. J. tvarkant langus.

Liudytoja L. B. parodė, kad ji dirba Šančių poliklinikoje bendruomenės slaugytoja. Anksčiau dirbo ten pat medicinos seserimi. Šančių poliklinikoje dirba 23 metus, ieškovę žino labai seniai, buvo pacientė. Matydavo visur vaikštant ieškovę su J. J., nes liudytoja irgi gyvena Šančiuose. J. J. matydavo poliklinikoj, matydavo, kaip parduotuvėje pirkdavo dideliais kiekiais konservuotus produktus. Parduotuvėje matė daug kartų. Šią porą atsimena visada, kiek dirbo Šančių poliklinikoje, matydavo gal į savaitę kartą, matydavo J. J. vieną arba kartu su ieškove. Liudytojai susidarė įspūdis, kad ieškovė už J. J. parduotuvėje mokėdavo. Liudytoja Šančiuose gyvena jau beveik dvylika metų, lankydavo ligonius namie, liudytojai su J. J. neteko šnekėti. J. J. vardą ir pavardę liudytoja žinojo iš ieškovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-08-25 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 pabrėžė, kad įrodinėjimo tikslas- teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką- nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2004-03-01 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Įvertinęs civilinėje byloje apklaustų liudytojų parodymus, sprendime aukščiau nurodytus šalių paaiškinimus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą įrodymų pakankamumo taisyklę bei tikimybių pusiausvyros principą, teismas sprendžia esant pakankamai tikėtinu buvus faktą, kad ieškovė ir J. J. nuo 1977 metų balandžio 07 d. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki J. J. mirties 2009 m. rugsėjo 12 d. Bylos medžiaga yra nustatyta, kad J. J. po savo santuokos su atsakovės globėja nutraukimo (1976 m. balandžio 08 d.), kitos santuokos sudaręs nebuvo, ieškovė santuokos sudariusi nebuvo. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojo A. Š., kuris buvo namo, kuriame gyveno J. J. pirmininku, taip pat daugiau negu tris dešimtmečius buvo J. J. kaimynu, parodymais, liudytojos M. A., kuri daugiau negu keturis dešimtmečius buvo J. J. kaimyne, parodymais, liudytojų I. P. ir R. S., ne vieną dešimtmetį buvusių J. J. kaimynais, parodymais, tame pačiame miesto rajone gyvenančios ir šio rajono poliklinikoje ne vieną dešimtmetį dirbančios liudytojos L. B. parodymais, kurie pasirašytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą teismo posėdžio metu paliudijo, kad daugiau negu tris dešimtmečius iki J. J. mirties trukusią jo ir ieškovės tarpusavio bendravimo ir bendro gyvenimo istoriją žino praktiškai visas miesto rajonas, kuriame jie gyveno. Visi šie liudytojai nėra giminės nei ieškovei, nei atsakovei, nei atsakovės globėjai ir neturi jokio teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi. Nurodyti liudytojai savo nuosekliais parodymais teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė ir J. J. visą nurodytą daugiau negu tris dešimtmečius trukusį laikotarpį pastoviai bendravo, ieškovė nuolat būdavo bute su J. J., kartu nakvodavo, nuolat kartu būdavo ne tik bute, tačiau ir už buto ribų, kartu leisdavo laiką, kartu atlikinėjo einamuosius buto remonto darbus, bute kartu bendrai leisdavo laisvalaikį, ieškovė J. J. vadindavo „Džonyčiu“, sergant lankydavo ligoninėje, jie bendrai pirkdavosi maistą. Šių aplinkybių iš esmės nepaneigė ir atsakovės globėjos prašymu apklausti liudytojai, kurie (kaip ir ieškovės prašymu apklausti liudytojai) be viso kito patvirtino, kad J. J. buvo itin uždaro būdo ir vengė kam nors pasakoti apie savo asmeninius reikalus. Nei vienas iš atsakovės globėjos prašymu apklaustų liudytojų, tame tarpe J. J. vaikaitė G. J., taip pat nepatvirtino, kad J. J. ar ieškovė, per visą daugiau negu trisdešimties metų laikotarpį, būtų artimai bendravę su dar kuriuo nors kitu asmeniu (asmenimis). Būdami nesusituokę, dėl jų abiejų charakterių ypatumų, pasirinko nuo kaimynų ir kitų asmenų uždarą bendro gyvenimo būdą. Tokio bendro gyvenimo būdo pasirinkimas viešajai tvarkai neprieštarauja, buvo ir yra tiktai asmeninis ieškovės ir šio metu jau mirusio J. J. reikalas. Teismas taip pat neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti ir ieškovės prašymu apklaustų J. J. daugiamečių kaimynų parodymais apie tai, kad ieškovė ginčo buto raktus turėjo, tačiau ieškovei laikinai išvykus o J. J. staigiai mirus, į butą iš karto pateko atsakovės globėja, butą tvarkė savo nuožiūra ir kartu su savo giminaičiais maišiais iš buto nešė įvairius daiktus. Todėl atsakovės globėjos pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apie buto būklę, kuri buvo praėjus daugiau kaip metams nuo J. J. mirties, neatspindi buto būklės buvusios J. J. mirties metu. Sistemiškai įvertinus civilinėje byloje apklaustų liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą laikytina, kad ieškovė aukščiau nurodytą aplinkybę, kuria grindė ieškinio reikalavimus, įrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė savo gyvenimą kartu su J. J. ir bendro ūkio vedimą vertina kaip jų bendrą jungtinę veiklą, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. Civilinio kodekso 472, 474 straipsniai; 2000m. Civilinio kodekso 6.969, 6.971 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 482/2010, 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Z. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.).

Nors šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 6.969 straipsnis numato, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o jos formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, tačiau ieškovės ir J. J. jungtinės veiklos teisiniai santykiai prasidėjo iki įsigaliojant 2000 m. Civiliniam kodeksui, todėl sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju taikytinos jungtinės veiklos (partnerystės) pradžioje galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 482/2010 taip pat pažymėjo, kad nors 1964 m. Civilinio kodekso 58 straipsnio, reglamentavusio sandorio negaliojimą dėl įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, 2 dalyje buvo nustatytas draudimas remtis liudytojų parodymais, kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį nesusituokusių asmenų turtinių teisių neapgynimas vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklą (partnerystę) patvirtinančios rašytinės sutarties, kai šių asmenų tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

Ieškovės ir J. J. tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti tam tikrą turtą dalinės nuosavybės teise. Todėl sistemiškai įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės ir J. J. santykiai atitiko 1964 m. Civilinio kodekso 472 straipsnyje apibrėžtus jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsirandančius santykius.

Dėl ginčo turto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 482/2010 pažymėjo, kad pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita (1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija toje pačioje nutartyje taip pat pažymėjo, jog tai, kad šalis sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nereiškia, jog visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovė prašo pripažinti turtą- dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja daline jos ir J. J. nuosavybe, bei pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio buto. Šie ieškovės reikalavimai yra pagrįsti iš dalies.

Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad 1976-04-08 nutraukus J. J. ir M. A. J. (Š.) santuoką šalys 1977-01-26 notarine sutartimi pasidalino santuokoje įgytą turtą. Sutarties pagrindu J. J. atiteko 0,42 dalys pajaus įnašo įmokėto Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „Spartuolis“ kooperatinio buto, adresu (duomenys neskelbtini), statybai, sumoje 2103 rubliai ir visas pajaus įnašas įmokėtas kooperatinių garažų „Nemunas“ kooperatinio garažo statybai, sumoje 978,28 rubliai; M. A. J. (Š.) atiteko 0,58 dalys pajaus įnašo įmokėto Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „Spartuolis“ kooperatinio buto, adresu (duomenys neskelbtini), statybai, sumoje 2934 rubliai (II t. 14- 20, 36- 37 b.l.). Sutinkamai su 1977-01-18 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Spartuolis“ pažyma 5037,16 rublių piniginiai įnašai buvo sumokėti laikotarpiu nuo 1968 m. iki 1976 metų. (II t, 27 b.l.). M. A. J. (Š.) ir J. J. nutraukus santuoką bei pasidalinus santuokos metu įgytą turtą 1977-02-03 apsikeitimo gyvenamąją patalpą orderiu Nr. 1421p J. J. įsigijo 2 kambarių gyvenamąjį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o J. Š. atiteko iki tol J. J. ir A. M. J. (Š.) santuokos metu įgytas 3 kambarių gyvenamasis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (II t. 28- 29 b.l.). Pagal pasikeitimą J. J. gauto buto, esančio (duomenys neskelbtini), sąmatinė vertė buvo 4466, 00 rubliai. Pajus- 4466, 00 rubliai, ir šis pajus po butų pasikeitimo buvo sumokėtas (II t. 38 b.l.).

Tokiu būdu laikytina, kad dar iki ieškovei ir J. J. pradedant gyventi kartu, vesti bendrą ūkį ir vykdyti bendrą jungtinę veiklą, ieškovas jau buvo sumokėję ginčo buto pajaus dalį- 2103,00 rublius iš 4466, 00 rublių, t.y. 0,47 dalis viso pajaus dydžio. Net jei keičiantis butus 2103,00 rublių pajaus įnašas J. J. buvo sugražintas, kaip teigia ieškovės atstovė, vadovaujantis sprendime aukščiau nurodytu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-08-25 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2001-03-26 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2004-03-01 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.) yra pakankamai tikėtina, kad J. J., būdamas itin taupus (šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino tiek pati ieškovė, tiek jos prašymu apklausti liudytojai, tiek atsakovės globėjos prašymu apklausti liudytojai), jam sugražintą pajaus dalį įnešė kaip naujai įgyto buto pajaus dalį (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl laikytina, kad 0,47 ginčo buto dalys buvo sukurtos išimtinai iš J. J. dar iki jam su ieškove pradedant gyventi kartu įgytų asmeninių lėšų. Kitos 0,53 ginčo buto dalys buvo sukurtos ieškovei ir J. J. kartu vedant bendrą ūkį, kartu prižiūrint ir tvarkant ginčo butą. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei pripažintinos nuosavybės teisės į ½ nuo 0,53 ginčo buto dalių, t.y. į 265/1000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 6.970 straipsnio 2 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė taip pat prašo pripažinti turtą- pinigines lėšas, esančias AB banke Snoras, 30000 Lt sumoje, J. J. vardu esančiose sąskaitose, bendrąja daline ieškovės ir J. J. nuosavybe, bei pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį šių piniginių lėšų. Šie ieškovės reikalavimai yra pagrįsti iš dalies.

Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta (I t. 77-112 b.l.), kad AB banke Snoras yra ginčo piniginės lėšos J. J. vardu. Šios lėšos į banko sąskaitas buvo įneštos ieškovei ir J. J. kartu vedant bendrą ūkį ir kartu vykdant bendrą jungtinę veiklą. Pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita (1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 6.970 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 482/2010). Todėl laikytina, kad ieškovei priklausė lygi su J. J. nurodytų piniginių lėšų dalis, kiek įstatyme įtvirtintos prezumpcijos nenuginčijo atsakovės atstovės. Atsakovės atstovės įstatyme įvirtintą prezumpciją iš dalies nuginčijo. Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad J. J. vardu buvo atkurtas 4781 Lt dydžio indėlis (II t. 39 b.l.). Vadovaujantis sprendime aukščiau nurodytu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-08-25 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2001-03-26 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2004-03-01 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.) yra pakankamai tikėtina, kad J. J., būdamas itin taupus (šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino tiek pati ieškovė, tiek jos prašymu apklausti liudytojai, tiek atsakovės globėjos prašymu apklausti liudytojai), atkurtas santaupas laikė savo sąskaitose AB banke Snoras kartu su bendromis su ieškove piniginėmis lėšomis (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl laikytina, kad atsakovės atstovės nuginčijo įstatyme įtvirtintą lygių dalių prezumpciją dalyje dėl 4781 Lt. Civilinės bylos medžiaga taip pat yra nustatyta, kad J. J. 2011-08-29 paveldėjo ¼ dalį piniginių indėlių su palūkanomis, esančių AB LTB Kaišiadorių skyriaus sąskaitose Nr. E-10260 ir 47005109 (II t. 26 b.l.). Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad iš nurodytų sąskaitų paveldėtojui J. J. buvo išmokėta atitinkamai 498,63 Lt ir 529,62 Lt (II t. 139- 141 b.l.), t.y. viso paveldėtojui J. J. iš nurodytų sąskaitų buvo išmokėta 1028, 25 Lt (498,63 + 529,62). Vadovaujantis sprendime aukščiau nurodytu tikimybių pusiausvyros principu yra pakankamai tikėtina, kad J. J. paveldėtas asmenines pinigines lėšas laikė savo sąskaitose AB banke Snoras kartu su bendromis su ieškove piniginėmis lėšomis (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl laikytina, kad atsakovės atstovės nuginčijo įstatyme įtvirtintą lygių dalių prezumpciją taip pat ir dalyje dėl 1028, 25 Lt. Civilinės bylos medžiaga taip pat yra nustatyta, kad J. J. 2011-08-29 paveldėjo ¼ dalį terminuoto indėlio su palūkanomis, esančio AB LŽŪB Kaišiadorių skyriaus sąskaitoje Nr. 95717460 (II t. 26 b.l.). Iš šalių prašymu teismo išreikalautų AB LŽŪB teisių ir pareigų perėmėjo DnB Nord banko sąskaitos Nr. 95717460 apyvartų išrašų (II t. 149- 150 b.l.) nėra matyti, kad J. J. būti išmokėtos (arba pervestos į jo sąskaitą) kokios nors piniginės lėšos iš šios sąskaitos. Išreikalauti kokius nors papildomus rašytinius įrodymus dėl šios sąskaitos, atsakovės atstovės neprašė nei 2011-03-31, nei 2011-05-25, nei 2011-06-28 teismo posėdžio metu. Tokiu būdu laikytina, kad atsakovės atstovės šioje dalyje nenuginčijo įstatyme (1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 6.970 straipsnio 2 dalis) įvirtintos lygių dalių prezumpcijos (CPK 178 straipsnis). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad atsakovės atstovės nuginčijo įstatyme įtvirtintą lygių dalių prezumpciją viso dalyje dėl 5809, 25 Lt (4781+1028, 25). Todėl ieškovei pripažintinos nuosavybės teisės į 0,4 dalis J. J. vardu AB banke Snoras esančiose sąskaitose esančių piniginių lėšų (((30000-5809,25=24190,75):2=12095,38):30000=0,4) (1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 6.970 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat prašo pripažinti turtą- garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja daline jos ir J. J. nuosavybe, bei pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio garažo. Šie ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti.

Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad 1976-04-08 nutraukus J. J. ir M. A. J. (Š.) santuoką šalys 1977-01-26 notarine sutartimi pasidalino santuokoje įgytą turtą. Sutarties pagrindu J. J. atiteko 0,42 dalys pajaus įnašo įmokėto Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „Spartuolis“ kooperatinio buto, adresu (duomenys neskelbtini), statybai, sumoje 2103 rubliai ir visas pajaus įnašas įmokėtas kooperatinių garažų „Nemunas“ kooperatinio garažo statybai, sumoje 978,28 rubliai (II t. 14- 20, 36- 37 b.l.). Iš Kooperatinių garažų „Nemunas“ 1977-01-24 pažymos (II t. 40 b.l.) yra matyti, kad ginčo garažo vertė buvo 978, 28 rubliai. Tokiu būdu civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad visas ginčo garažas buvo sukurtas išimtinai iš J. J. dar iki jam su ieškove pradedant gyventi kartu įgytų asmeninių lėšų. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog garažą J. J. turėjo dar iki susipažįstant su ieškove, teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės prašymu apklausti liudytojai. Vien ieškovės nurodoma aplinkybė, kad jiems su J. J. gyvenant kartu, ieškovė J. J. padėjo tvarkyti duobę po garažu, negali sudaryti pagrindo pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ½ dalį šio garažo (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis). Todėl aukščiau nurodyti ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Per laikotarpį, kai gyveno kartu su J. J. savo vardu ieškovė taip įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad šis turtas yra įgytas iš jos asmeninių lėšų: 1982-04-27 sutartimi ieškovės tėvas B. Š. padovanojo ieškovei gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį 1984-06-06 sutartimi ieškovė iškeitė į dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šį turtą 1993-08-26 sutartimi pardavė A. U.. Kadangi pinigai už parduodamą turtą ieškovei buvo sumokėti iš anksto, 1993-08- 11 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė iš šių pinigų įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovės nuomone šis turtas nėra bendroji dalinė ieškovės ir J. J. nuosavybė. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas negali išeiti už civilinėje byloje ieškiniu ir priešieškiniu, jeigu toks pareiškiamas, ribų (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis, 265 straipsnio 2 dalis). Ieškinio reikalavimai dėl nurodyto turto pripažinimo bendrąją daline ieškovės ir J. J. nuosavybe byloje pareikšti nebuvo. Priešieškinys įstatymų nustatyta tvarka civilinėje byloje pareikštas nebuvo. Todėl teismas dėl nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), sprendime nepasisako (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2dalis)

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, likusios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti turtą- dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, bei pripažinti J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 265/1000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti turtą- pinigines lėšas, esančias AB banke Snoras, J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu esančiose sąskaitose, bendrąja daline J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, bei pripažinti J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 2/5 dalis šių piniginių lėšų, esančių AB banke Snoras, J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu esančiose sąskaitose.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 28,80 Lt žyminio mokesčio ieškovės J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 987,09 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, bei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu- 41,01 Lt, viso 1028,10 Lt, valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 30,19 Lt valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas