Kauno apygardos teismo nuosprendis

Nr.1A - 538 - 383/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.14.5.; 2.4.6.3.1. Pranešėjas V. Vitunskas

2007 m. spalio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatai Giedrei Kazakevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d.d. bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu, tai yra prie Vilniaus apygardos teismo 2006-10-16 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinai pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš E. Ž. priteista 4970 (keturi tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt) litų R. R. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2006 11 05, apie 23.00 val., Kaune, Juozapavičiaus prospekte, prie namo Nr. 29, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: suduodamas jam ne mažiau keturis smūgius kumščiais ir spardydamas kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą pagrobė svetimą, R. R. priklausantį turtą: rankinę 50 Lt. vertės, pinigus litus ir eurus, kurių vertė 4920 Lt.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tik dalyje dėl netinkamo bausmių subendrinimo.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai E. Ž. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų, dėl ko ji nėra aiškiai per griežtą. Bausmė, už šios nusikalstamos veikos padarymą yra paskirta teisingai.

LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę E. Ž. , atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad E. Ž. padarė tyčinę apysunkią savanaudišką nusikalstamą veiką (LR BK 11 str. 4 d.). Pirmos instancijos teismas teisingai lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 9 p.), taipogi, teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad E. Ž. ankščiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, turėdamas neišnykusį teistumą, per teismo priimto ankstesnio nuosprendžio apskundimo laikotarpį padarė naują tyčinį nusikaltimą. Visa aukščiau išvardinta byloja apie tai, kad nuteistasis turi polinkį nusikalsti, jis nėra linkusi taisytis asmenybė, yra linkęs daryti tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str.), o ne švelnesnė bausmės rūšis, t.y. areštas, o būtent, teismo nuomone, LR BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į ankstesnius teistumus, į nenorą taisytis. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis LR BK 27 str. pagrindu yra laikytinas recidyvistu. Kolegija konstatuoja, jog teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, kurios dydis parinktas sankcijos ribose, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, švelninti nuteistajam bausmę įstatyminio pagrindo nėra, tačiau nuteistojo E. Ž. atžvilgio buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (LR BPK 328str.1d.), dalyje dėl bausmių subendrinimo, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR BK 64 straipsnio 1, 3 d.d. nuostatas ir netinkamai subendrino bausmes, todėl ši klaida taisytina.

LR BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu naują nusikalstamą veiką asmuo padaro per neatliktos bausmės laikotarpiu, teismas paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė už naujai paskirtą bausmę, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmos instancijos teismas subendrindamas bausmes, nesivadovavo esminėmis bausmių subendrinimo taisyklėmis. Apylinkės teismas subendrindamas bausmes pagal du nuosprendžius (Vilniaus apygardos teismo 2006-10-16 ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-13), ne prie neatliktos bausmės dalies, kaip reikalauja įstatymas, pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį, kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-13 nuosprendžiu 1 (vienerius) metus, bet prie visos paskirtos bausmės pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-10-16 nuosprendį pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį, t.y. 1 (vienerius) metus, o būtent, E. Ž. pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-10-16 nuosprendį buvo nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, šią bausmę atlikti nuteistasis į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2006-11-23, ir pagal ankstesnį nuosprendį nuteistasis E. Ž. LR BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo nuo 2005-12-03 iki 2005-12-05 sulaikytas, tačiau jam buvo taikyta švelnesnė kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir jis iš sulaikymo buvo paleistas, tokiu būdu, priimant Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-13 nuosprendį, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis E. Ž. pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-10-16 nuosprendį buvo, iki priimant Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-13 nuosprendį, 12 (dvylika) metų 4 (keturi) mėnesiai 8 (aštuonios) dienos. Todėl apylinkės teismas subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, turėjo ne prie visos 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, t.y. 1 (vienerius) metus, bet prie likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, t.y. 12 (dvylikos) metų 4 (keturių) mėnesių 8 (aštuonių) dienų, paskirtos pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-10-16 nuosprendį, LR BK 64 str. 1, 3 d.d. pagrindu, pridėti dalį, t.y. 1 (vienerius) metus, Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-13 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kolegija konstatuoja, jog nuteistajam E. Ž. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (LR BPK 328str.1d.), todėl nuosprendis dalyje dėl bausmių subendrinimo keistinas ir toje dalyje priimtinas naujas nuosprendis.

Nuteistojo E. Ž. skundų motyvas, jog teismas neteisingai patenkino visą nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konstitucinis principas - būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam ar už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje nukentėjusysis pasinaudojo šia įstatymo numatyta teise ir raštu pateikė civilinį ieškinį dėl 4970 litų turtinės žalos išieškojimo iš nuteistojo už tai, kad vykdant plėšimą iš jo buvo pagrobta rankinė su joje buvusiais pinigais, t.y. litais ir eurais, kurių bendra suma 4920 lt., o rankinės vertė 50 lt. Kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai išsprendė žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajam ir teisingai iš nuteistojo priteisė 4970 litų civilinį ieškinį. Teismas priteisdamas tokio dydžio žalą nukentėjusiajam, pagrįstai rėmėsi paties nukentėjusiojo R. R. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nesikeitė dėl padarytos žalos dydžio, nukentėjusysis tvirtino, jog tuos pinigus jis gavo pardavęs automobilį ir turėjo su savimi. Šių parodymų, kaip jau buvo minėta, jis nekeitė viso proceso metu. Todėl teismui nebuvo jokio įstatyminio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi jis nurodė pinigų gavimo šaltinius. Visi parodymai paremti byloje surinktais faktiniais duomenimis. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d.). Teismo nuosprendyje išdėstyti išsamūs ir pagrįsti motyvai dėl ieškovo pareikšto ieškinio atlyginti jam nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmių subendrinimo:

Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., pagrindu laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie 2006 10 16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, t.y. 12 (dvylikos) metų 4 (keturių) mėnesių 8 (aštuonių) dienų iš dalies pridėti 2007 07 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, t.y. 1 (vienerius) metus ir E. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų 4 (keturiems) mėnesiams 8 (aštuonioms) dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.