Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Sigito Kanaporiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010 m. spalio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2013 m. rugpjūčio 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

3. 2014 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 90 parų arešto bausme;

4. 2014 m. liepos 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. 2018 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 286 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant BK 75 straipsnį bausmė atidėta 2 metams;

6. 2019 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį - galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 6 mėnesių laisvės atėmimu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 10 mėnesių laisvės atėmimas pataisos namuose;

7. 2020 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 2020 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismo pakeistu - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimu, 2020 m. spalio 29 d. paleistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. birželio 20 d. apie 16.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, savo artimai giminaitei – motinai V. G. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai ekchimozę (poodines kraujosruvas) dešinės akies vokuose ir muštinę žaizdą dešinio apatinio voko srityje, tuo sukėlė V. G. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 20 d. dienos metu su draugais (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, išgėrė penkis butelius po 1 litrą talpos alaus "Tėviškės" 5 laipsnių stiprumo. Apie 16.00 val., grįžęs namo, ten rado savo neblaivius tėvus. Matė, kad ant motinos V. G. kairės akies yra kraujosruva, iš kur kraujosruva atsirado, jis nežino. Jo neblaivi motina yra ūmaus charakterio, todėl jam grįžus į namus, ji pradėjo plūstis, prie jo žodžiais kabinėtis. Jis sakė jai apsiraminti, bet ji vis tiek nenurimo, todėl jis jai, sėdinčiai ant lovos kambaryje, tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą, pataikė į dešinę akį. Sutinka, kad padarė motinai sužalojimus. Savo motinai sudavė tik vieną kartą. Po jo suduoto smūgio į veidą, motina išėjo iš namų. Jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl savo poelgio gailisi, motinos atsiprašė. Šiuo metu gyvena atskirai nuo tėvų (1 t., b. l. 138, 140-142).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. G. yra jos sūnus, jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir jos vyras T. G.. Su sūnumi veda bendrą ūkį. Butas kuriame visi gyvena nuosavybės teise priklauso jai ir vyrui. 2021 m. birželio 20 d. nuo 10.00 val., pas kaimyną V. P. namo kieme pradėjo vartoti alkoholį. Alkoholį ji vartojo dvi savaites be paliovos iki vakarykščio įvykio, todėl tiksliai nepamena kai kurių įvykio detalių. 2021 m. birželio 20 d. apie 15.30 val., namuose tarp jos ir sūnaus A. kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad namie nėra pagaminto maisto. Namuose vyro T. tada nebuvo, todėl namuose su sūnumi buvo tik dviese. Ji jau buvo atsigulusi į lovą, o sūnus pyko, kodėl namie nėra valgyt, ji tada atsikėlė iš lovos ir sūnus jai kambaryje dešinės rankos kumščiu tyčia vieną kartą trenkė į veidą, pataikė į dešinę akį. Sudavimo metu jautė fizinį skausmą, jai sūnus prakirto paakį, todėl iš karto po smūgio pradėjo smarkiai bėgti kraujas, pradėjo svaigti galva, spengė galvoje, todėl ji bijodama sūnaus, pabėgo iš namų, pas kaimynus P., kurie iškvietė policijos pareigūnus. Su sūnumi alkoholio tą dieną nevartojo. Dėl kairės akies, ant kurios yra matoma kraujosruvą, kuri atsirado prieš keletą dienų, gali pasakyti tik tiek, kad susižalojo pati namuose, 2021 m. birželio 18 d., atsitrenkusi į durų staktą. Dėl ko R. ir V. pasakė, kad jai kairę akį sumušė sūnus nežino, matyt buvo užpykusi ant sūnaus. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., b. l. 53-59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1143/2021(02) nurodyta, kad V. G. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) akies vokuose ir muštinė žaizda dešinio apatinio voko srityje. Padarytas sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 73-74).

Liudytoja R. T. parodė, kad 2021 m. birželio 20 d. apie 17.45 val., pas juos į namus atėjo kaimynė V. G., pas kurią pamatė patinusias akis, ant akių matėsi kraujosruvos, iš dešinės akies srities bėgo kraujas. Paklausė kas atsitiko, pasakė, kad sūnus A. G., maždaug prieš valandą laiko, (duomenys neskelbtini), gulint jai lovoje vieną kartą kumščiu sudavė į dešinės akies sritį. Buvo išsigandusi, drebėjo. Kadangi buvo žaizda po akimi, ji padėjo apsiplauti veidą. Jos sugyventinis V. P. iškvietė pareigūnus (1 t., b. l. 79-84).

Liudytojas V. P. parodė, kad 2021 m. birželio 20 d. apie 18.00 val., pas juos į namų kiemą prie lauko durų atėjo kaimynė V. G.. Jo sugyventinė R. T. pasitiko V. R. atėjusi į kambarį jam pasakė, kad atėjo sumuštu veidu V.. Tada jis išėjo į kiemą ir pamatė sėdinčią V. ant laiptų prie jų namų durų. Jis V. nieko neklausė, matė, kad jai po viena akimi yra kraujosruva, akis kraujavo, buvo patinusi. Jam R. pasakė, kad V. sumušė jos sūnus A. G.(1 t., b. l. 87-89).

Liudytojas T. G. parodė, kad gyvena, (duomenys neskelbtini), su žmona V. G. ir sūnumi A. G.. 2021 m. birželio 20 d. namuose nebuvo, nes ryte išvažiavo dirbti į mišką. Žmona V. ir sūnus A. liko namuose. Konflikto tarp žmonos ir sūnaus nematė, tuo metu dirbo miške. Vėliau pats A. jam pasakojo, kad tarp jo ir motinos kilo konfliktas, kurio metu A. sudavė jai kumščiu į veidą. Grįžęs iš darbo matė po žmonos akimi mėlynę, ji sakė, kad A. sudavė kumščiu jai vieną kartą į veidą. Taip pat pasakojo, kad kaimynas, kurio nei vardo nei pavardės nežino, iškvietė policijos pareigūnus. Po kaire akimi kraujosruva ko gero išsiplėtė nuo smūgio į dešinę akį (1 t., b. l. 97-102).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, tai yra (duomenys neskelbtini), fotografuota, niekas nepaimta (1 t., b. l. 15-21).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad 2021 m. birželio 20 d. neblaivus A. G. atėjęs namo, sudavė savo motinai V. G. vieną kartą kumščiu į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. G. fizinį skausmą (1 t., b. l. 28-31).

Iš alkoholio kiekio nustatymo matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo matyti, kad 2021 m. birželio 20 d. 18.09 val. A. G. nustatytas 2,91 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 47).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, ir kiti rašytiniai byloje esantys duomenys – patvirtina, kad A. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. birželio 20 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, savo artimai giminaitei – motinai V. G. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai ekchimozę (poodines kraujosruvas) dešinės akies vokuose ir muštinę žaizdą dešinio apatinio voko srityje, tuo sukėlė V. G. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Vertinant nustatytus kaltinamojo veiksmus, nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko (2 t., b. l. 55-57).

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Anksčiau A. G. teistas (2 t., b. l. 8-23), naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 tomas, b. l. 31-46), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 tomas, b. l. 50, 51 ), registruotas Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas (2 tomas, b. l. 50).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokurorėo siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: 3 (trys) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina, atsižvelgiant į tai, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad nebus trukdžių kaltinamojo namuose eksploatuoti elektroninį stebėjimo įrenginį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 20 d. 18.20 val. iki 2021 m. birželio 21 d. 13.54 val. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1 t., b. l. 113-115).

Kadangi A. G. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui – kartu gyvenančiai motinai, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikintina (1 t., b. l. 144-145).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vienas kompaktinis diskas – paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant 3 (trys) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. G. 3 (trys) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; bei bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 20 d. 18.20 val. iki 2021 m. birželio 21 d. 13.54 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti kaltinamajam, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vieną kompaktinį diską – palikti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jai dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.