- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-576-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00032-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- J. N.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. N. 2015 m. gruodžio 10 d., apie 15.24 val., Verkių g. 29, Vilniuje, vairuodama automobilį Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo.
Šiais veiksmais J. N. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu J. N. prisipažino padariusi pažeidimus, nurodė, jog dėl pažeidimų padarymo labai gailisi. J. N. paaiškino, jog ji pajuto, kad kliudė kitą automobilį, išlipo iš savo vairuojamo automobilio, pasižiūrėjo, nusprendė, jog nieko neatsitiko, niekam nepadarė žalos ir nuvažiavo. Nekvietė policijos, nes manė, kad nepadarė žalos. J. N. nurodė, jog transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole apgadinimų matavimai yra užfiksuoti teisingai. Būtent tomis vietomis kontaktavo automobiliai.
Tyrimo metu J. N. parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės, esančios Verkių g. 29, Vilniuje, automobiliu Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė avariją, t. y. įvažiavo į kitą automobilį. Išlipusi iš automobilio, nepastebėjo apgadinimų, todėl išvažiavo. Jos dukra 2015 m. gruodžio 4 d. pagimdė vaiką, todėl ji buvo labai susijaudinusi, nepastebėjo avarijos metu padarytos žalos. J. N. savo kaltę pripažįsta, gailisi. (b. l. 12)
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo faktą, taip pat J. N. kaltę, įrodo byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1)
Iš žiūryklės ataskaitos matyti, kad 2015 m. gruodžio 11 d. 13.47 val. buvo gautas pranešimas, jog nuo 08.00 iki 13.00 val. buvo apgadintas pranešėjos automobilis Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) kitu automobiliu, kuris pasišalino. Įvykio vietoje yra filmavimo kameros. (b. l. 4)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. gruodžio 11 d., apie 13.00 val., buvo gautas pranešimas, jog Verkių g. 29, Vilniuje, laukia apgadinto automobilio savininkė. Nuvykus į įvykio vietą į policijos pareigūnus kreipėsi M. K., kuri nurodė, kad 2015 m. gruodžio 10 d., apie 08.20 val., vairavo automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį paliko stovėti Verkių g. 29. Vėliau grįžusi rado automobilį apgadintą. Kas galėjo apgadinti automobilį, nežino. Vėliau buvo peržiūrėtas „Outlet“ kamerų vaizdo įrašas ir nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 10 d., apie 15.24 val., į automobilį Toyota atsitrenkė Škoda automobilis, v. n. (duomenys neskelbtini) Škoda automobilio vairuotoja išlipusi iš automobilio apžiūrėjo abu automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. (b. l. 3)
Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei įvykio metu automobiliui Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) bei automobiliui Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 5-6)
Nukentėjusioji M. K. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d., apie 08.15 val., atvyko į darbą, savo automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) pasistatė prie prekybos centro „Outlet“ stovėjimo aikštelėje. Apie 13.00 val. grįžusi prie savo automobilio pastebėjo, kad įbrėžtas automobilio kairės pusės bamperis. Su apsaugos darbuotoja peržiūrėjo vaizdo įrašą ir nustatė, kad į automobilį trenkėsi automobilis Škoda, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja išlipusi iš automobilio apžiūrėjo abu automobilius ir iš įvykio vietos išvažiavo. (b. l. 7)
Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti automobiliai Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobiliui Škoda Octavia yra nubrozdintas galinis sparnas dešinėje pusėje, galinės durys dešinėje pusėje, yra likę šviesių spalvos dažų likučių, apgadinimų aukščiai yra 0,41-0,54 m. Taip pat nustatyta, kad automobiliui Toyota Corolla nubrozdintas priekinis bamperis kairėje pusėje, yra likę pilkos spalvos dažų likučių, apgadinimo aukštis yra 0,39-0,51 m. Automobilių apgadinimo aukštis ir mechanizmas sutampa. (b. l. 13-14)
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip 2015 m. gruodžio 10 d., apie 15.24 val. moteris prieina prie savo automobilio, stovinčio aikštelėje prie prekybos centro, atidaro bagažinę, į ją sudeda daiktus, sėdasi į automobilio vairuotojo vietą. Moteris pradeda važiuoti ir dešinės pusės šonu ties galinėmis keleivio durelėmis kliudo šalia stovintį automobilį. Moteris automobiliu grįžta atgal į stovėjimo vietą, greitai apžiūri abu automobilius, sėda atgal į savo automobilį ir išvažiuoja. (b. l. 9)
Anksčiau aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina, todėl jie laikytini įrodymais.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad J. N. 2015 m. gruodžio 10 d., apie 15.24 val., Verkių g. 29, Vilniuje, vairuodama automobilį Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, t. y., padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktą patvirtina pačios J. N. parodymai. J. N. patvirtino, jog buvo įvykio vietoje ir kliudė kitą automobilį. Iš M. K. paaiškinimų matyti, jog ji rado apgadintą savo automobilį, t. y. automobilio kairės pusės bamperis buvo įbrėžtas. M. K. parodymai atitinka duomenis, užfiksuotus policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, eismo įvykio schemoje, ataskaitų žiūryklėje, vaizdo įraše. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas patvirtina, kad automobilių Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) sugadinimai ir jų mechanizmas sutampa.
Teismas konstatuoja, kad J. N. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, todėl tokia jos veika atitinka pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Teismas konstatuoja, kad J. N. suprato padariusi eismo įvykį ir iš jo pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. J. N. teisme savo kaltę pripažino, o tyrimo metu teigė, kad suprato, jog kliudė kitą automobilį, tačiau apžiūrėjus automobilius ant jų apgadinimų nepastebėjo, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Tokius J. N. tyrimo metu išsakytus teiginius teismas vertina kritiškai. Teismas konstatuoja, kad J. N. apžiūrėdama automobilius negalėjo nematyti apgadinimų, kadangi jie yra akivaizdžiai matomi. J. N. teisme patvirtino, jog transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole apgadinimų matavimai yra užfiksuoti teisingai. Be to, pastebėtina ir tai, jog iš minėto protokolo turinio matyti, jog ant automobilių yra likę pašalinių dažų likučių. Taigi, kaip jau buvo minėta, J. N. negalėjo nepastebėti, jog įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.
Kelių eismų taisyklių 220 punktas aiškiai reglamentuoja, ką po eismo įvykio turi daryti jo dalyviai. Minėtame Kelių eismo taisyklių punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie veiksmai numatyti Kelių eismo taisyklių 220 punkte, kuriuos atlikus būtų buvę galima išvykti iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju teismas pažymi, kad J. N. supratusi, kad padarė eismo įvykį, privalėjo iškviesti policijos pareigūnus, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės.
Taigi teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog J. N. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdama savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tokiu būdu ji padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
J. N. atsakomybę lengvina tai, kad ji dėl pažeidimų gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.
Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į kitą automobilį bandant išvažiuoti iš stovėjimo vietos, kur eismo intensyvumas nėra itin didelis, įvykio metu nežymiai buvo apgadinti du automobiliai). Tuo pačiu pabrėžtina, jog J. N. įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, su jais bendradarbiavo, yra dirbanti, darbe yra charakterizuojama teigiamai, jos pajamos nėra didelės, ji turi pakankamai ilgą vairuotojos patirtį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaip transporto priemonės vairuotoja yra bausta vieną kartą, tačiau pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu, nuobauda nėra galiojanti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta pakankami nežymiai.
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, J. N. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali be specialios teisės atėmimo. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).
Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog pažeidimas buvo padarytas 2015 m. gruodžio 11 d. Vis tik ši nurodyta data laikytina rašymo apsirikimo klaida, kadangi vaizdo įraše užfiksuoti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas 2015 m. gruodžio 10 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nutarė:
J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.6.-576-935/2016.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.