- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- A18.-67-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03312-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį, 508 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. 2020 m. lapkričio 18 d. apie 23.55 val. (duomenys neskelbtini), bute, būdama neblaivi (nustatyti girtumą atsisakė) keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais (išvardinti tarnybiniame pranešime), taip pažemindama pareigūnų garbę ir orumą. Šiais savo veiksmais R. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. B. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Dėl triukšmo nepripažįsta. Ji gerbia pareigūnus, tačiau necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti ne jų atžvilgiu. Ji rėkė iš skausmo, kai jie dėjo antrankius. Keikėsi iš skausmo, kadangi buvo užlaužta jos ranka. Neteisėtų veiksmų nebuvo. Paaiškino, kad šventė nuomininko sūnaus gimtadienį, gėrė šampaną virtuvėje, kalbėjosi. Nebuvo jokio triukšmo ar konflikto, nuomininkas buvo labai daug išgėręs ir jis supainiojo cigaretes, todėl ji griebė jam už rankos, tačiau jis suėmęs ranką, jai įdrėskė. Po to ji pasakė jam eiti į kambarį bei iškvietė policiją, kad nekiltų didesnio konflikto. Po to atvyko du pareigūnai ir jie pradėjo aiškintis, jie netriukšmavo, sprendė problemą. Sakė, jog nuomininkui reikės išeiti iš buto už tokius veiksmus. Pareigūnė paprašė jos tapatybės kortelės, tačiau po to jos nenorėjo grąžinti, tada pareigūnas užlaužė jai ranką ir uždėjo antrankius. Tuo metu ji cypė iš skausmo. Paaiškino, jog tai nebuvo pareigūnams skirti keiksmažodžiai, bet jai skaudėjo, buvo padarytos didelės kraujosruvos. Buvo išgėrusi šampano, apie pusę butelio, t. y. dvi nemažas taures. Namuose atsisakė tikrintis neblaivumą, kadangi nemanė, jog yra pagrindo, tačiau tikrinosi komisariate, kur buvo nustatytas 1,01 neblaivumo laipsnis. Viskas vyko buto koridoriuje. Tuo metu nebuvo triukšmo, tiesiog einant koridoriuje paprašė jos tapatybės kortelės, todėl ji nuėjo jos pasiimti ir tada viskas įvyko. Pareigūnei pateikė tapatybės kortelę ir vyriškis užlaužė jai rankas, po to ji cypė iš skausmo, kadangi jai skaudėjo. Pareigūnai nesakė, kodėl užlaužė rankas ir kodėl uždėjo antrankius. Teismo posėdžio metu R. B. pateikė teismui nuotraukas ir paaiškino, jog jose kraujosruvos, kurios atsirado pareigūnui dedant antrankius, jai staigiai užlaužė ranką. Nori įrodyti, kad prieš ją panaudotas smurtas, įtaria, kad tai pareigūnų kerštas, kadangi pareigūnas P. O. dalyvauja ir kitoje jos byloje. Teigia, jog tai yra susidorojimas, nebuvo pagrindo jos išvežti, nebuvo triukšmo, prieš ją buvo padaryti neteisėti veiksmai. Teismo prašo įvertinti situaciją, o įžvelgus kaltę, nubausti.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. Č. parodė, kad nuomoja pas R. B. kambarį. Po darbo nusipirko du butelius šampano ir atėjo pas buto šeimininkę išgerti. Ir jis, ir ji rūko tas pačias cigaretes, netyčia sumaišė tas ciagretes ir per stipriai sugriebė jai už rankos, po to nuėjo miegoti. Po to atvyko pareigūnai. Po kelių minučių išgirdo didelį triukšmą koridoriuje, apsirengė, priėjo prie lango ir matė, kad R. B. veda į policijos automobilį. Ryte prieš darbą susitiko su ja ir susitaikė, tuo viskas baigėsi. Papildomai nurodė, kad buvo didelis griuvimo triukšmas. Jis snaudė, nes buvo išgėręs. Girdėjo policininko balsą, bet ką sakė, negirdėjo. Buvo užsirakinęs savo kambaryje. Kai išėjo iš kambario, jau nieko nebuvo. R. B. pradėjo reikalauti, kad jis išeitų, bet jis pasakė, kad niekur neis, kadangi buvo naktis, jos neįleido į kambarį. Konfliktas vyko virtuvėje.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. O. parodė, kad jokie santykiai su administracinėn atsakomybėn traukiama R. B. nesieja, bet į iškvietimą jos adresu važiavo ne pirmą kartą. Paaiškino, kad su kolege gavo pranešimą, jog įvyko konfliktas su nuomininku. Atvykus duris atidarė akivaizdžiai neblaivi moteris, ji pradėjo rėkauti, aiškinti, kad jos nuomininkas, tai yra šiuo metu už teismo salės durų esantis vyras, apdraskė jai ranką. Apžiūrėjus jos ranką smurto žymių nerasta. Apklausus nuomininką jis pasakė, kad jie išgėrinėjo, sukonfliktavo. R. B. norėjo suduoti smūgį, jis gindamasis paėmė jos dešinę ranką. R. B. nuolat rodė savo ranką sakydama, kad yra sužalota, nors smurto žymių nebuvo. R. B. atsisakė tikrintis blaivumą, vyriškiui nustatytas 2,0 prom. girtumo laipsnis. R. B. keikėsi necenzūriniais žodžiais. Paaiškino, kad nenustačius girtumo negalima priimti jos pareiškimo, buvo nuspręsta, kad nuomininką paliks jo kambaryje, o R. B. gražins 160 Eur už jo nuomą. Jie su kolege pareigūne jau ruošėsi išeiti ir palikti tiek R. B., tiek A. Č. bute, tačiau jiems išeinant R. B. pradėjo jį įžeidinėti, pasiuntė ant trijų raidžių ir pabėgo į kambarį. Tada jis per jėgą atidarė duris, pargriovė ją ant lovos, o kolegė uždėjo antrankius ir ji buvo sulaikyta. Papildomai paaiškino, kad ji akivaizdžiai buvo neblaivi, svirduliavo, kalbėjo nebūtus dalykus, tokiu atveju turi tikrinti blaivumą. Keikėsi virtuvėje jiems besiaiškinant, vos tik užėjus. Išeinant koridoriuje pasiuntė jį, pavadino necenzūriniais žodžiais. Tada įžeidusi jį pabėgo į gretimą kambarį, kodėl pabėgo, nežino, gal suprato, jog bus sulaikyta. Paaiškino, jog nuomininkas nesakė, jog jam trukdoma ilsėtis.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. M. parodė, kad jokie santykiai su administracinėn atsakomybėn traukiama R. B. nesieja. Paaiškino, jog pirmą kartą lankėsi pas šią moterį pagal iškvietimą. Atėjus R. B. pradėjo reikalauti, kad išvarytų jos nuomininką. Ji sakė, kad ją apdraskė. Nuomininkas papasakojo, kad būnant virtuvėje R. B. jį puolė, jis gindamasis ją paėmė už rankos, žymių ant jos rankų nebuvo. Vyriškiui nustatytas 2 promilių girtumas, moteris atsisakė tikrintis blaivumą. Ji reikalavo, kad išvarytų nuomininką. Jie pasakė jai, kad ji grąžintų pinigus ir jis išeis. Kadangi vyriškis neturi kur eiti per naktį, todėl liko. Iš neblaivios moters pareiškimo priimti negalėjo. Jiems išeinant R. B. pradėjo įžeidinėti porininką, pabėgo ir užsidarė kambaryje. Porininkas jėga atidarė kambario duris ir ją paguldė ant lovos, o ji uždėjo jai antrankius. Papildomai paaiškino, jog R. B. ir jai sakė necenzūrinius žodžius, kai ją laikė prie durų koridoriuje, porininkas tuo metu ėmė jos striukę ir batus ir tuomet ji ją pasiuntė, tačiau ji dėl to protokolo nerašė. Jie reikalavo, kad nesikabinėtų ir netriukšmautų, nesikeiktų ir nekviestų policijos be reikalo, tačiau ji atsisakė tikrintis neblaivumą. Vyras papasakojo, kad R. B. bandė jį pulti, tačiau jis gynėsi ir paėmė jai už rankos. Vyras buvo ramus, nešaukė, netriukšmavo, tačiau sakė, jog R. B. yra neblaivi ir kabinėjasi.
Iš 2020 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio P. O. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 18 d. apie 23.55 val. gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Duris atidarė R. B., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi: nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas; svirduliavo; kalbėjo nerišliai. Bendraujant su pranešėja, ji pradėjo rėkauti bei reikalauti, kad pareigūnai išvežtų jos draugą, kuris pas R. B. nuomoja kambarį. Pasiūlius R. B. pasitikrinti neblaivumą, ji atsisakė bei pradėjo konfliktuoti, garsiai rėkauti, sukeldama didelį triukšmą. Kelis kartus R. B. buvo prašyta netriukšmauti bei pareikalauta nutraukti savo neteisėtus veiksmus (netrikdyti viešosios rimties), nesikeikti necenzūriniais žodžiais, tačiau ji į pareigūnų reikalavimus nereagavo. Po to R. B. pradėjo įžeidinėti pareigūną necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažemindama pareigūno garbę ir orumą. R. B. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, t. y. stangrino rankas bei stumdėsi (b. l. 3).
Iš 2020 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės I. M. tarnybinio pranešimo nustatytos analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir vyriausiojo patrulio P. O. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 18 d. 23.54 val. gautas pranešėjos R. B. pranešimas, kad vyras, kuris atvyko pas ją nuomotis kambario, apdraskė pranešėjai ranką (b. l. 5-6).
Iš 2020 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo postinio A. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 19 d. apie 01.54 val. pristatyta akivaizdžiai neblaivi R. B.. Minėto asmens judesiai nekoordinuoti, jautėsi alkoholio kvapas bei buvo agresyviai nusiteikusi. Tikrintis girtumą kategoriškai atsisakė (b. l. 7).
Iš 2020 m. lapkričio 19 d. 08.48 val. alkoholio matuoklio kvito nustatyta, kad R. B. nustatytas 1,01 promilių girtumo laipsnis (b. l. 12).
Iš 2020 m. lapkričio 19 d. administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad R. B. buvo sulaikyta nuo 2020 m. lapkričio 19 d. 01.10 val. iki 09.00 val. (b. l. 17).
Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas iš kurio matyti, jog R. B., kai jai buvo siūloma pasitikrinti neblaivumą ir kai pareigūnai jau ruošėsi išeiti iš buto ir tiek R. B., tiek A. Č. palikti bute, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus.
Motyvuojamoji dalis
ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Byloje teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. B. 2020 m. lapkričio 18 d. apie 23.55 val. (duomenys neskelbtini), bute, būdama neblaivi (nustatyti girtumą atsisakė) keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais (išvardinti tarnybiniame pranešime ir dalis jų girdimi vaizdo įrašuose), taip pažemindama pareigūnų garbę ir orumą. R. B. kaltę padarius ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Visu pirma, R. B. teismo posėdžio metu iš esmės neneigė vartojusi necenzūrinius žodžius pareigūnų akivaizdoje, tačiau neigia, jog šie necenzūriniai žodžiai buvo skirti būtent pareigūnams įžeisti. Teismo vertinimu, ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija laikytina gynybine, kadangi R. B. kaltę padarius ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: R. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), pareigūnų P. O. ir I. M. tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4), iš kurių, be kita ko, nustatyta, kad R. B. pradėjo įžeidinėti pareigūną necenzūriniais žodžiais. Minėti pareigūnai tapačias aptariamo įvykio versijas patvirtino ir liudytojais apklausiami teismo posėdžio metu. Be to, R. B. neteisėtus veiksmus patvirtina teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog R. B. vartoja necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto nusižengimo padarymu ar jam pakenkti. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais faktais bei jų paaiškinimais teismo posėdžio metu. R. B. išsakyti necenzūriniai žodžiai buvo adresuoti būtent pareigūnams, siekiant pažeminti jų garbę ir orumą, o ne, kaip nurodo R. B., pasakyti iš skausmo, R. B. pavartotų necenzūrinių žodžių pobūdis aiškiai liudija, kad minėti necenzūriniai žodžiai yra nukreipti pareigūnams. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnas teismo posėdžio metu nurodė, jog R. B. necenzūriniai žodžiai jį įžeidė. Esant išdėstytoms aplinkybėms R. B. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 508 straipsnį.
Administracinio nusižengimo protokole R. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, numatantį administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu, tačiau ANK 508 straipsnis nėra suskirstytas į dalis, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, R. B. veikos kvalifikavimą patikslina iš ANK 508 straipsnio 1 dalies į ANK 508 straipsnį.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai.
ANK 488 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad R. B. garsiai rėkavo, triukšmavo, taip trukdydama asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-73-174/2017). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas, tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių R. B. 2020 m. lapkričio 18 d. apie 23.55 val. (duomenys neskelbtini) bute, veiksmus, kurie nakties metu sutrikdė asmenų ramybę, poilsį. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys neginčijamai nepatvirtina, kad R. B. konflikto su nuomininku metu ar atvykus pareigūnams iš tiesų trikdė asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Visų pirma, iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 18 d. 23.54 val. gautas pačios pranešėjos R. B. pranešimas, kad vyras, kuris atvyko pas ją nuomotis kambario, apdraskė pranešėjai ranką (b. l. 5-6). Pažymėtina, jog pareigūnų atvykimo pagrindas buvo ne triukšmas, o pačios R. B. pranešimas dėl konflikto su nuomininku (A. Č.). Be to, byloje nėra nustatyta, jog R. B. trukdė A. Č. ramybę ar poilsį. Tokių duomenų nenustatyta įvertinus jo parodymus teisme, pareigūnų tarnybinius pranešimus ir parodymus teismo posėdžio metu. Taip pat byloje nėra duomenų, jog dėl R. B. konflikto su nuomininku būtų skundęsi kaimynai. Teismo vertinimu byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neginčijamos išvados, jog R. B. konflikto su nuomininku metu ar atvykus pareigūnams būtų trikdžiusi asmenų ramybę, poilsį ar darbą, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl administracinio nusižengimo bylos teisenos dalis dėl ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo sudėties.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į valdymo tvarką). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. B. atsakomybę sunkina tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens, kas turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taip pat įvertinama R. B. asmenybė – ne kartą bausta administracine tvarka, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteista, nedirba. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti R. B. už padarytą administracinį nusižengimą paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas artimas ANK 508 straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
nutaria:
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir paskirti jai 105 Eur dydžio baudą.
R. B. atžvilgiu administracinę teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo sudėties.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –(duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.