- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-561-102/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Romualdas Januška (pran.)
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- S. A.
- Advokatai
- Kęstutis Galvičius, Ričardas Makštelė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Ramunės Čeknienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovės A. A. atstovui advokatui Ričardui Makštelei, atsakovo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-357-500/2009 pagal A. A. ieškinį atsakovui S. A. dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. A. Pasvalio rajono apylinkės teismui padavė ieškinį, prašydama Pasvalio rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 28 d. nutarimu iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui E. A., gim. 1998 m. liepos 26 d., 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) bet nemažiau 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pakeisti, priteisiant iš atsakovo išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu yra išsituokę, bendro ūkio neveda. Augant vaikui, atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos, pasikeitė jos turtinė padėtis, nes išlaikymo priteisimo momentu ji dirbo, o šiuo metu nedirba. Atsakovas savo prigimtinės teisės ir pareigos išlaikyti vaiką nevykdo. Vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia skirti 700 Lt. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą privalo teikti abu tėvai, prašo padidinti atsakovo teiktiną išlaikymo dydį, priteisiant po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 14 d. sprendimu, patenkino A. A. ieškinį, pakeitė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 28 d. nutarimu iš atsakovo sūnui E. A., gim. 1998 m. liepos 26 d., priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš S. A. išlaikymą sūnui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. liepos 14 d. iki vaiko pilnametystės. Teismas konstatavo, kad atsakovas nedirba ir vaikui teikia 1,0 MGL dydžio išlaikymą. Po išlaikymo priteisimo pasikeitė faktinės aplinkybės, augant vaikui, padidėjo išlaidos mokslo reikmenims, maistui, drabužiams, higienos priemonėms bei laisvalaikio užsiėmimams. CK 3.201 str. 3 d. nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties, vaiko poreikių pasikeitimas ir kitos aplinkybės. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Byloje šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, abu tėvai yra darbingi. Tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis negu ½ MMA, todėl nelaikytinas per dideliu. Atsakovas yra darbingas. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, nėra pagrindas mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. A. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti išlaikymą sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžia jo mažametės dukters S. A. interesus. Sūnaus E. A. išlaikymui jis sutinka mokėti tik po 200 Lt kas mėnesį, nes jis yra bedarbis, išmokų negauna, kitų pajamų neturi, privalo išlaikyti ir ką tik gimusią dukrą S. A., jai gimus, atsirado papildomos išlaidos. Tai rodo, kad jo turtinė padėtis po išlaikymo priteisimo pablogėjo, priteista suma turėtų būti sumažinta. Jis gyvena viename name su ieškove ir sūnumi, sūnus pas jį ateina, yra pamaitinamas, jam nuperkama drabužių. Be to, sūnus dažnai būna pas jo tėvus ir tuo metu jis yra jų išlaikomas. Byloje trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta jo dukters S. A. motina K. A..
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad vaikas dažnai būna pas jį ir jo tėvus ir gauna išlaikymą, tačiau išlaikymą reikia teikti kiekvieną dieną, pirkti maisto produktus, vaiko mokymo ir ugdymo priemones, mokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir kt. Aplinkybė, kad atsakovas yra bedarbis, negali būti pagrindu mažinti priteistą išlaikymo dydį, nes jis niekur nedirba nuo 2001 metų, gyvena asocialiai. Atsakovas sutinka mokėti 200 Lt išlaikymą, tačiau tai yra per maža suma vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas nurodo, kad trečiuoju asmeniu į bylą nebuvo įtraukta K. A., tačiau pirmosios instancijos teismui toks prašymas nebuvo pateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.192 str. 2d.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, yra tęstinio pobūdžio, vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaikio poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti vaiko poreikius. Vadovaudamasis CK 3.201 str. 1 ir 2 d., teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos.
Byloje nustatyta, kad 2001 m. gruodžio 28 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimu (b.l.4) nutarta išieškoti iš atsakovo S. A. sūnaus E. A., gimusio 1998 m. liepos 26 d., išlaikymui 1/3 dalį visų rūšių jo uždarbio (pajamų) bet nemažiau 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Iš pateiktos Pasvalio darbo biržos 2009 m. gegužės 13 d. pažymos Nr. Zb-134 (b.l. 37), matyti, kad ieškovė darbo biržoje buvo registruota nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. kovo 26 d., nedarbo socialinio draudimo išmokos nuo 2009 m. sausio 1 d. negavo, darbo paieška 2009 m. kovo 26 d. nutraukta, jai pranešus, kad išvyksta dirbti į užsienį. Iš pateikto Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr.DV-236 (b.l. 14) matyti, kad, ieškovei išvykus dirbti į užsienį, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. sūnui E. globėja paskirta M. J.. Atsakovas taip pat bedarbis, registruotas Pasvalio darbo biržoje, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 23 d. jam buvo mokama nedarbo draudimo išmoka(b.l. 20,52). 2008 m. gruodžio 29 d. darbo paieška jam nutraukta be teisės registruoti bedarbiu 6 mėnesius. Atsakovas nurodo, kad jokių pajamų negauna. Pasvalio rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 5 d. sprendimu (b.l. 41-42) padalintas šalių santuokoje įgytas turtas – butas ir ūkiniai pastatai, kurių teismo nustatytas dalis jie valdo nuosavybės teisėmis. Iš VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo teismui pateiktos informacijos matyti, kad ieškovė nuosavybės teisėmis turi dvi transporto priemones, o atsakovas transporto priemonės neturi (b.l.38-39).Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pareigos išlaikyti sūnų nevykdo, niekur nedirba nuo 2001 metų. Tačiau iš antstolės Irmos Eržemskienės 2009 m. gegužės 7 d. pažymos (b.l. 40) matyti, kad S. A. sūnaus E. išlaikymo skolos 2009 m. balandžio 1 d. nėra. Tai rodo, kad atsakovas išlaikymą vaikui teikia. Tačiau, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-176/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 -04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05- 26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tokiu būdu, sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti juos nuo pareigos išlaikyti vaikus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005m. birželio 23d. nutarimas Nr.54, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-189/2009). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo darbinė veikla liudija, kad jis, būdamas darbingas, palyginti jauno amžiaus (gim. 1971 m.), vengia pastovaus darbo, negauna darbinių pajamų. Būdamas darbingas, turi galimybę ir privalo dirbti ir gauti darbines pajamas, iš kurių kas mėnesį galėtų teikti vaikui 350 Lt dydžio išlaikymą, kuris kartu su motinos teikiamo išlaikymo dalimi užtikrintų pilnavertį vaiko poreikių tenkinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, išaugus vaiko poreikiams, vaiko išlaikymui reikalinga 700 Lt per mėnesį, taip pat teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas turėtų teikti išlaikymą vaikui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas 2007 m. birželio 1 d. įregistravo naują santuoką (b.l. 19). Šioje santuokoje 2009 m. birželio 18 d. gimė dukra S. A. (b.l. 64), kurią atsakovas privalo išlaikyti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas teikia išlaikymą kitoje santuokoje gimusiai dukrai S. A.. Tačiau, vadovaujantis CK 3.198 str., tik teismo priteista keliems vaikams išlaikymo suma turi būti panaudota po lygiai kiekvienam vaikui. Šiuo atveju dėl išlaikymo priteisimo atsakovo dukrai S. A., gimusiai 2009 m. birželio 18 d., jos motina į teismą nesikreipė, todėl nėra pagrindo spręsti apie šiam vaikui atsakovo teikiamo išlaikymo dydį.
Apelianto vienas iš apeliacinio skundo argumentų, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta jo dukros S. A. motina K. A., yra nepagrįstas, kadangi iš ieškovo išlaikymas dukrai S. A. nėra priteistas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovei ir atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (b.l. 7, 18), todėl, nepatenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.