- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-212-327/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Gytis Večerskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- V. K.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Meilučio ir Gyčio Večersko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas 2008 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto 3 aplinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 3 d. (2002-01-25 įstatymo Nr. IX-373 redakcija) 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskiriant galutinę 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu panaikintas 2008 m. kovo 21 d. nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartimi paliktas galioti 2008 m. kovo 21 d. nuosprendis.
Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. vasario 4 d., pabaiga – 2020 m. sausio 29 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 1 mėnuo 13 dienų skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio 2015 m. gruodžio 16 d.
Nuteistasis pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras apskundė Komisijos nutarimą, prašydamas priimti nutartį nepatvirtinti Komisijos nutarimo.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi prokuroro skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos V. K.. Teismas konstatavo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad V. K., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Šalies argumentai
V. K. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas apsiribojo tik formaliu pastebėjimu, kad nuteistojo V. K. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau tinkamai nevertino nuteistojo pažangos ją mažinant. Skunde taip pat pažymėta, kad nuteistasis kriminalinės subkultūros nuostatų nesilaiko, palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistojo šeimoje teistų asmenų nėra, jis niekada nebuvo paveiktas neigiamo grupės spaudimo, būdamas laisvėje dirbo, išėjęs į laisvę įsidarbins elektriku. V. K. dalyvavo adaptacijos, pataisos integracijos į visuomenę programose, pataisos įstaigoje adaptavosi lengvai, teisingai suvokia savo padėtį, neišnaudoja kitų ir nesileidžia išnaudojamas, atlikdamas bausmę įgijo tris profesijas, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą V. K. vykdo. 2013 m. kovo mėnesį buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas ir buvo nustatyta, kad V. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika atitinka 54 balus pagal „OASys“. Tuo tarpu 2015 m. gruodžio 9 d. socialinio tyrimo išvadoje šis rezultatas – 44 balai. Taigi per beveik trejus metus laisvės atėmimo bausmės atlikimo V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo minimaliai ir vis tiek išliko vidutinė. Išvadai apie ženklią nuteistojo pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, įvertinus nuteistojo pastangas (ar veikiau jų nebuvimą) koreguoti savo elgesį tinkama linkme, taip pat nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad V. K. bausmės atlikimo metus tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir tik apie dvejus metus nepažeidinėja nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų. Nors nuteistasis teigė, kad narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. Vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra finansinio stabilumo trūkumas. Nuteistasis teigia, kad jo pajamos buvo pakankamos ir stabilios, jis sugeba planuoti savo išlaidas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis praeityje ne visada tinkamai sugebėjo paskirstyti lėšas ir finansines problemas spręsdavo nusikalstamu elgesiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Marijampolės pataisos namuose V. K. nedirba. Kiti nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai taipogi verčia abejoti nuteistojo pasiruošimu kurti savo gyvenimą laisvėje teisėtais būdais ir priemonėmis.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.