Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Stasys Pcevičius, susipažinęs su kreditoriaus UAB „NWO INVEST“ pareiškimu dėl skolos, delspinigių, baudos, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės N. B. išduodant teismo įsakymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimą priimti atsisakytina dėl aiškaus nepagrįstumo.

Kreditorius be 520,00 Lt ir pagrindinės skolos papildomai reikalauja priteisti ir 986,00 Lt netesybas, kurias sudaro 936,00 Lt delspinigiai ir 50,00 Lt bauda. Iš pridedamų bendrųjų Kredito sutarties sąlygų 5.1 punkto matyti, kad šia sutartimi yra nustatyti 2% (dviejų procentų) dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai reiškia, kad metinis delspinigių dydis yra 730 procentai (365 d. x 2,0 proc./d.).

Delspinigiai ir bauda yra netesybų rūšys. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatytrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje L.A. D. v. GNSB „Krantas-2“, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-866/2002; 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005; 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje K.P. v. IĮ „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne tik 2,0 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kokie ir yra numatyti Kredito sutartyje, bet net už juos dešimteriopai mažesni 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Kredito sutarties 5.1 punkte nustatyti 730 procentų per metus dydžio delspinigiai šimtą keturiasdešimt šešis kartus viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą delspinigių dydį. Lyginant reikalaujamų netesybų ir pagrindinės skolos dydžius (520,00 Lt/986,00 Lt), įvertinant tai, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujamos netesybos yra akivaizdžiai lupikiškos ir neprotingo dydžio, prieštaraujančios CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio netesybas – aiškiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Paskolos ir kreditavimo santykių transformacija į atvirą lupikavimą netarnauja bendrai tautos gerovei ir šiurkščiai pažeidžia vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Užkertant kelią lupikavimui kaip nesąžiningam ir negatyviam reiškiniui, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Iš esmės ta pati nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Civilizuotoje visuomenėje tarp liberalios rinkos ir laukinės rinkos, tarp sutarčių laisvės ir vartotojo prievartavimo turi būti aiški takoskyra. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas, tačiau to daryti teismas negali bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nes šios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

Be to, kreditorius sumokėjo per mažai žyminio mokesčio. Pareiškimas dėl teismo įsakymo surašytas 2011-08-30, o Akmenės rajono apylinkės teisme gautas 2011-09-30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 434 straipsnio 1 dalį už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu 10,00 Lt. CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paprastąjį žyminį mokestį teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Pagal CPK 82 straipsnio 3 dalį Vyriausybės įgaliota institucija teismų taikomus indeksus skelbia „Valstybės žiniose“ vieną kartą per ketvirtį. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasis CPK 82 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-04 nutarimo Nr. 816 "Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą" (Žin., 2002, Nr. 56-2259) 2 punktu, 2011-07-14 informaciniu pranešimu Nr.14, kuris paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr.56, pranešė, kad 2011 m. birželio mėn. vartotojų kainų indeksas, palyginti su 2003 m. sausio mėn., kai įsigaliojo CPK, sudarė 139,1, t.y. vartotojų kainos padidėjo 39,1 procento. Vadinasi, pagal CPK 82 straipsnį nuo 2011-08-01 kiekvienas pagal CPK mokėtinas paprastasis žyminis mokestis ir minimalus žyminis mokestis turi būti didinamas 39,1 procentų, todėl kreditorius turėjo sumokėti ne 13,00 Lt, bet 14,00 Lt suapvalintą žyminį mokestį.

Nagrinėjant civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo yra taikoma supaprastinta civilinio proceso tvarka, kurioje nenumatytas procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutas, todėl vadovaudamasis CPK 435 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „NWO INVEST“ 2011-08-30 pareiškimą dėl skolos, delspinigių, baudos, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš N. B. ir grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti kreditoriui, jog atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.