- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-04
- Bylos Nr.
- 1S-434-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Nukentėjusysis
- R. K.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs įtariamojo Ž. K. skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-08-06 nutarties, kuria Ž. K. įpareigotas dviem mėnesiams – nuo 2015-08-06 iki 2015-10-06 gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. K. bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju R. K., nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Ignalinoje, kuriame gyvena nukentėjusysis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. K. įtariamas tuo, kad 2015-07-30 vakare, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, būdamas namuose, esančiuose Ignalinoje, (duomenys neskelbtini), be aiškios priežasties vieną kartą kumščiu trenkė savo tėvui R. K. į veidą, jam nugriuvus, ne mažiau kaip penkis kartus basa koja spyrė į kairį šoną, taip artimam giminaičiui – tėvui R. K. sukėlė fizinį skausmą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Skundžiama Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-08-06 nutartimi įtariamajam Ž. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas dviem mėnesiams nuo 2015-08-06 iki 2015-10-06 gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. K., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Ignalinoje, kuriame gyvena nukentėjusysis.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis Ž. K. prašo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę. Nurodo, kad gyvenamajame name yra šeši kambariai, jame gyvena ir jo mama, kiekvienas turi atskirus kambarius, o į namą yra keli įėjimai. Tėvas nuolat girtauja ir smurtauja prieš kitus šeimos narius. Nesutinka su tuo, kad tėvą mušė be aiškios priežasties. Jis gynė savo motiną nuo smurtaujančio tėvo. Teigia, jog neturi jokios kitos gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas, apylinkės teismo nutartis naikinama.
Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje nukentėjusiuoju pripažintas R. K.. Pastarasis į policijos įstaigą su pareiškimu kreipėsi dėl to, kad jį namuose sumušė kartu gyvenantis sūnus Ž. K., t. y. trenkė jam ranka į veidą, o po šio smūgio jam nugriuvus, ne mažiau kaip penkis kartus basa koja spyrė į kairį šoną, taip sukėlė fizinį skausmą. Pagal gautą R. K. pareiškimą Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate Ignalinos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d.
Iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus nukentėjusįjį R. K., jam buvo nustatytas kairio šono paraudimas. Nukentėjusysis į bylą pateikė medicininę pažymą, kurioje nurodyta, kad jam įtariamas XI šonkaulio užpakalinio galo lūžimas. Byloje daugiau jokių kitų medicininių dokumentų, teismo medicinos specialisto išvados, nėra.
Ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., t. y. dėl smurtavimo prieš tėvą R. K. ir fizinio skausmo jam sukėlimą. Ž. K., apklaustas kaip įtariamasis, su jam pareikštu įtarimu sutiko iš dalies, parodė, kad abiejomis rankomis pastūmė tėvą, po ko jis nugriuvo, tačiau tai padarė gindamas savo motiną, kad tėvas prie jos nelįstų, jo nemušė. Pasak Ž. K., tėvas nuolat girtauja, todėl namuose kyla nesutarimų, jis pradeda įžeidinėti motiną. Tai tęsiasi jau apie 20 metų. Kai tėvas būna blaivus, santykiai su juo būna normalūs. Tą dieną tėvas į namus grįžo neblaivus ir pradėjo kabinėtis. Tėvas jį vadino „benkartu“. Kaip liudytoja apklausta G. K. parodė, kad neblaivus į namus sugrįžęs jos vyras R. K. be jokios priežasties ėmė kelti žodinį konfliktą, kabinėtis prie kartu su jais gyvenančios sūnaus Ž. K. draugės M. R., varyti ją iš namų. Ji užstojo M. R., kuri sunkiai serga, pasakė R. K., kad jis prie jos nelįstų. Tada R. K. ją (G. K.) išvadino visokiais necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, griebė už kairės rankos, žasto srityje, ir tą vietą suspaudė, po ko, toje vietoje vakare išryškėjo didelė kraujosruva, ji patyrė fizinį skausmą. Apie tokį vyro elgesį ji paskambinusi pasakė sūnui Ž. K., kuris sugrįžęs į namus liepė R. K. ramintis. Tačiau R. K. užsipuolė sūnų, ėmė šaukti, vadinti jį „benkartu“, po ko sūnus tėvą pastūmė ir tėvas nukrito ant grindų. Nematė, kad sūnus būtų tėvą mušęs. Santykiai su R. K. blogi nuo 2002 m. dėl jo neištikimybės ir konfliktiško būdo.
Įvertinęs šiuos bylos duomenis, smurto, kurio vartojimu įtariamas Ž. K., pobūdį, įtariamojo amžių (gim. 1989-02-02), jo asmenybę – yra neteistas, dirba, turi draugę, kuri gyvena pas jį jo tėvų namuose ir kuri sunkiai serga, taip pat atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis būtų anksčiau kreipęsis į teisėsaugos institucijas ar kitas įstaigas dėl įtariamojo galimų smurtinio pobūdžio veiksmų, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kaip nors patvirtinančių pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad jis anksčiau yra patyręs smurtą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo įtariamajam Ž. K. skirti kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, lankytis bute, kuriame gyvena nukentėjusysis. Byloje esantys duomenys apie smurto pavartojimą, įvertinus juos kitų byloje esančių duomenų kontekste – konflikto pradžią, priežastis, įvykio eigą, aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apie įtariamojo kokius nors anksčiau atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus, šiuo atveju nepagrindžia būtinumo, siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str. numatytų kardomųjų priemonių tikslų, įtariamajam taikyti būtent BPK 132¹ str. numatytą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms manytina, kad BPK 119 str. numatytus kardomųjų priemonių tikslus šiuo atveju galima pasiekti ir kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apylinkės teismas šią kardomąją priemonę įtariamajam paskyrė nepakankamai įsigilinęs į šio įvykio situaciją, eigą, jo aplinkybes bei neįvertinęs byloje esančių duomenų visumos, pažeisdamas adekvatumo, BPK 11 str. numatyto procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo, taip pat kitus BPK įtvirtintus principus, todėl apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta, ji naikinama.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį skirti Ž. K. kardomąją priemonę – įpareigojimą dviem mėnesiams nuo 2015-08-06 iki 2015-10-06 gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. K., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Ignalinoje, kuriame gyvena nukentėjusysis, panaikinti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.