Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-17 · Administracinė byla Nr. eI2-6964-952/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-17
Bylos Nr.
eI2-6964-952/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00520-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
E. C.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6964-952/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00520-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 17 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. C. ir E. C., atstovaujamos įstatyminės atstovės E. C., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjos E. C. ir E. C. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 24S43024 (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo pareiškėjai E. C. panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; panaikinti Migracijos departamento 2024 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 24S43031, kuriuo pareiškėjai E. C. panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 2); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjai E. C. bei jos nepilnametei dukrai – E. C. išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje: E. C. - leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. kovo 25 d., E. C. - leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. liepos 13 d. Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduoti pareiškėjos E. C. sutuoktinio bei pareiškėjos E. C. tėvo A. C. išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pareiškėjai E. C. – Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais (nepilnamečio asmens šeimos narys dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas), pareiškėjai E. C. - Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais (šeimos susijungimo atveju, kai asmens sutuoktinis ar asmuo, sudaręs registruotos partnerystės sutartį, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas). Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2024 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą panaikinti A. C. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, dėl ko, nenustačius kito Įstatymo pagrindo, suteikiančio pareiškėjoms teisę likti Lietuvos Respublikoje, išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikinti Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pažymi, kad sprendimai pareiškėjų atžvilgiu priimti, neatsižvelgus į individualias pareiškėjų aplinkybes, į tai, kad jos, kaip ir A. C., yra prieglobsčio prašytojos Lietuvoje, kad E. C. mokosi mokykloje, turi neįgalumą, kas sudaro atskirą leidimo laikinai gyventi suteikimo pagrindą, apie ką buvo nurodyta, teikiant Migracijos departamentui atsakymą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad E. C. leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatytais pagrindais (šeimos susijungimo atveju, kai asmens sutuoktinis ar asmuo, sudaręs registruotos partnerystės sutartį, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas) E. C. sutuoktinio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. E. C. leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais (šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų, dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas) E. C. tėvo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2024 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą panaikinti E. C. sutuoktiniui / E. C. tėvui išduotą leidimą laikinai gyventi (leidimas laikinai gyventi paskelbtas negaliojančiu 2024 m. sausio 10 d.). E. C. 2024 m. sausio 15 d. per MIGRIS komunikaciją buvo išsiųstas pranešimas apie priimtą sprendimą panaikinti pareiškėjos sutuoktinio leidimą laikinai gyventi, informuojant, kad, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostata, jos leidimas laikinai gyventi taip pat bus panaikintas, jei ji neturi kito Įstatymo nustatyto pagrindo likti Lietuvos Respublikoje, ir jei toks pagrindas egzistuoja, prašoma apie tai informuoti. E. C. Migracijos departamentui pateikė atsakymą, kad jos sutuoktinis teismui apskundė Migracijos departamento sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi. Taip pat nurodė, kad Migracijos departamentui yra pateikti jos sutuoktinio, dukros bei pačios E. C. prašymai suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Todėl, kol nagrinėjami šie klausimai, prašoma nepriimti sprendimų dėl pareiškėjoms išduotų leidimų laikinai gyventi panaikinimo. Be to, dukra mokosi pagal pradinio ugdymo programos sutartį mokykloje ir tai suteikia jai pagrindą gauti leidimą laikinai gyventi kitu Įstatymo numatytu pagrindu. Vertinant E. C. ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad E. C. Lietuvos Respublikoje nedirba (neturi ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje), pareiškėjos sutuoktinio leidimas laikinai gyventi yra panaikintas (pareiškėja neturi socialinių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis). Vertinant E. C. ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad E. C. tėvo leidimas laikinai gyventi yra panaikintas, E. C. tėvai nėra pateikę prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi kitais Įstatymo pagrindais (E. C. neturi socialinių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis), E. C. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. lanko mokyklinę ugdymo įstaigą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas laikinai gyventi E. C. buvo išduotas jos sutuoktinio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, jos sutuoktinio leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, bei tai, kad E. C. nepateikė Migracijos departamentui prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi kitu Įstatymo pagrindu, vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, E. C. išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas laikinai gyventi E. C. buvo išduotas jos tėvo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, jos tėvo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, bei tai, kad E. C. nepateikė Migracijos departamentui prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi kitu Įstatymo pagrindu, E. C. leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Pareiškėjos savo skunde neginčija, kad E. C. sutuoktiniui / E. C. tėvui leidimas laikinai gyventi yra panaikintas (2024 m. sausio 10 d. paskelbtas negaliojančiu) ir, kad pareiškėjos nėra pateikusios prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi kitais Įstatymo numatytais pagrindais, todėl yra imperatyvus Įstatymo numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjoms išduotus leidimus laikinai gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 24S43024 panaikinti leidimą laikinai gyventi ir 2024 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 24S43031 panaikinti leidimą laikinai gyventi teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. C. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2024 m. kovo 25 d. (ne Lietuvos Respublikos piliečio šeimos narys); E. C. turi leidimą laikinai gyventi iki 2025 m. liepos 13 d. (ne Lietuvos Respublikos piliečio šeimos narys).

Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė panaikinti E. C. leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. kovo 25 d., nes asmens šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmuo neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu. Sprendimas 1 priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi.

Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė panaikinti E. C. leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. liepos 13 d., nes asmens šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmuo neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu. Sprendimas 2 priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi.

5. Pareiškėjos, nesutikdamos su Sprendimu 1 ir Sprendimu 2, skundžia juos teismui.

6. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis.

Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi.

Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, jog jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negalės būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatyme nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2982-556/2021).

8. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje buvo prašoma sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-6495-1161/2024. LITEKO sistemos duomenimis byloje Nr. eI2-6495-1161/2024 buvo nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi A. C. (pareiškėjos E. C. sutuoktinis ir E. C. tėvas) bei dėl Migracijos departamento sprendimo dėl draudimo atvykti. Leidimas laikinai gyventi A. C. buvo panaikintas tuo pagrindu, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Administracinėje byloje 2024 m. balandžio 15 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. priėmė nutartį byloje, kuria paliko pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą atmetė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjoms leidimai laikinai gyventi yra panaikinti Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies pagrindu, tai yra, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Pareiškėjos savo skunde pažymi, kad sprendimai pareiškėjų atžvilgiu priimti, neatsižvelgus į individualias pareiškėjų aplinkybes, į tai, kad jos, kaip ir A. C., yra prieglobsčio prašytojos Lietuvoje, kad E. C. mokosi mokykloje, turi neįgalumą, kas sudaro atskirą leidimo laikinai gyventi suteikimo pagrindą, apie ką buvo nurodyta, teikiant Migracijos departamentui atsakymą.

Atsakovas nurodė, kad vertinant E. C. ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad E. C. Lietuvos Respublikoje nedirba (neturi ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje), pareiškėjos sutuoktinio leidimas laikinai gyventi yra panaikintas (pareiškėja neturi socialinių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis). Vertinant E. C. ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad E. C. tėvo leidimas laikinai gyventi yra panaikintas, E. C. tėvai nėra pateikę prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi kitais Įstatymo pagrindais (E. C. neturi socialinių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis), E. C. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. lanko mokyklinę ugdymo įstaigą Lietuvoje.

Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjos kreipėsi į Migracijos departamentą, kad joms leidimas gyventi būtų išduotas kitu Įstatyme numatytu pagrindu. Minėta, kad pareiškėjų leidimai gyventi buvo panaikinti tuo pagrindu, nes buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi pareiškėjos E. C. sutuoktiniui ir E. C. tėvui.

Įvertinus tai, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjai E. C. buvo išduotas jos sutuoktinio A. C. leidimo laikinai gyventi laikotarpiui, o pareiškėjai E. C. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas jos tėvo A. C. leidimo laikinai gyventi laikotarpiu, o A. C. leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas (Migracijos departamento sprendimas paliktas galioti, A. C. skundas atmestas) bei tai, kad Migracijos departamentui nėra pateikti prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi kitu Įstatyme nustatytu pagrindu, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 ir Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu panaikino pareiškėjoms leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje.

9. Pažymėtina, kad Sprendime 1 ir Sprendime 2 faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktiką. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo 1 ir Sprendimo 2. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjų skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jų naudai, tad pareiškėjos neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjų E. C. ir E. C., atstovaujamos įstatyminės atstovės E. C., skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Deimantė AndrulytėTeisėjas Arvydas MartinavičiusTeisėja Jarūnė Sedalienė