- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-13
- Bylos Nr.
- 2YT-6704-1130/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00524-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Šalčininkų rajono antrojo notaro biuro, Šalčininkų rajono Civilinės
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas
suinteresuoto asmens Šalčininkų rajono antrojo notaro biuro atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,
suinteresuoto asmens Šalčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Šalčininkų rajono antrojo notaro biuras, Šalčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra jo teta, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra T. A. (T. A.), gim. (duomenys neskelbtini), motina.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko.
Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono antrojo notaro biuras per teismo nustatytą terminą įstatymuose numatyto atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant teismo nuožiūra. .
Šalies argumentai
P. S. S. pareiškime nurodė, kad A. S. gimė (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini), jos tėvai buvo A. S. (A. S.) ir M. S. (iki santuokos – D.). Pažymėjo, kad A. A. (iki santuokos – S.) (duomenys neskelbtini) buvo pakrikštyta (duomenys neskelbtini) A. vardu. Nurodė, kad taip pat A. S. ir M. S. santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. S., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. S.. Pabrėžė, kad S. S. mirė (duomenys neskelbtini), ji vaikų neturėjo. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) V. S. susituokė su V. S., jų santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjas, kuris yra A. S. ir S. S. sūnėnas, pareiškėjo motina V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėjo tetai A. S. su A. A. (A. A.) (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. A., tačiau šiuo metu gauti dokumentų apie tai, kad A. S. buvo sudariusi bažnytinę ar kitą santuoką su A. A. nepavyko, nes archyvuose tokių duomenų nėra. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jam yra žinoma, jog po T. A. gimimo, jo tėvas A. A., registruojant T. A. gimimo faktą, nurodė, kad jo motina yra A. A., t. y. nurodė, kad A. S. turi pavardę „A.“, nors jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, be to, A. S., A. A. ir T. A. gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jo teta A. S. mirė (duomenys neskelbtini), po A. S. ir A. A. mirties jų paliktą palikimą priėmė jų sūnus T. A.. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo pusbrolis T. A., t. y. A. S. ir A. A. sūnus, po jo mirties liko palikimas, kurį nusprendė priimti pareiškėjas, nes kitų įpėdinių pagal įstatymą, kurie galėjo priimti palikimą po T. A. mirties, nebuvo, todėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą, bet Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarė atsisakė jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po T. A. mirties, motyvavo tuo, kad pareiškėjas turi pateikti įrodymus ar teismo sprendimu patvirtinta faktą, kad A. S. yra pareiškėjo teta ir kad ji yra T. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Pažymėjo, kad juridinės reikšmės turintis faktas pareiškėjui reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Advokatas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, papilodmai paaiškino, kad T. A. pavardė buvo neteisingai nurodoma A., jo teisingą pavardę nustatė teismas.
L. S. Ž. (S. Ž.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. S. yra jo kaimynas. T. A. taip pat buvo jo kaimynas, jo tėvai mirė anksti, gerai jų neprisimena, žino, kad jo tėvas yra A. A., o motina A. S.. Kiek žino, A. S. buvo S. S. tėvo ar motinos sesuo. T. A. visi vadino A., kai prireikė duomenų dėl pensijos paaiškėjo, kad tikra jo pavardė yra A. Kiek žino, T. A. tėvai buvo nesusituokę. T. A. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, tragiškai mirė (duomenys neskelbtini) metais. T. A. ir pareiškėjas yra pusbroliai.
Liudytojas A. S. (A. S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra jo kaimynas, giminaitis, jų seneliai buvo broliai. T. A. irgi buvo kaimynas, jo tėvai buvo A. S., kuri buvo santuokoje su A. A., bet nežino, kur santuoka buvo registruota, kartu su jais gyveno S. Pareiškėjas ir T. S. buvo pusbroliai, jų seneliu buvo A. S., kuris turėjo tris dukras – A., S. ir V. S. buvo netekėjusi, V. buvo ištekėjusi už V. S., jų sūnus – pareiškėjas, o A. – už A. A.. T. A. gyveno (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), kaimus skiria tik upė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje“ 1.1. punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 6 punkte konstatuota, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas paveldėjimo tikslu kreipėsi į teismą nustatyti giminystės faktą. Giminystės ryšio nustatymo juridinis faktas būtinas tam, kad notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
Iš prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo S. S. tėvai buvo S. V. A. ir S. V. A., kurie susituokė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Civilinių įrašų metrikacijos skyriaus pažymos matyti, kad S. V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), tėvai buvo A. S. ir M. S. (D.). P. T. A. gimimo liudijimą jo tėvai yra A. A. A. ir A. A. K.. S. A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino liudytojas A. S. A. S. ir M. S. turjo tris dukras – A. S., S. S. ir V. S., A. S. gyveno kartu su A. A. ir jiems gimė sūnus T. S., o V. S. ištekėjo už V. S. ir jiems gimė sūnus S. S. (pareiškėjas). Taip pat pareiškėjas pareiškime nurodė, liudytojas A. S. teisme paaiškino, kad T. A. motina buvo A. S.. Pareiškėjas nurodė, kad T. A. gimimo liudijime motinos pavardė įrašyta klaidingai, kadangi jo motina gyveno su A. A., todėl gimimo liudijime buvo nurodyta pavardė „A.“, o ne S.
Taigi, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų bei liudytojų paaiškinimų, nors skiriasi mirusiosios A. S. pavardė T. A. gimimo liudijime (nurodyta „A.“), teismo vertinimu, A. S. ir T. A. gimimo liudijime nurodyta A. A. yra tas pats asmuo (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, T. A. gimimo liudijime yra nurodytas A. S. tėvavardis A., be to, kaip matyti (duomenys neskelbtini) Civilinių įrašų metrikacijos skyriaus pažymoje, S. V. tėvavardis yra A., taip pat liudytojai A. S. ir S. Ž. patvirtino, kad pareiškėjas ir T. S. buvo pusbroliai, jų seneliu buvo A. S., kuris turėjo tris dukras – A., S. ir V., V. buvo ištekėjusi už V. S., jų sūnus – pareiškėjas, o A. – už A. A., taigi teismo vertinimu A. S., pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išrašo kopiją Nr. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), yra S. S. teta.
Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl tenkintinas ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo S. S. teta, taip pat A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra T. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo S. S. (S. S.) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teta.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra T. A. (T. A.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), motina.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.