- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- 1A-53-309/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- M. K.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Egidijaus Jurgelio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat neišeiti iš namų nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Į bausmės laiką M. K. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. sausio 18 iki 2019 m. vasario 18 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 17 d., laikotarpiu nuo 21.47 val. iki 22.20 val., adresu: (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo penkto aukšto bendro naudojimo prausykloje padarė du padegamuosius užtaisus, kuriuos tą pačią dieną, apie 22.33 val., nusinešė prie V. S. gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur uždegė padegamuosius užtaisus, metė juos į gyvenamojo namo pirmo aukšto lango stiklą ir tokiu būdu išdaužus stiklą, padegė kambaryje buvusią vienvietę lovą, to pasekoje aprūko kambario sienos ir grindys, bei tokiu visuotinai pavojingu būdu, dėl ko galėjo nukentėti žmonės, sugadino svetimą, V. S. priklausantį turtą, tuo V. S. padarydamas 400 eurų žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras E. Jurgelis prašo: pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 3 dalį, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį per visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat neišeiti iš namų nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
M. K. paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose;
į bausmės laiką M. K. įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 18 d. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad Telšių apylinkės teismas M. K. už padarytą nusikalstamą veiką teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau netinkamai nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams. Apelianto teigimu, priimdamas tokį sprendimą teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad M. K. anksčiau buvo teistas keturis kartus, nusikalto teistumui neišnykus, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra laikomas recidyvistu, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė pusei metų po ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos realios 2 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, iki nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo M. K. ne kartą baustas administracine tvarka: 2019 m. sausio 8 d. jis nubaustas už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 2019 m. sausio 9 d. nubaustas už narkotinių medžiagų vartojimą pagal ANK 71 straipsnio l dalį, o tai rodo, kad M. K. nėra linkęs keisti savo nusikalstamų polinkių ir laikytis įstatymų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Aplinkybės, kad M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir atlygino padarytą žalą, yra reikšmingos bausmės paskyrimui, ir į šias aplinkybes buvo atsižvelgta skiriant M. K. bausmę, o tai, kad prieš pat bylos nagrinėjimą teisme M. K. įsidarbino ir, kad sunkiai serga jo motina, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai M. K. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
2.2. Apelianto vertinimu, dėl nurodytų priežasčių M. K. paskirtos bausmės atidėjimas prieštarauja bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), todėl bausmės M. K. vykdymo atidėjimas turėtų būti panaikintas.
3. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro E. Jurgelio apeliacinis skundas tenkinamas.
5. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
6. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo M. K., atsižvelgė į tai, kad pastarasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, atlygino padarytą žalą, pradėjo dirbti, nori pasitaisyti būdamas laisvėje ir padėti sunkiai sergančiai savo motinai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į kitas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, t. y. į tai, kad nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. K. padarė nepraėjus nė pusei metų po jo paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (iš pataisos namų, atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, jis paleistas 2018 m. rugpjūčio 7 d.), pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas, anksčiau teistas keturis kartus – tris kartus už nusikaltinus nuosavybei pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vieną kartą – už nusikaltimus žmogaus gyvybei ir nuosavybei pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį (3 t., b. l. 119–125), iki nusikalstamos veikos padarymo du kartus baustas administracine tvarka: 2019 m. sausio 8 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, 2019 m. sausio 28 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį už tai, kad vartojo narkotinę medžiagą be gydytojo paskyrimo (3 t., b. l. 139–141), o tai rodo, kad M. K. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, neįvertina savo veiksmų pavojingumo, nekeičia savo elgesio, ankstesniais teismų nuosprendžiais jam skirtos bausmės poveikio pastarajam nepadarė – jis toliau pažeidinėja įstatymus. Be to, kaip teisingai pažymėta prokuroro skunde, į tai, kad M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę, o tai, kad perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje M. K. įsidarbino (4 t., b. l. 55), nėra pakankamas manyti, jog bausmės tikslai M. K. bus pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors bylos duomenys patvirtina, kad M. K. motina serga sunkia (onkologine) liga (4 t., b. l. 56, 57, 58), tačiau byloje nėra duomenų, kad M. K. rūpintųsi savo motina ir ją prižiūrėtų. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pats nuteistasis teisiamajame posėdyje nurodė, jog jis įvykio metu gyveno su drauge (L. P.), dabar gyvena su kita drauge, o jo mama gyvena su seneliu (4 t., b. l. 59–65). Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai M. K. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant jos vykdymą.
8. Nors įstatymas ir nedraudžia recidyvistui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeis nusikalstamus M. K. polinkius. Kaip teisingai pastebėta prokuroro skunde, bylos duomenys liudija, kad M. K. nėra linkęs keisti savo nusikalstamų polinkių ir laikytis įstatymų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad M. K. savo elgesio kritiškai nevertina, veiksmų pavojingumo nesupranta – teisiamajame posėdyje savo netinkamą elgesį jis aiškino tuo, kad buvo supykęs ant R. S. dėl to, jog pastarasis „buvo kažką pasakęs“ jo buvusiai draugei ir iš piktumo nusprendė atkeršyti. Byloje nustatyta, kad tai M. K. padarė visuotinai pavojingu būdu – uždegdamas padegamuosius užtaisus ir įmesdamas juos į gyvenamąjį namą.
9. Esant visumai nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad bausmės vykdymo atidėjimas, net ir paskyrus nuteistajam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam M. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat neišeiti iš namų nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
M. K. paskirtą galutinę 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką M. K. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. sausio 18 iki 2019 m. vasario 18 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.