Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-212-327/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-10
Bylos Nr.
1S-212-327/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Gytis Večerskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-212-327/2016;
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Nerijaus Meilučio ir Gyčio Večersko, rašy­ti­nio proceso tvarka iš­na­grinėjusi nuteistojo V. K. skundą dėl Marijampolės rajono apy­lin­kės teis­mo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstai­gos komisijos (toliau – Komi­sija) 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pa­taisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas 2008 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto 3 aplinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 3 d. (2002-01-25 įstatymo Nr. IX-373 redakcija) 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė su­ben­drinta su 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskiriant galutinę 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu panaikintas 2008 m. kovo 21 d. nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartimi paliktas galioti 2008 m. kovo 21 d. nuosprendis.

Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. vasario 4 d., pabaiga – 2020 m. sausio 29 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 1 mėnuo 13 dienų skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio 2015 m. gruodžio 16 d.

Nuteistasis pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija įver­ti­nusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės rea­bi­litacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras apskundė Komisijos nutarimą, prašydamas priimti nutartį nepatvirtinti Komisijos nutarimo.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi prokuroro skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Ko­mi­sijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos V. K.. Teis­mas konstatavo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad V. K., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisin­gumo principai.

Šalies argumentai

V. K. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas apsiribojo tik formaliu pastebėjimu, kad nuteistojo V. K. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau tinkamai nevertino nuteistojo pažangos ją mažinant. Skunde taip pat pažymėta, kad nuteistasis kriminalinės subkultūros nuostatų nesilaiko, palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, nuteis­tojo šeimoje teistų asmenų nėra, jis niekada nebuvo paveiktas neigiamo grupės spaudimo, būdamas laisvėje dirbo, išėjęs į laisvę įsidarbins elektriku. V. K. dalyvavo adaptacijos, pataisos integra­ci­jos į visuomenę programose, pataisos įstaigoje adaptavosi lengvai, teisingai suvokia savo padėtį, neišnaudoja kitų ir nesileidžia išnaudojamas, atlikdamas bausmę įgijo tris profesijas, įvykdė sociali­nės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atė­mi­mo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pra­šymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukš­čiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, spren­džiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lyg­ti­nio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą V. K. vyk­do. 2013 m. kovo mėnesį buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas ir buvo nustatyta, kad V. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika atitinka 54 balus pagal „OASys“. Tuo tarpu 2015 m. gruodžio 9 d. socialinio tyrimo išvadoje šis rezultatas – 44 balai. Taigi per beveik trejus metus laisvės atėmimo bausmės atlikimo V. K. pakartotinio nusikalstamo el­gesio rizika sumažėjo minimaliai ir vis tiek išliko vidutinė. Išvadai apie ženklią nuteistojo pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, įvertinus nuteistojo pastangas (ar veikiau jų nebuvimą) kore­guoti savo elgesį tinkama linkme, taip pat nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad V. K. bausmės atlikimo metus tris kartus baustas drausminėmis nuo­baudomis ir tik apie dvejus metus nepažeidinėja nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų. Nors nuteis­tasis teigė, kad narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. Vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra finansinio stabilumo trūkumas. Nuteistasis teigia, kad jo pajamos buvo pakankamos ir stabilios, jis sugeba planuoti savo išlaidas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis praeityje ne visada tinkamai sugebėjo paskirstyti lėšas ir finansines problemas spręsdavo nusikalstamu elgesiu. Atkreip­tinas dėmesys, kad Marijampolės pataisos namuose V. K. nedirba. Kiti nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai taipogi verčia abejoti nuteistojo pasiruošimu kurti savo gyvenimą laisvėje teisėtais būdais ir priemonėmis.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį palei­di­mą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajo­no apy­linkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Viktoras PreikšasNerijus MeilutisGytis Večerskas